Prancūzijos rinkimai: ką mano žmonės?

Marcusas Walkeris, „Fox Business“: „Pirmo Prancūzijos prezidento rinkimų turo rezultatai turėtų padrąsinti Europos Sąjungą ir gąsdinti tradicines centro-dešiniųjų ir centro-kairiųjų partijas, kurios jau kelis dešimtmečius dominuoja Europos politikoje. Į finalinį rinkimų turą pateko ES favoritas Emmanuelis Macronas. Jis varžysis su dešiniųjų kandidate Marine Le Pen.“ Robertas Zaretsky’is, „Foreign Policy“: „Macronas šalies mūšio lauke, kuriame guli dviejų tradicinių šalies partijų palaikai, save iškėlė kaip visišką centristą. Jis vaizduojasi esąs finansinio ir industrinio pasaulio draugas, kuris gina tradicines Prancūzijos laisvės ir lygybės vertybes. Didžiausias Macrono iššūkis bus efektyvaus centro suformavimas, kurio likimas nebus toks pat kaip XIX amžiuje, po kurio politika pasvirdavo į ekstremaliuosius kairiuosius arba dešiniuosius.“ Deanas Obe
daugiau

Atveriami nauji Holokausto archyvai

Šią savaitę Londone visuomenei atveriamas pilnas Jungtinių Tautų Karo nusikaltimų komisijos (UNWCC) archyvas – neįkainojama dešimties tūkstančių istorinių dokumentų kolekcija, buvusi nepasiekiama daugiau nei 70 metų. Tarp svarbiausių archyve esančių įrodymų yra tai, jog sąjungininkių šalių vyriausybės žinojo, kad naciai žudo žydus, likus daugiau nei dvejiems metams prieš sovietų pajėgoms pasiekiant pirmąją mirties stovyklą Lenkijoje. UNWCC bandymai išaiškinti siaubingus nusikaltimus, Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytus nacistinės Vokietijos, dešimtis metų buvo uždengti paslapties šydu. Šią savaitę Wienerio bibliotekoje Londone visuomenei pirmą kartą bus suteikta prieiga prie komisijos archyvų. Biblioteka specializuojasi nacistinės Vokietijos, Holokausto ir genocido tyrinėjimuose. Katalogas taip pat bus pasiekiamas internetu. Manoma, kad archyvo
daugiau

Kokia yra toji ukrainietiška korupcija

Neseniai spaudoje pasirodė straipsnių apie tai, kad Ukraina atsidūrė korumpuočiausių šalių sąrašo pirmojoje vietoje. Iš karto po to, dauguma klausimų ukrainiečių komentatoriams buvo būtent iš šios temos. „Ukrainos valdžia atsidūrė korumpuočiausių sąrašo viršūnėje. Verčiau papasakokite mums apie tai, nei toliau pudrinkite smegenis su tuo savo nusibodusiu karu“, skambėjo klausimai iš visų pusių. Kas jau kas, o Rusijos spauda Ukrainos korupcijos temą išpūtė iki pasaulinio lygio masto. Na, ką jau padarysi, pakalbėkime apie korupciją Ukrainoje. Pradžioje reikia paminėti, kad kompanija „Ernst&Young“, kurios tyrimo rezultatai tapo minėtųjų straipsnių pagrindu, atliko tarptautinę apklausą apie korupcijos lygį verslo srityje. Jos tikslas buvo išsiaiškinti verslininkų požiūrį į korupciją ir jos vertinimą. Apklausos rezultatai greičiau pristato statistinio ukra
daugiau

Prancūzijos prezidento rinkimai: kandidatai iš arčiau

Balandžio 23 d. vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose vienas iš penkių pagrindinių kandidatų sieks pakeisti nepopuliarųjį Francois Hollande‘ą, kuris perrinkimo nesiekia. Rinkimus atidžiai stebės ne tik prancūzai, bet ir visos Europos Sąjungos analitikai, laikantys juos dar vienu išbandymu ilgametei Bendrijos santvarkai. Vis dėlto, labai tikėtina, jog prireiks antrojo rinkimų turo (numatyto gegužės 7 d.), mat nė vienas iš kandidatų nėra ryškiai išsiveržęs į priekį. Iš kairės: F. Fillonas, E. Macronas, J.-L. Melenchonas, M. Le Pen, B. Hamonas Iš arčiau pažvelkime į penkis pagrindinius rinkimų kandidatus. Marine Le Pen 48-erių Le Pen 2011-aisiais perėmė tolimo dešiniojo krašto partijos „Nacionalinis frontas“ valdymą iš savo tėvo Jeano-Marie Le Peno, ir nuo to laiko pasisako už atsiskyrimą nuo Europos Sąjungos bei kovą su imigracija.
daugiau

Demokratijos nuosmukis Vengrijoje

Europos Sąjunga pradėjo Vengrijos įstatymo, galinčio priversti užsidaryti vieną didžiausių šalies universitetų, tyrimą, augant nerimui, jog Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas naikina šalyje demokratiją. Protestas prieš naująjį įstatymą Budapešte Fransas Timmermansas, Europos Komisijos viceprezidentas, sakė, jog naujasis įstatymas sukėlė didžiulį nerimą ir daugelio yra laikomas bandymu uždaryti Centrinį Europos universitetą, kurį po komunizmo žlugimo Vengrijoje įkūrė vengrų kilmės amerikietis, finansininkas ir filantropas George‘as Sorosas. Pavadindamas universitetą „perlu karūnoje“, Timmermansas sakė, jog labai svarbu, kad jis galėtų tęsti savo veiklą Budapešte be jokių kliūčių. „Mums būtina greitai užbaigti kruopštų teisinį naujojo įstatymo suderinamumo su laisvu paslaugų judėjimu ir politine laisve įvertinimą“, - sakė jis žurn
daugiau

Eurovizija be politikos

Gegužės 9-13 dienomis Kijeve vyks dainų konkursas „Eurovizija“. Priminsiu, kad praėjusį konkursą, vykusį Švedijoje, laimėjo Krymo totorių kilmės ukrainietė dainininkė Džamala su daina „1944“. Pasibaigus nacionalinėms atrankoms, kovo 12 dieną, Rusija paskelbė, kad į Ukrainą šalį atstovauti vyks Julija Samoilova su kompozicija „Flame Is Burning“. Vėliau paaiškėjo, kad 2015 metų vasarą Samoilova dalyvavo okupuotame Kryme vykusiame koncerte-pokylyje „Sporto ir gėrio pasaulis“. Tai yra administracinis Ukrainos įstatymų pažeidimas. Kovo 22 dieną Ukrainos Saugumo tarnyba uždraudė rusų dalyvei įvažiuoti į šalį, kas sukėlė skandalą, sumaniai pučiamą Rusijos propagandos. Kovo 23 dieną Europos transliuotojų sąjunga pareiškė, kad Ukrainos sprendimą gerbia ir pasiūlė Julijai Samoilovai konkurse dalyvauti per palydovinį ryšį. Tačiau rusiškasis „Pirmasis kanalas“,
daugiau

Ataka prieš čempionus

Vokietijos policija, tirianti savadarbių sprogmenų panaudojimą prieš autobusą, gabenusį Dortmundo „Borussia“ futbolo komandą į Čempionų lygos mačą, sulaikė vieną įtariamąjį ir ieško antrojo. Pasak prokurorų, abu įtariamieji turėjo ryšių „su islamistų spektru“. Manoma, kad ataką organizavo 25-erių irakietis iš Vupertalio miesto vakarų Vokietijoje ir 28-erių vokietis iš Froidenbergo, esančio už 40 kilometrų į rytus nuo Dortmundo. Mažiausiai vienas jų buvo šalia sprogimo zonos antradienio vakarą. Iš viso buvo panaudoti trys sprogmenis, paslėpti gyvatvorėje ir detonuoti per atstumą tuo pat metu, kai komandą vežęs autobusas išvyko iš viešbučio link Dortmundo stadiono, kur turėjo vykti pirmas ketvirtfinalio mačas prieš Monako „AS“. Sprogus bomboms, šrapnelis pažiro 100 metrų spinduliu, išdauždamas autobuso galinį langą ir sužeisdamas 26-erių gynėją,
daugiau

Po Stokholmo išpuolio

Švedijos pareigūnai teigia, jog asmuo, sulaikytas po Stokholme įvykdyto išpuolio, yra Uzbekistano pilietis. Žvalgybos tarnyboms jis buvo žinomas. Policija taip pat tiria sunkvežimyje rastą įtartiną „techninį prietaisą“. „Transporto priemonėje radome įtaisą, kurio ten neturėtų būti. Šiuo metu tiriame, kas tai per prietaisas. Tyrimai turėtų parodyti ar tai klasikinė bomba, ar kažkoks padegamasis įtaisas,“ – teigė Švedijos policijos vadovas Danas Eliassonas. Penktadienį įvykusio išpuolio metu žuvo keturi žmonės, dar 15 buvo sužeisti. 8 sužeistieji vis dar ligoninėje, keturių iš jų būklė labai sunki. Išpuolio metu buvo sužeistas ir vienas mažametis vaikas. Pranešame, jog sunkvežimyje, kuris buvo pavogtas prieš pat išpuolį, buvo rastas maišas sprogmenų. Ant įtariamojo kūno buvo nudegimo žymės. Manoma, kad jas sukėlė nesuveikęs sprogstamasis mechan
daugiau

„Brexit“: dviejų metų neužteks

Vokietijos užsienio reikalų ministras suabejojo Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May kalbomis, kad tiek „Brexit“ vadinamą šalies atsiskyrimą nuo Europos Sąjungos, tiek naują laisvos prekybos susitarimą su ES pavyks pasiekti iki 2019 m. Sigmaras Gabrielis Išskirtiniame interviu britų leidiniui „The Independent“ Sigmaras Gabrielis sakė, jog užmegzti naujus prekybinius santykius bus „sudėtinga užduotis“, bei leido suprasti, jog Jungtinė Karalystė gali būti priversta rinktis ne patį geriausią susitarimo variantą, jeigu nori derybas užbaigti per joms skirtą dviejų metų terminą. Gabrielis, kuris taip pat yra Angelos Merkel vicekancleris, taip pat sakė, kad britų premjerė privalo „užtikrinti“, jog jos šalis suspės pateikti galutinį „Brexit“ įstatymo bilį prieš prasidedant deryboms dėl bet kokių būsimų prekybos susitarimų tarp Didžiosios Britanij
daugiau

Naujas ultimatumas dėl pabėgėlių

Vokietija, Prancūzija ir dar kelios kitos šalys pateiks ultimatumą Vengrijai ir Lenkijai, reikalaujantį priimti joms paskirtas migrantų kvotas arba rizikuoti būti išmestoms iš Europos Sąjungos. Primename, kad 2015-aisiais ES nustatė dviejų metų trukmės planą perkelti 160 000 į Europą iš Vidurio Rytų ir Afrikos atvykusių migrantų į kitas bloko šalis, tačiau Vengrija ir Lenkija atsisakė leisti pabėgėliams būti perkeltiems į jų teritorijas. Vengrija viena pirmųjų pareiškė nesutinkanti su migrantų pasidalijimo sistema, o Lenkija jau kuris laikas ignoruoja Europos Komisijos kritiką, bei siekė vetuoti buvusio savo premjero Donaldo Tusko paskyrimą Europos Tarybos prezidentu. Abi šalys taip pat ignoravo ES pasiektą susitarimą į kitas šalis perkelti migrantus, atvykusius į pietų Europą, siekiant palengvinti naštą Italijai ir Graikijai. Dabar ES lyderiai p
daugiau