Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

11/09/2018

Europa stebi JAV rinkimus
Rinkimų į JAV Kongresą rezultatų neramiai laukė ne tik amerikiečiai – Europa taip pat turi savų baimių ir lūkesčių. Užsienio politikos analitikai mano, kad Kongrese pasikeitęs politinių jėgų balansas nebūtinai pagerins transatlantinius santykius prekybos srityje. Be to, jei demokratai imsis prezidento Donaldo Trumpo apkaltos, jis užsienio politikos klausimais gali būti dar labiau neprognozuojamas.

Daugiau
11/02/2018

Technologinis komfortas ar ateities distopija?
Tūkstančiai švedų į rankas įsisiūna lustus. Jie yra skirti gyvenimo rutinos pagreitinimui – patogiau pasiekti namus, biurus, sporto sales. Lustų šalininkai sako, kad jie yra saugūs ir apsaugoti nuo duomenų vagystės, tačiau yra ir mokslininkas, kuris nerimauja dėl to, kokią informaciją apie asmens sveikatą gali saugoti tokios mikroschemos.

Daugiau
11/02/2018

Traukiasi „amžinoji“ kanclerė
Trylika metų Vokietijai vadovavusi amžinąja kanclere vadinama Angela Merkel išeina į finišo tiesiąją po virtinės politinių krizių ir partijos nesėkmių rinkimuose. Nors daugelis pasaulio liberalų vertina protingą, pragmatišką ir šaltakraujišką Merkel kaip būtiną atsvarą didiesiems arogantiškiesiems vyrų atstovams pasaulio politikoje – nuo Donaldo Trumpo iki Vladimiro Putino, – tačiau namuose permainų nemėgstančiam vokiečių elektoratui po truputį atsibosta „Mutti“ (Mamyte) vadinama politikė ir atsargi, sutarimo siekiančios koalicinės vyriausybės politika, su kuria ji dabar asocijuojama.

Daugiau
09/17/2018

Europa turi išlikti globalia žaidėja
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclere Angela Merkel, Latvijos Respublikos Ministru pirmininku Mariu Kučinskiu ir Estijos Respublikos Ministru pirmininku Juri Ratu aptarė aktualiausius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus. Prasidedant naujam svarbiam ES politiniam sezonui vadovų dėmesio reikalauja Bendrijos saugumo stiprinimas, derybos dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, atsakas tarptautinės prekybos, migracijos, „Brexit“ iššūkiams. Prezidentė pabrėžė, kad Europa turi išlikti globalia žaidėja pasaulinėje lygoje – tam turime ir pareigą, ir potencialą. Todėl tik nuo šalių susitelkimo priklausys, ar geopolitinės įtampos, perrašomos tarptautinės prekybos taisyklės, iššūkiai daugiašalei diplomatijai taps krizių virtine, ar galimybe Europai sustiprinti savo globalų vaidmenį. Pasak šalies vadovės, geopolitinės aplinkybės reikalauja, kad Europa daugiau investuotų į savo saugumą. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą, aktyviau dalyvauti tarptautinėse misijose, stiprinti Europos šalių apginamumą ir atsparumą kibernetinėms bei kitoms hibridinėms grėsmėms. Lietuvos iniciatyva jau pradėtos kurti ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. ES taip pat turi vieningai ginti savo prekybinius interesus pasaulyje. Esame girdimi tuomet, kai kalbame vienu balsu, todėl prekybos įtampas išspręsime tik principingu dialogu su visais partneriais. Globalius Europos prioritetus turi atitikti ir naujasis daugiametis ES biudžetas. Prezidentė susitikime pabrėžė, jog mūsų regiono interesas – kad ES finansinė parama žemės ūkiui, lėšos struktūriniams fondams būtų skirstoma atsižvelgiant į objektyvius nediskriminuojančius kriterijus. Vadovai sieks susitarimo dėl naujojo daugiamečio biudžeto dar iki Europos Parlamento rinkimų. Tvirtas europinis atsakas reikalingas ir migracijos iššūkiams. Siekiant užkirsti kelią nelegalios migracijos srautams būtina skatinti bendras europines pastangas saugant bendrijos išorės sienas – stiprinant FRONTEX pasienio agentūrą, pasitelkti finansinius ir kitus instrumentus sprendžiant pamatines migracijos priežastis trečiosiose šalyse. ES ir Turkijos migracijos susitarimas veikia, todėl būtina ieškoti panašių modelių ir su kitomis regiono šalimis. Vadovų dėmesio reikalauja ir artėjantis „Brexit“. Dabar svarbiausia susitarti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų, nes tai – naudingiausias derybų rezultatas abiem pusėms. Šalių vadovai turės rasti ir kūrybingus sprendimus dėl Jungtinės Karalystės bei ES ateities santykių. Mūsų interesas, kad pamatinės ES laisvės išliktų nedalomos, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ būtų artima ES saugumo ir prekybos partnerė.

Daugiau
08/28/2018

ES ir Turkijos bendradarbiavimas – būtinas geopolitiniams iššūkiams atremti
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Çavuşoğlu. Susitikime aptartos globalioje erdvėje kylančios įtampos, ES ir Turkijos santykiai bei dvišalis bendradarbiavimas. Pasak šalies vadovės, geopolitinių saugumo ir ekonominių iššūkių akivaizdoje Europa negali nusisukti nuo finansinius sunkumus patiriančios Turkijos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip padėti šiai šaliai, kurios indėlis yra strateginis pažabojant terorizmo ir migracijos keliamas grėsmes Europai. Turkija yra patikima NATO narė, jos vaidmuo esminis užtikrinant viso Aljanso kolektyvinę gynybą. Todėl susitikime Prezidentė pabrėžė, jog transatlantiniam saugumui itin svarbu, kad dvi sąjungininkės – JAV ir Turkija – rastų būdų tarpusavio įtampai įveikti. Lietuva taip pat nuosekliai remia ES ir Turkijos dialogą. Prekybos, saugumo, migracijos bei kitose srityse Europai reikalinga Turkija, o Turkijai Europa. Sėkmingas tokios partnerystės pavyzdys – prieš dvejus metus įsigaliojęs ES ir Turkijos susitarimas dėl migracijos. Tai – veiksmingiausias instrumentas suvaldant iš Sirijos į Europą plūstantį pabėgėlių srautą, kuris nelegalių atvykimų skaičių sumažino 95 proc. Aptariant dvišalius santykius pabrėžta, kad Turkija tampa vis svarbesne Lietuvos prekybos partnere. Per praėjusius metus dvišalė prekyba išaugo 59 proc. ir siekė daugiau nei pusę milijardo eurų. Itin perspektyvios sritys yra informacinės technologijos, lazeriai, biomedicina ir gyvybės mokslai. Lietuva palaiko tolesnį ES ir Turkijos muitų sąjungos gilinimą, kuris dar labiau paskatintų dvišalius ekonominius ryšius ir būtų abipusiškai naudingas. Abi valstybes sieja ir stiprūs žmonių tarpusavio kontaktai. Turkija – pagrindinė lietuvių atostogų ir turizmo kryptis. Pernai šioje šalyje apsilankė 135 tūkst. turistų iš Lietuvos. Turkija taip pat yra viena iš Vilniuje veikiančio NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigėjų, o jos karo laivai šiemet dalyvavo Aljanso pratybose Baltijos jūroje „BALTOPS“.

Daugiau
08/27/2018

Vladimiras Putinas, šokdinantis Europą
Praėjusios savaitės akiratyje - Europą šokdinantis Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šokdinantis ne vien todėl, jog Austrijoje dalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karinos Kneisl (Karina Kneissl) vestuvėse ir pašoko vieną šokį su nuotaka. Šokdinantis ir todėl, jog praktiškoji Europa nenori apsieiti be pigių „Gazprom“ dujų. Ir šie praktiškieji interesai, jei ne vairuoja, tai bent gerokai veikia valstybių vadovų politinę elgseną. Tik, aišku, ne Lietuvos.

Daugiau
08/17/2018

Karšta vasara ir ilgalaikiai klimato pokyčiai
Kaip rašo „The New York Times“ Paryžiaus biuro vadovė Alissa J. Rubin, Šiaurės Europoje ši vasara primena biblijines nelaimes: Šveicarijoje iš troškulio gaišta karvės, Švedijoje dega miškai, Austrijoje tirpsta didingasis Dachšteino ledynas. Londone parduotuvėse baigėsi ventiliatoriai ir oro kondicionieriai. Grenlandijoje kėsinasi atskilti tokio dydžio ledkalnis, kad jis net sukeltų cunamį, nuplausiantį pakrantės gyvenvietes. Praėjusią savaitę ištirpus Kebnekaisės viršukalnės ledynui ji neteko aukščiausio Švedijoje kalno titulo. Pietų Europoje dar karščiau. Praėjusį savaitgalį temperatūra Ispanijoje ir Portugalijoje šoktelėjo virš 40 laipsnių karščio. Šeštadienį kai kuriose Portugalijos vietose užfiksuota rekordinė temperatūra. Pastarąją savaitę Ispanijoje nuo karščio mirė du žmonės, o dar vienas – Portugalijoje. Tačiau kaip rodo Oksfordo universiteto ir Pasaulinio orų tinklo mokslininkų tyrimas, ekstremaliausia temperatūra buvo šiauriausiose platumose, kur klimatas šyla sparčiau pasaulinio vidurkio. Analizuodami duomenis iš septynių oro matavimo stočių šiaurinėje Europos dalyje mokslininkai išsiaiškino, kad kuo arčiau Šiaurės poliaračio, tuo labiau šios vasaros karščiai skyrėsi nuo praeityje užfiksuotų temperatūros rodmenų. Kai kuriuose Norvegijos, Švedijos ir Suomijos miestuose pasiektas visų laikų rekordas, o miestuose prie pat Šiaurės poliaračio oras įkaito iki 30 laipsnių karščio. Šiaurės ir Vakarų Europa pasižymi ne tik neįprastu karščiu, bet ir permainingesniais orais. Tam tikrose Prancūzijos dalyse sausrą staiga pakeisdavo liūtys ir audros. Nyderlanduose užtvankų sistema labiausiai kenčia ne nuo kylančio jūros lygio, o nuo sausros, nes ima trūkti gėlo vandens, kuris atsvertų jūros vandenį. Naujas pasaulis Preliminarūs Oksfordo universiteto tyrimo rezultatai rodo, kad kai kur dėl klimato kaitos šios vasaros karščio bangos tikimybė išaugo daugiau nei dvigubai. „Praeityje tokios karščio bangos pasitaikydavo kartą per dešimtmetį, o dabar jos kyla kas dvejus metus ar panašiai, – sako klimatologas, Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Klimato ir aplinkos mokslų laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Francois-Marie Breonas. – Tai neabejotinas klimato kaitos požymis: karščio bangos nebūtinai stiprėja, bet dažnėja.“ Jeanas Jouzelis, dirbęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vicepirmininku 2007 m., kai ji laimėjo Nobelio premiją, sako, kad karščiai, kuriuos anksčiau laikydavome anomalija, pavyzdžiui, 2003 m. vasarą, kai visoje Europoje mirė mažiausiai 70 tūkst. žmonių, po 2060 m. taps visiškai įprastu reiškiniu. Jis tvirtina, kad jei pasaulio atšilimas gerokai nesulėtės, karščio bangos Europoje gali kilstelėti termometrų stulpelius iki 50 laipsnių karščio. „Žengiame į visai kitą pasaulį, – sako J. Jouzelis. – Prancūzija ir Vakarų Europa nepratusios prie šio pasaulio. Jei veiksmingai nekovosime su pasauliniu atšilimu, Vakarų Europos laukia išties didelis klimato iššūkis.“ Dachšteino ledynas – vienas ryškiausių simptomų. Jis „tirpsta taip sparčiai, kad ši procesą galima matyti plika akimi“, – žurnalistams pasakė meteorologas Klausas Reingruberis. Kaip rašo Insbruko universiteto mokslininkai, ledynas tirpsta jau ne pirmus metus, bet permainos itin išryškėjo šią vasarą per karščiausią birželį nuo 1767 m., kai šalis ėmė dokumentuoti klimatą. Su sunkumais susidursime vis dažniau Karštį kenčiančius europiečius prislėgė daugybė praktinių problemų. Anksčiau jos atrodydavo tolimos arba itin retos, bet niekada nebuvo tapę kasdienybės dalimi. Klimato kaita pamažu suvokiama kaip reiškinys, pakeisiantis europiečių gyvenimą daugeliu aspektų, galbūt sunaikinsianti arba susilpninsianti tam tikras ekonomikos dalis ir pristabdysianti mėgstamas vietos tradicijas, tokias kaip maisto kepimas ant žarijų, kuris šiemet tam tikrose Švedijos dalyse viešose vietose buvo uždraustas siekiant sumažinti gaisrų pavojų. „Europoje kasmet su ekstremaliais klimato reiškiniais – karščio bangomis, potvyniais, sausromis  – kasmet susiduria maždaug 5 proc. europiečių. Bet jei klimato kaita nebus pažabota, antroje šio amžiaus pusėje ekstremalius klimato reiškinius patirs jau du trečdaliai europiečių“, – tvirtina J. Jouzelis, cituodamas neseniai žurnale „The Lancet Planetary Health“ paskelbtą tyrimą. Anksčiau oro uostai užsidarydavo ir skrydžiai vėluodavo dėl pūgų, bet šią vasarą Hanoveryje, šiaurinėje Vokietijos dalyje, lėktuvų keleiviams teko kelias valandas laukti dėl to, kad 34 laipsnių karštyje įlinko prieš 50 metų nutiesti pakilimo takai. Šiaurinėje Vokietijos dalyje sausra nualino daugybę medžių, ypač sodinukus, ir miestai ėmė raginti gyventojus padėto vietos medžiams. Žmonės ėmė tempti iš namų liejimo žarnas ir nešioti vandenį kibirais, kad palengvintų greta augančių medžių dalią. Visose Alpėse, bet labiausiai rytinėje Šveicarijos dalyje ir vakarinėje Austrijos dalyje, taip pat Airijoje, ėmė taip trūkti vandens, kad ganyklose nebepakako šieno pieninėms karvėms. Taigi ūkininkams teko panaudoti dalį žiemai sukaupto pašaro. Vandenį gabena sraigtasparniais Šveicarijoje, kur vasarą kaimenės išginamos į aukštesnes ganyklas, dėl sausros galvijai pristigo geriamo vandens. Ūkininkai kreipėsi į šalies sraigtasparnių asociaciją ir Šveicarijos karines oro pajėgas, prašydami kas savaitę atgabenti dešimtis tūkstančių litrų vandens, kad kaimenės neimtų gaišti. „Padėtis labai rimta, – sako Šveicarijos sraigtasparnių asociacijos atstovas žiniasklaidai Christianas Garmannas. – Tūkstantmečiais karvės gerdavo nedidelėse girdyklose. Bet dabar daugelis jų išdžiūvo.“ Paskutinį kartą asociacija atskubėjo pagalbon 2003 m. vasarą, bet šiemet „padėtis ekstremalesnė“ ir kai kurie ūkininkai net svarsto galimybę paskersti savo kaimenes, sako Ch. Garmannas. Sraigtasparnių asociacijai priklausančios bendrovės „Heli-Linth“ generalinis direktorius Reto Rueschas pasakė, kad jo bendrovė kasdien atlieka 30–40 skrydžių, per kuriuos nugabenama po 1000 litrų vandens. Prancūzijoje karštis kol kas dar ne rekordinis. Bet oras panašia kryptimi keičiasi ir čia: ši liepa buvo viena iš trijų karščiausių Prancūzijos istorijoje. Subtilios permainos vyksta visoje šalyje. Viena iš jų – kylantis jūros lygis, kuriam, kaip baiminasi klimatologas F. M. Breonas, skiriama nepakankamai dėmesio. „Šiandien jūros lygis auga 3 milimetrais per metus, tiksliau 3–4 milimetrais, – sako F. M. Breonas. – Iš pažiūros, visai nedaug, bet aš manau kitaip, nes šis pokytis visiškai negrįžtamas.“ „Net jei laikytumėmės Paryžiaus klimato susitarimo ir mums pavyktų stabilizuoti temperatūrą jai išaugus 2 laipsniais palyginti su ikipramoniniais laikais, jūros lygis ir toliau augtų dar daug šimtų metų. Kai kurie pakrančių miestai jau dabar pasmerkti“, – aiškina F. M. Breonas. Tarp jų tam tikri ruožai Kamarge, Viduržemio pakrantėje, Bretanėje prie Lamanšo sąsiaurio ir Atlanto vandenyno, taip pat Vandėjoje ir Žirondoje prie Bordo. Kai kuriose vietose dėl to jau krenta žemės ir būsto vertė, kenčia paukščių buveinės. Permainos žemės ūkyje Anglijoje, kaip ir beveik visoje Europoje, keičiasi žemdirbystės sektorius. Dėl sausros pabrango maistas ir šį rudenį gali pristigti pagrindinių maisto produktų. Liepą, kad nesulaužytų sutarčių su prekybos centrais, ūkininkams teko importuoti salotas iš užsienio. Viena transporto bendrovė tvirtina per vieną karštą liepos savaitgalį iš Los Andželo atskraidinusi net 30 tūkst. salotų gūžių. Airijos ūkininkų konsultavimo organizacija „Teagasc“ tvirtina, kad dėl sausros šios šalies pienininkystės sektoriaus ūkininkų pajamos šiemet greičiausiai sumažės perpus. Švedija karščių padarinius pajuto kone skaudžiausiai. Kaip tvirtina šios šalies nenumatytų atvejų agentūros atstovas Davidas Sundstromas, miškų gaisrai sunaikino daugiau kaip 61 tūkst. hektarų medienos. Liepsnos vis dar siautėja, bet jų jau gerokai mažiau nei per patį įkarštį. Sausra stipriai smogė garsiųjų skandinaviškų mėlynių, tekšių ir bruknių gavybai. 62-ejų Sylve Bjorkmanmas sako superkantis uogų derlių iš ūkininkų ir joms rinkti kasmet iš Tailando pasikviečiantis 1000 darbuotojų. Per telefoninį pokalbį iš Vesterboteno šiaurinėje Švedijos dalyje, kur ieškojo uogų savo rinkėjams, verslininkas pasakė, kad mėlynių kainos šoktelėjo 30–35 proc., nes dėl karščių sumenko derlius. Sumažėjo ir tekšių derlius, nes gražiosioms kalnų uogoms per karšta. „Sezonas prasidėjo anksti ir tekšės sunoko labai greitai“, – aiškina S. Bjorkmannas, pridėjęs, kad uogų sezonas prasidėjo dar neatvykus rinkėjams.

Daugiau
07/17/2018

S.Kurzas: Austrija nepriims nelegalių migrantų, atgabentų į Siciliją
Austrija nepriims nė vieno iš 450 migrantų, kuriuos Italija šeštadienį išgelbėjo Viduržemio jūroje ir nugabeno į uostą Sicilijos saloje. Kaip pranešė antradienį televizijos kanalas OE24, tai laiške Italijos premjerui Džiuzepei Kontei parašė Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas.

Daugiau
06/26/2018

Įsigaliojo britų „Brexit“ įstatymas
Po mėnesius trukusių audringų debatų Didžiojoje Britanijoje įsigaliojo „Brexit“ įstatymas, reguliuojantis šalies išstojimą iš ES. Džiūgaujant „Brexit“ šalininkams, parlamento pirmininkas Johnas Bercow antradienį Londone paskelbė, kad karalienė Elžbieta II pritarė įstatymui ir jį pasirašė.

Daugiau
06/26/2018

Migrantai sugriaus visą Šengeno zoną
Sekmadienį Europos Komisijos vadovas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) sušaukė aukščiausio lygio susitikimą migrantų krizei spręsti. Į susitikimą nebuvo pakvieti visų ES šalių atstovai, o tik tie, kurie neva „suinteresuoti rasti krizės sureguliavimo būdus. Jokių konkrečių sprendimų krizei spręsti priimta nebuvo arba tiesiog apie tai kol kas nepranešama. O pasiūlymų buvo įvairių.

Daugiau
06/25/2018

Ispanija atsisako priimti laivą su pabėgėliais
Ispanija šiuo metu į savo uostus neįsileis Vokietijos gelbėjimo laivo su 230 pabėgėlių. Nors šalis nori parodyti humanitarinį veidą, kaip tai padarė priimdama pabėgėlius iš gelbėjimo laivo „Aquarius“, tačiau visai kas kita yra „tapti jūrine pagalbos organizacija visai Europai“, pirmadienį interviu Ispanijos radijo stočiai „Cadena SER“ sakė viešųjų darbų ministras Josė Luisas Abalosas, kuris yra atsakingas ir už Ispanijos uostus.

Daugiau
06/13/2018

Italija grasina atšaukti viršūnių susitikimą
Jei Prancūzijos vyriausybė neatsiprašys, penktadienį Paryžiuje planuojamas Italijos premjero Džiuzepės Kontės (Giuseppe Conte) ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) susitikimas turėtų būti atšauktas, pareiškė Italijos vidaus reikalų ministras ir premjero pavaduotojas Mateo Salvinis (Matteo Salvini).

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu