Šis netikėtas signalas atėjo iš už Didžiojo Magelano Debesies. Vos 20 milisekundžių trukmės kosminė žinutė „sugavo“ tą lemtingą akimirką, kai susidūrė dvi supermasyvios juodosios žvaigždės, o šis kataklizmas per erdvėlaikį link Žemės pasiuntė virpesius, kuriuos ir aptiko moksliniai instrumentai. „Mes pirmą kartą aptikome gravitacines bangas. Mes tai pagaliau padarėme“, - tuomet paskelbė Davidas Reitze iš Lazerinės interferometrinės gravitacinių bangų observatorijos Jungtinėse Valstijose.
Būtent ši naujiena tapo didžiausiu praėjusių metų fizikos atradimu, patvirtinusiu Alberto Einšteino šimtmečio senumo visuotinio reliatyvumo teoriją ir atvėrusiu Reitze komandai kelią į Nobelio premiją. Tačiau svarbiausia netgi ne tai, o tai, kad iki šiol pirmieji Visatos gimimo metai nuo astronomų buvo paslėpti. Dabar mokslininkai gali statyti gravitacinių bangų observatorijas ir per jas pažvelgti į kosmoso ištakas, į pirmuosius Visatos egzistavimo metus.
Tai buvo ne vienintelis tokio masto astronominis atradimas praėjusiais metais. Rugpjūtį Europos pietų observatorija Čilės dykumoje užfiksavo šviesos bangų pokyčius Proxima Centauri žvaigždės sistemoje, esančioje arčiausiai Žemės. Paaiškėjo, kad aplink šią raudonąją nykštukę skrieja iki šiol neaptikta Žemės dydžio planeta, esanti gyvenamojoje savo žvaigždės zonoje, kur gali egzistuoti ne tik skystas vanduo, bet galbūt ir gyvybė. Šis atradimas paskatino naujas diskusijas apie tai, ar mes kosmose tikrai esame vieni, o kartu ir supratimą, kad Žemės tipo planetos nėra tokios ir retos.
Štai žymusis fizikas Stephenas Hawkingas yra įsitikinęs, kad nežemiškos gyvybės formos tikrai egzistuoja, bet kviestis jų pas mus jis nesiūlo. Šiais metais pasirodžiusiame jo filme „Stephen Hawking’s Favourite Places“ jis įspėja, kad susitikimas su technologiškai pažangesniais „kosmoso chuliganais“ gali žmonijai baigtis taip, kaip Amerikos čiabuviams baigėsi susitikimas su Kristupu Kolumbu ir Naujojo pasaulio kolonistais.
Hawkingas įtartinai žiūri ir į dirbtinį intelektą. Tiesa, kai kuriems žmonėms robotai tampa tikru išsigelbėjimu. 28-erių Nathanas Copelandas, susilaužęs stuburą automobilio avarijoje, šiais metais pateko į laikraščių antraštes, kai jam buvo pajungta robotizuota ranka, tiesiogiai susieta su jo smegenimis. Dabar jis gali ją valdyti vien minties jėga ir netgi atgavo lietimo pojūtį. Tokiu būdu mokslininkai priartėjo prie galutinio savo tikslo: visiškai robotizuotų galūnių, judančių ir veikiančių kaip tikros, sukūrimo.
Apie šiuos ir kitus praėjusių metų mokslinius proveržius daugiau skaitykite infografikoje.
