Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

01/18/2019

Mero nužudymas atskleidė Lenkijos problemas
Po Gdansko mero Adamowicziaus, kurio tėvai į šį miestą iš Vilniaus priverstinai persikraustė 1946 metais, mirtino užpuolimo daugiau kaip trisdešimtyje Lenkijos miestų nuvilnijo protesto demonstracijos. Mitingus „Stop neapykantai“ organizavo opozicinės partijos. Jų atstovai apkaltino valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją (TTP) supriešinus tautą ir taip savotiškai prisidėjus prie užpuolimo.

Daugiau
01/18/2019

Kaip toliau gali klostytis „Brexitas“?
Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos su Briuseliu suderintą išstojimo iš Europos Sąjungos sutartį buvo inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe, todėl „Brexito“ proceso tolesnė raida atsidūrė didelėje nežinioje.

Daugiau
12/14/2018

Priminimas, kad karas su teroru Europoje nesibaigė
Prancūzijoje paskelbtas aukščiausias teroro pavojaus lygis policijai medžiojant bėglį, kuris atidengė ugnį netoli žymios Strasbūro kalėdinės mugės ir nušovė 3 žmones, 13 sužeidė.

Daugiau
12/07/2018

Kodėl Prancūzijoje įsisiūbavo geltonųjų liemenių protestai?
Vien faktas, kad Prancūzijos vyriausybė pripažįsta galimybę skelbti nepaprastąją padėtį dėl chaosą šalyje keliančio vadinamojo „geltonųjų liemenių“ judėjimo, rodo, jog šis fenomenas ypatingas. Praėjusysis savaitgalis buvo jau trečiasis iš eilės, kai Prancūzijoje vyko prieš prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę nukreipti protestai, o Paryžiuje kilo didžiausios pastarųjų metų riaušės.

Daugiau
11/30/2018

Ką reiškia karo padėties įvedimas Ukrainoje?
Po to, kai lapkričio 25-ąją Kerčės sąsiauryje Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė Ukrainos karinių jūrų pajėgų katerius, Ukrainoje įvesta karo padėtis. Pažiūrėkime, kas keisis šalyje ir kodėl nerimaujama dėl piliečių teisių suvaržymo. Už karo padėties įvedimą Ukrainoje balsavo 276 parlamentarai iš 450. Karo padėtis galios 30 dienų: nuo lapkričio 26 dienos 14 val. iki gruodžio 26 d., ji apima su Rusija besiribojančias sritis ir nepripažintą Uždniestrės teritoriją. P.Porošenka nurodė, kad karo padėties paskelbimas yra būtinas dėl žvalgybinės informacijos apie „itin rimtą sausumos operacijos prieš Ukrainą grėsmę“. Šio teiginio jis plačiau nepakomentavo.

Daugiau
11/16/2018

Europa sukruto: pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai
Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartis arba paktas (Global Compact for Safe, Orderly and Regular Migration), – bet tik po to, kai ją į viešąjį diskursą iškėlė sutarties kritikai. Ir kai Austrija iš jos pasitraukė, išdėsčiusi visus abejotinus sutarties punktus.

Daugiau
11/09/2018

Europa stebi JAV rinkimus
Rinkimų į JAV Kongresą rezultatų neramiai laukė ne tik amerikiečiai – Europa taip pat turi savų baimių ir lūkesčių. Užsienio politikos analitikai mano, kad Kongrese pasikeitęs politinių jėgų balansas nebūtinai pagerins transatlantinius santykius prekybos srityje. Be to, jei demokratai imsis prezidento Donaldo Trumpo apkaltos, jis užsienio politikos klausimais gali būti dar labiau neprognozuojamas.

Daugiau
11/02/2018

Technologinis komfortas ar ateities distopija?
Tūkstančiai švedų į rankas įsisiūna lustus. Jie yra skirti gyvenimo rutinos pagreitinimui – patogiau pasiekti namus, biurus, sporto sales. Lustų šalininkai sako, kad jie yra saugūs ir apsaugoti nuo duomenų vagystės, tačiau yra ir mokslininkas, kuris nerimauja dėl to, kokią informaciją apie asmens sveikatą gali saugoti tokios mikroschemos.

Daugiau
11/02/2018

Traukiasi „amžinoji“ kanclerė
Trylika metų Vokietijai vadovavusi amžinąja kanclere vadinama Angela Merkel išeina į finišo tiesiąją po virtinės politinių krizių ir partijos nesėkmių rinkimuose. Nors daugelis pasaulio liberalų vertina protingą, pragmatišką ir šaltakraujišką Merkel kaip būtiną atsvarą didiesiems arogantiškiesiems vyrų atstovams pasaulio politikoje – nuo Donaldo Trumpo iki Vladimiro Putino, – tačiau namuose permainų nemėgstančiam vokiečių elektoratui po truputį atsibosta „Mutti“ (Mamyte) vadinama politikė ir atsargi, sutarimo siekiančios koalicinės vyriausybės politika, su kuria ji dabar asocijuojama.

Daugiau
09/17/2018

Europa turi išlikti globalia žaidėja
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclere Angela Merkel, Latvijos Respublikos Ministru pirmininku Mariu Kučinskiu ir Estijos Respublikos Ministru pirmininku Juri Ratu aptarė aktualiausius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus. Prasidedant naujam svarbiam ES politiniam sezonui vadovų dėmesio reikalauja Bendrijos saugumo stiprinimas, derybos dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, atsakas tarptautinės prekybos, migracijos, „Brexit“ iššūkiams. Prezidentė pabrėžė, kad Europa turi išlikti globalia žaidėja pasaulinėje lygoje – tam turime ir pareigą, ir potencialą. Todėl tik nuo šalių susitelkimo priklausys, ar geopolitinės įtampos, perrašomos tarptautinės prekybos taisyklės, iššūkiai daugiašalei diplomatijai taps krizių virtine, ar galimybe Europai sustiprinti savo globalų vaidmenį. Pasak šalies vadovės, geopolitinės aplinkybės reikalauja, kad Europa daugiau investuotų į savo saugumą. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą, aktyviau dalyvauti tarptautinėse misijose, stiprinti Europos šalių apginamumą ir atsparumą kibernetinėms bei kitoms hibridinėms grėsmėms. Lietuvos iniciatyva jau pradėtos kurti ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. ES taip pat turi vieningai ginti savo prekybinius interesus pasaulyje. Esame girdimi tuomet, kai kalbame vienu balsu, todėl prekybos įtampas išspręsime tik principingu dialogu su visais partneriais. Globalius Europos prioritetus turi atitikti ir naujasis daugiametis ES biudžetas. Prezidentė susitikime pabrėžė, jog mūsų regiono interesas – kad ES finansinė parama žemės ūkiui, lėšos struktūriniams fondams būtų skirstoma atsižvelgiant į objektyvius nediskriminuojančius kriterijus. Vadovai sieks susitarimo dėl naujojo daugiamečio biudžeto dar iki Europos Parlamento rinkimų. Tvirtas europinis atsakas reikalingas ir migracijos iššūkiams. Siekiant užkirsti kelią nelegalios migracijos srautams būtina skatinti bendras europines pastangas saugant bendrijos išorės sienas – stiprinant FRONTEX pasienio agentūrą, pasitelkti finansinius ir kitus instrumentus sprendžiant pamatines migracijos priežastis trečiosiose šalyse. ES ir Turkijos migracijos susitarimas veikia, todėl būtina ieškoti panašių modelių ir su kitomis regiono šalimis. Vadovų dėmesio reikalauja ir artėjantis „Brexit“. Dabar svarbiausia susitarti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų, nes tai – naudingiausias derybų rezultatas abiem pusėms. Šalių vadovai turės rasti ir kūrybingus sprendimus dėl Jungtinės Karalystės bei ES ateities santykių. Mūsų interesas, kad pamatinės ES laisvės išliktų nedalomos, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ būtų artima ES saugumo ir prekybos partnerė.

Daugiau
08/28/2018

ES ir Turkijos bendradarbiavimas – būtinas geopolitiniams iššūkiams atremti
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Çavuşoğlu. Susitikime aptartos globalioje erdvėje kylančios įtampos, ES ir Turkijos santykiai bei dvišalis bendradarbiavimas. Pasak šalies vadovės, geopolitinių saugumo ir ekonominių iššūkių akivaizdoje Europa negali nusisukti nuo finansinius sunkumus patiriančios Turkijos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip padėti šiai šaliai, kurios indėlis yra strateginis pažabojant terorizmo ir migracijos keliamas grėsmes Europai. Turkija yra patikima NATO narė, jos vaidmuo esminis užtikrinant viso Aljanso kolektyvinę gynybą. Todėl susitikime Prezidentė pabrėžė, jog transatlantiniam saugumui itin svarbu, kad dvi sąjungininkės – JAV ir Turkija – rastų būdų tarpusavio įtampai įveikti. Lietuva taip pat nuosekliai remia ES ir Turkijos dialogą. Prekybos, saugumo, migracijos bei kitose srityse Europai reikalinga Turkija, o Turkijai Europa. Sėkmingas tokios partnerystės pavyzdys – prieš dvejus metus įsigaliojęs ES ir Turkijos susitarimas dėl migracijos. Tai – veiksmingiausias instrumentas suvaldant iš Sirijos į Europą plūstantį pabėgėlių srautą, kuris nelegalių atvykimų skaičių sumažino 95 proc. Aptariant dvišalius santykius pabrėžta, kad Turkija tampa vis svarbesne Lietuvos prekybos partnere. Per praėjusius metus dvišalė prekyba išaugo 59 proc. ir siekė daugiau nei pusę milijardo eurų. Itin perspektyvios sritys yra informacinės technologijos, lazeriai, biomedicina ir gyvybės mokslai. Lietuva palaiko tolesnį ES ir Turkijos muitų sąjungos gilinimą, kuris dar labiau paskatintų dvišalius ekonominius ryšius ir būtų abipusiškai naudingas. Abi valstybes sieja ir stiprūs žmonių tarpusavio kontaktai. Turkija – pagrindinė lietuvių atostogų ir turizmo kryptis. Pernai šioje šalyje apsilankė 135 tūkst. turistų iš Lietuvos. Turkija taip pat yra viena iš Vilniuje veikiančio NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigėjų, o jos karo laivai šiemet dalyvavo Aljanso pratybose Baltijos jūroje „BALTOPS“.

Daugiau
08/27/2018

Vladimiras Putinas, šokdinantis Europą
Praėjusios savaitės akiratyje - Europą šokdinantis Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šokdinantis ne vien todėl, jog Austrijoje dalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karinos Kneisl (Karina Kneissl) vestuvėse ir pašoko vieną šokį su nuotaka. Šokdinantis ir todėl, jog praktiškoji Europa nenori apsieiti be pigių „Gazprom“ dujų. Ir šie praktiškieji interesai, jei ne vairuoja, tai bent gerokai veikia valstybių vadovų politinę elgseną. Tik, aišku, ne Lietuvos.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu