Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ekonomika klesti, gyventojai – ne

06/30/2018 Aidas
us economy 1097

„Ekonomikos situacija yra tiesiog puiki“, – prieš porą savaičių pareiškė Federalinio rezervo pirmininkas Jerome’as Powellas.

Tai yra tiesa. Stabilus įdarbinimas nedarbo lygį šalyje sumažino iki 3,8 procento – mažiausio lygio nuo 7 dešimtmečio. Vartotojai leidžia pinigus. Mokesčiai suma-ėjo. Infliacija suvaldyta. Gamyklos ir fabrikai turi darbo. Būstų paklausa yra stipri. Namų ūkių turtas auga.

Tačiau skaičiai, kurie drauge piešia dinamiškos ir stiprios ekonomikos paveikslą, neatspindi tikrosios nemažos dalies amerikiečių realybės, kurie nesijaučia finansiškai saugūs, nepaisant to, kad ekonomika auga jau devintus metus iš eilės. Ekonomika klesti, tačiau jos vaisiais ne visada pavyksta pasidžiaugti už benziną daugiau mokėti priverstiems vairuotojams, šeimoms, susiduriančioms su išaugusiomis vaikų priežiūros kainomis, darbuotojams, tebelaukiantiems, kol pakils atlyginimas ar poroms, neišgalinčioms įsigyti būsto.

Amerikiečių išlaidų modelius neseniai išanalizavę „Oxford Economics“ analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad 60 procentų mažiausiai uždirbančių asmenų yra priversti griebtis santaupų, kad galėtų išlaikyti turimą gyvenimo lygį. Jų pajamų nepakako visoms jiems reikalingoms išlaidoms padengti.

„Labai daug žmonių vis dar gyvena nuo algos iki algos“, – sako Oksfordo JAV ekonomikos skyriaus vadovas Gregory Daco.

Daco ir kiti ekonomistai ekonomiką apibūdina kaip iš esmės stiprią ir funkcionuojančią, patvirtinančią, kad šalis patikimai ir tvirtai atsigavo po 2008 metų finansinės krizės. Ypač tai pasakytina apie darbo rinką, kuri tiesiog klesti. Tačiau net ir nemažai tų žmonių, kurie turi darbą ir nejaučia grėsmės jį prarasti, nesijaučia visiškai ramūs ir užtikrinti dėl savo finansinės situacijos. Žvilgtelėkime į ekonomiką iš jų perspektyvos.

Dirbantieji toli nuo namų

Nors infliacija tesiekia 2,4 procento, kiekvienas, kam tenka daug laiko praleisti kamščiuose, žino, kur „sudega“ pinigai: degalų kainos per pastaruosius metus išaugo 24 procentais ir pasiekė $2.94 už galoną nacionalinį vidurkį. Tai didžiausias vidurkis nuo 2014-ųjų.

Pasak „Morgan Stanley“ analitikų, pabrangęs benzinas iš vartotojų pareikalaus maždaug trečdalio lėšų, sutaupytų iš Trumpo mokesčių apkarpymo. Degalų kainos nepasiekė tos kulminacijos, kuri buvo pasiekta maždaug prieš dešimtmetį, tačiau yra didesnė našta gyventojams ir verslui nei buvo pernai.

Norintys įsigyti namus

Stipri nekilnojamojo turto rinka potencialiems būsto pirkėjams gali netgi tapti prakeiksmu. Kuo daugiau žmonių yra pasirengę (ir išgali) įsigyti būstą, tuo labiau intensyvėja paklausa. Tačiau parduodamų namų skaičius flirtuoja su istorinėmis žemumomis. Didelė paklausa ir maža pasiūla kainas išpūtė į nerimą keliantį aukštį.

Kalba jau eina net ne apie tai, kad būstai yra neįperkami San Fransiske ar Sietle. „Case-Shiller“ indeksas atskleidžia, kad Atlantoje ir Mineapolyje kasmet auga po daugiau nei 6 procentus. Detroito metropoliteno regione per pastaruosius 12 mėnesių kainos išaugo 8 procentais. Tuo tarpu vidutinis valandinis atlyginimas per tą patį laikotarpį išaugo vos 2,7 procento.

Nekilnojamojo turto brokerių kompanija „Redfin“ sako, kad namų pardavimo kainų vidurkis 174 rinkose, kuriose ši kompanija dirba, per pastaruosius metus iššoko 6,3 procento iki $305,600. Auksinė nekilnojamojo turto taisyklė skelbia, kad namų ūkis gali sau leisti įsigyti būstą, vertą maždaug trijų metinių pajamų. Vadinasi, tokia vidutinė būsto kaina gerokai viršija tipinio amerikiečių namų ūkio, kurio pajamos vidutiniškai siekia $57,000 galimybes.

Maža to, brangsta ir 30 metų fiksuotų įmokų hipotekos. Vidutiniškai palūkanos tokioms būsto paskoloms išaugo nuo 3,95 procento metų pradžioje iki 4,62 procento, rodo „Freddie Mac“ duomenys.

Vidurinioji klasė

$100 trilijonų. Pasak Federalinio rezervo, maždaug tokia yra visų JAV namų ūkių ir pelno nesiekiančių organizacijų vertė. Problema yra ta, kad turtas Amerikoje pasiskirsto itin netolygiai. 10 procentų pačių turtingiausių šalies gyventojų priklauso 73 procentai viso turto – šioji dalis nuolatos auga nuo pat 1986-ųjų, rodo Pasaulio nelygybės duomenų bazės informacija. Liūto dalis tenka ultraturtingiesiems – vienam procentui turtingiausių priklauso 39 procentai viso turto. Ir panašu, kad jie netrukus taps dar turtingesni, nes naujojo mokesčius apkarpiusi reforma palankiausiai atsilieps būtent turtingiausiems mokesčių mokėtojams.

Kaip kontrastą tam galima paimti 40 procentų šalies finansinių laiptų viduriuko – žmonių grupę, kuri istoriškai būtų laikoma viduriniąja klase. 1986 metais jiems priklausė 36 procentai viso turto, o šiandien – tik 27.

Aišku, blogiausia yra 40 procentų mažiausias pajamas gaunančiųjų gyventojų situacija: jų „valdomas“ turtas yra neigiamas ir jie praktiškai neturi jokių santaupų juodai dienai.

Dauguma amerikiečių negali pasikliauti akcijomis, nuomojamais būstais, kapitalo prieaugiu ir kitais panašiais pajamų šaltiniais. Jie praktiškai išimtinai priklauso tik nuo atlyginimo. O atlikus korekcijas pagal infliaciją, vidutinės amerikiečių valandinės pajamos per pastaruosius 12 mėnesių visai nepaaugo.

Baigę tik vidurinę mokyklą

Darbdaviai vis labiau pirmenybę teikia koledžo išsilavinimą turintiems darbuotojams prieš vien vidurinės diplomą gavusius asmenis. 70 procentų visų 2,6 milijono per pastaruosius metus sukurtų naujų darbo vietų atiteko aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, rodo vyriausybės duomenys.

Tačiau 2000 metų gegužę, kai nedarbo lygis buvo praktiškai toks pats mažas kaip šiandien, taip nebuvo. Tuomet vos 30 procentų naujai sukurtų darbo vietų atiteko koledžo absolventams. Gyventojų surašymo duomenimis, vos 30 procentų vyresnių nei 25 metų amerikiečių yra baigę koledžą, o tai reiškia, kad dauguma šalies gyventojų negauna visų augančios ir stiprėjančios darbo rinkos privalumų.

Koledžo absolventai

Nepaisant to, kad gauna daugiausiai naudos iš augančios darbo rinkos, šviežiai iškepti koledžų absolventai susiduria su kitu svarbiu iššūkiu: rekordiškai didele akademinių paskolų našta. Nuo 2004-ųjų visų studentų paskolų suma išaugo 540 procentų, iki $1.4 trilijono, atskleidžia Niujorko Federalinio rezervo duomenys. Paskolą turi apie 60 procentų visų 2016 metais koledžą baigusių asmenų, o paskolos vidurkis yra $28,400, atskleidžia Koledžų tarybos duomenys. Ir į šią statistiką neįskaičiuoti aukštesnių mokslinių laipsnių siekiantys asmenys, kurie 2015-ųjų metų duomenimis vidutiniškai vieniems akademiniams metams skolinosi triskart didesnes sumas nei bakalaurai.

Išaugusios akademinės paskolos gali pristabdyti pirmojo būsto įsigijimą ir šeimos kūrimą, kas ankstesniais dešimtmečiais buvo ryškus ekonominio augimo stimulas. Pernai metų Nacionalinės nekilnojamojo turto agentų asociacijos atlikta apklausa atskleidė, kad dėl akademinių paskolų tūkstantmečio kartos atstovai (gimę 1980-1998 m.) pirmo namo įsigijimą nukelia vidutiniškai 7 metams į priekį.

Mokantieji už vaikų priežiūrą

Vaikai yra itin brangus reikalas. Beveik trečdaliui šeimų išlaidos vaikams praryja mažiausiai 20 procentų visų jų gaunamų pajamų, rodo kovą atlikta rūpybos paslaugų teikimo svetainės Care.com apklausa. Beveik trečdalis tėvų sakė buvę priversti skolintis, kad padengtų vaikų priežiūros išlaidas.

Kai Care.com įvertino, kiek jos nariai per metus išleidžia dienos priežiūros centrams savo kūdikiams, vidurkis buvo $10,486, o kai kuriais atvejais siekė iki $20,209. Tų, kas vaikų priežiūrai rinkosi aukles, išlaidos buvo dar didesnės.

Tyrimai taip pat atskleidžia, kad dėl pakankamai silpnos vaiko atostogų ir vaikų priežiūros politikos Jungtinėse Valstijose (lyginant su kitomis išsivysčiusiomis šalimis), kai kurios vaikų susilaukusios moterys dažnai lieka darbo rinkos užribyje. Dėl to kai kurios šeimos netenka pajamų, kurios būtų į naudą tiek joms pačioms, tiek šalies ekonomikai.

Kai pastarąjį kartą nedarbo lygis buvo apie 3,8 procento (t.y., 2000-aisiais), dirbančių arba darbo ieškančių moterų dalis buvo pasiekusi istorines aukštumas. 25-54 metų moterų dalyvavimo darbo rinkoje procentas tuomet buvo apie 77 procentus, o dabar jis nukrito iki 74,8 procento. Jei moterų dalyvavimas darbo rinkoje vėl pakiltų iki 77 procentų, prie šalies darbo jėgos prisidėtų dar 1,4 milijono moterų.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu