Europa atmeta Donaldo Trumpo sprendimą dėl Izraelio

Europos užsienio reikalų ministrai vieningai atmetė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu raginimus pasekti Donaldo Trumpo pavyzdžiu ir pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, išsakytus jam lankantis pirmojo oficialaus Izraelio vadovo vizito Europos Sąjungoje per 22 metus. Benjaminas Netanyahu ir Federica Mogherini Net ir Čekijos Respublika, viena artimiausių Izraelio sąjungininkių, sakė, kad JAV prezidento sprendimas pakenks taikos pastangoms. Tuo tarpu Prancūzija pareiškė, kad dėl Jeruzalės statuso bus galima tartis tik galutiniame susitarime tarp Izraelio ir Palestinos. Savo ruožtu, Netanyahu apgynė prieštaringai vertinamą Trumpo planą perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, pirmadienį Briuselyje pasakydamas, jog mano, kad Europos šalys turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Jis taip pat sakė, kad Trumpo sprendimas rėmėsi „realybės pripažinimu“.
daugiau

Europos Sąjunga sukilo prieš mokesčių prieglobsčius

Europos Sąjunga įvardijo ir į pirmą savo sudarytą mokestinių prieglobsčių juodąjį sąrašą įtraukė 17 šalių ir perdavė įspėjimus dar 47-ioms, siekiant sumažinti, kaip manoma, 573 mlrd. eurų (675 mlrd. JAV dolerių) siekiančius nuostolius, kuriuos kiekvienais metais atneša mokesčių vengimas. Šis ėjimas yra vadinamas labai svarbiu „pirmuoju žingsniu“, bet vėliau sekęs šalių-narių nesugebėjimas susitarti dėl kokių nors sankcijų į sąrašą įtrauktoms šalims paskatino Europos komisarą ekonominiams ir finansiniams reikalams Pierre‘ą Moscovici padaryti išvadą, kad tai buvo „nepakankamas atsakas“ į problemą. Į juodąjį sąrašą pateko Pietų Korėja, Mongolija, Namibija, Panama, Trinidadas ir Tobagas, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir JAV teritorija Ramiajame vandenyne Guamas, o taip pat Amerikos Samoa, Barbadosas, Grenada, Makao, Maršalo salos, Palau, Sent L
daugiau

Žlunga „Brexit“ derybos?

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier pasakė ES ambasadoriams iš likusių 27 bloko šalių, kad jeigu susitarimas nebus pasiektas iki penktadienio darbo dienos pabaigos, tuomet diskusijos apie Didžiosios Britanijos ateities santykius su ES turės palaukti iki sausio mėnesio. Michelis Barnier, vyriausiasis ES „Brexit“ derybininkas Jis informavo ambasadorius, kad Britanijos vyriausybė jam pasakė turinti potencialų sprendimą, kuris gali patenkinti tiek Šiaurės Airijos Demokratinę unionistų partiją (DUP), tiek Airijos Respubliką, bet jo kol kas nepasirašė nė viena susijusi pusė. Kitas susitikimas su 27 ES šalių-narių diplomatais numatytas penktadienio pavakarę. Jis įvyks tik tuo atveju, jeigu Jungtinė Karalystė pasieks susitarimą su DUP ieškant sprendimo išvengti pasienio problemų Airijos saloje. Kol kas yra ženklų, kad pr
daugiau

M.Saakašvilis tik kursto maištą

Vakar ryte Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai vykdė kratą buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio, tapusio ukrainiečių politiku, namuose Kijeve dėl Generalinės prokuratūros tyrimo. Pats M.Saakašvilis buvo net užlipęs ant pastato stogo ir grasino nušokti, jeigu saugumiečiai prie jo prisilies. Michailas Saakašvilis Specialiai „Vakaro žinioms“ tiesiai iš Gruzijos sostinės Tbilisio situaciją pakomentavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius: - Kodėl Ukrainos policija laužo rankas Lietuvoje labai mylimam ir gerbiamam politikui, legendiniam kovotojui su korupcija bei kitomis negerovėmis Michailui Saakašviliui? - Pagaliau ukrainiečiai suprato, kad, be destrukcijos ir valstybės pamatų griovimo, jokios kitos veiklos šis „garsusis kovotojas“ nevykdo... Be to, jie
daugiau

Seimo nariai susikirto dėl Europos ateities

Europos integracijos, pabėgėlių ir saugumo klausimai skaldo Seimo narius ir net toms pačioms partijoms priklausančius parlamentarus verčia skelbti prieštaraujančias viena kitai nuostatas. Ieškodami atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti Lietuvos pozicija, skirtingus požiūrius savo paskelbtuose pranešimuose jau viešai išreiškė kelios Seimo narių grupės, ir kai kuriais ES ateities bei problemų sprendimo klausimais jų vizijos gerokai išsiskyrė. Tikėtis natūralios ES konsolidacijos – naivu ar pagrįsta? Seimo narių Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo, Egidijaus Vareikio, Juozo Bernatonio teigimu, per 60 metų, praėjusių nuo Romos sutarties, pagimdžiusios ES 1957 metais, iki šių metų sukaupta ES raidos patirtis leidžia daryti ir aiškias prielaidas apie tai, kaip ES, tikėtina, vystysis per būsimus 60 metų. „Nuo pat Romos sutarties pasirašymo iki dab
daugiau

Dešimt pažangių Estijos sprendimų

Apie estus ir Estiją sklando daug mitų, bet tikrus faktus, dėl kurių estai lygiuojasi į pažangiausias valstybes Europoje, žino retas. Dalijamės bent dešimčia faktų, kuriais garsėja Estija . Vienu jų išradimu – „Skype“ – naudojasi visas pasaulis. Vieno iš jauniausių estų verslininko Markus Villig sukurta programėle ir inovatyviu pavėžėjimo projektu naudojasi Lietuva ir dar 19 pasaulio šalių. Estijoje rinkimai jau vyko elektroniniu būdu, jie raštingiausi pasaulyje... Ko dar nežinai apie estus? Talino senamiestis Technologijų pažangos ir labiausiai paplitusio interneto kraštas Estija yra vienintelė šalis, kurioje gyventojų mažiau negu telefonų abonentų. Beveik visur yra nemokamas internetas, pradedant barais ir kavinėmis provincijoje, baigiant prabangiais restoranais salose, jau nekalbant apie viešbučius ir kitas laisvalaikio erdves. Švietimas naud
daugiau

Europos Sąjungos kariuomenė saugumo nepadidins

Europos Sąjunga ryšius tarp savo šalių kariuomenių stiprina jau gerą dešimtmetį, tačiau šią savaitę buvo žengtas pirmas konkretus žingsnis link bendros ES gynybos užtikrinimo, 23 iš 28 bloko šalių pasirašius bendradarbiavimo paktą. Vis dėlto, nors Europos lyderiai pakto pasirašymo ceremonijoje džiaugėsi susitarimu, pavadintu Nuolatinės struktūrizuotos kooperacijos sutartimi (Permanent Structured Cooperation, PESCO), ekspertai teigia, kad šis gynybos paktas vargu ar sukurs taip vadinamą „ES kariuomenę“ ar bent jau reikšmingai padidins Europos saugumą. „Mes visa tai jau esame girdėję anksčiau“, - sako saugumo ekspertė Judy Dempsey iš nevyriausybinės organizacijos „Carnegie Europe“. Savo ruožtu, ES užsienio reikalų vadovė Federica Mogherini pavadino tai „istoriniu žingsniu“, Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis susitarimą liaupsi
daugiau

Ispanija planuoja suimti Katalonijos lyderį

Ispanijos generalinis prokuroras paprašė teismo visoje Europoje galiojančio arešto orderio nuverstajam Katalonijos lyderiui Carlesui Puigdemontui ir keturiems kitiems jo ministrų kabineto nariams, dėl jų vaidmens organizuojant prieštaringai vertinamą regiono nepriklausomybės referendumą. Visi penki kaltinamieji nepasirodė Ispanijos Aukščiausio teismo posėdyje, kuriame jie buvo apkaltinti maištu, nesantaikos kurstymu ir nusikalstamu viešųjų finansų panaudojimu. Puigdemontą atstovaujantis teisininkas sakė, kad politinis klimatas nėra „pakankamai geras“, kad šis galėtų stoti prieš teismą. Tačiau devyni kiti nuversti Katalonijos regioninės vyriausybės nariai teismo posėdyje pasirodė, o prokurorai Madride po jų apklausos paprašė teismo leidimo suimti aštuonis iš jų. Šis leidimas buvo suteiktas. Ispanijos konstitucinė krizė kilo po spalio 1-osios
daugiau

Europa atsisakys laiko sukimo?

Kol amerikiečiai praėjusį šeštadienį ruošėsi gulti miegoti, europiečiai jau pradėjo keltis naujoje laiko zonoje – toje, kuri jau ilgą laiką yra siejama su dideliais ekonominiais ir sveikatos nepatogumais. Viena savaite anksčiau nei Jungtinės Valstijos, Europos šalys ankstyvą sekmadienio rytą atsuko savo laikrodžius viena valanda atgal, pereidami prie žiemos laiko. Kaip ir JAV – kur laikrodžio sukimo jau greitai gali atsisakyti tokios valstijos kaip Masačusetsas, Meinas ir Naujasis Hampšyras – ES šalys vis garsiau kalba apie tai, ką kai kurie vadina resursų švaistymu, praktiškai neatnešančiu jokios naudos. Lenkijoje politikai pademonstravo retą daugiapartinį sutarimą, kai parlamentarai sutiko dėti pastangas atsisakant žiemos laiko. „Laiko keitimas gali lemti biologinio laikrodžio disbalansą, sukelti nuotaikų kaitas, apsunkinti miegą, padidinti š
daugiau

Prancūzijoje atšaukiama nepaprastoji padėtis

Prancūzijoje trečiadienį atšaukiama nepaprastoji padėtis, įvesta po 2015-ųjų lapkričio teroro išpuolių. Nuo šiol saugumas šalyje bus užtikrinamas remiantis antiterorizmo įstatymu, kurį neseniai pasirašė prezidentas Emmanuelis Macronas. Anot šalies vidaus reikalų ministro Gerardo Colombo, per dvejus nepaprastosios padėties galiojimo metus buvo užkirstas kelias 32 teroro išpuoliams, 13-ai iš jų – šiais metais. Atlikta beveik 4,5 tūkst. kratų, rasti 625 šaunamieji ginklai, 750-čiai asmenų paskirtas namų areštas. Ligi šiol tebelieka uždarytos 11 įtarimą keliančių mečečių bei maldų salių. Prancūzijos prezidento E. Macrono teigimu, nepaprastąją padėtį pakeisiantis įstatymas turės visiškai užtikrinti prancūzų saugumą. Nepaprastoji padėtis Prancūzijoje nuo 2015-ųjų rudens pratęsta šešis kartus.
daugiau