Netikėtas posūkis Austrijos rinkimuose

31-erių Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas sekmadienį paskelbė savo partijos pergalę nacionaliniuose rinkimuose, po kurių jis tapo jauniausiu Europos lyderiu. Tai reiškia, kad Austrija, kurioje nuosaiki politika yra laikoma ilgamete tradicija, dabar greičiausiai turės vyriausybę, kur kas griežčiau žiūrinčią į migraciją ir musulmonus. Tiek Kurzo vadovaujama Liaudies partija, tiek dešiniojo sparno Laisvės partija – labiausiai tikėtina jo vyriausybinės koalicijos partnerė – susilaukė populiarumo rinkėjų tarpe dėl savo raginimų griežčiau kontroliuoti imigraciją, greičiau deportuoti politinio prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai yra atmetami, ir kovoti su radikaliu islamu. Kurzas antradienį taip pat pareiškė, kad nuo šiol Austrija vaidins „aktyvų“ vaidmenį Europos Sąjungos politikoje. „Man atrodo akivaizdu, kad Austrija
daugiau

Ko tikėtis studentams D. Britanijoje po „Brexit“ ?

Kokios įtakos Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos turės į šalį vykstantiems ES studentams? Šis klausimas ramybės neduoda dažnam studijų dokumentus ketinančiam pateikti jaunuoliui. D. Britanija kitų šalių studentams dėl daugelio veiksnių – patraukli valstybė, tačiau neaiškumas dėl šalies pozicijos užsieniečių atžvilgiu po „Brexit“ kelia nerimą. Visgi pastarąjį mėnesį pasirodę oficialūs dokumentai šiek tiek prasklaidė nežinią. Š.m. rugsėjo mėnesį buvo nutekintas konfidencialus Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos dokumentas. Jame išsakyta oficiali valdžios pozicija leido susidaryti kur kas aiškesnį vaizdą apie tai, kas ilgainiui lauks į šalį atvyksiančių studentų iš Europos Sąjungos (ES). Nutekintame dokumente, pavadinimu „Valstybės tarnautojams skirtas juodraštis“, svarstomos naujos studentų iš ES reguliavimo taisyklės,
daugiau

Nepriklausomybė atšaukiama?

Katalonijos lyderis antradienį pranešė atidedantis oficialų nepriklausomybės nuo Ispanijos paskelbimą, atitraukdamas šalį nuo konstitucinės krizės slenksčio. Carlesas Puigdemontas, Katalonijos parlamento lyderis, paskelbė, kad regionas „užsitarnavo teisę“ į nepriklausomybę nuo Madrido. Tačiau jis Katalonijos parlamentui Barselonoje pasakė norintis rasti išeitį iš po ginčytino spalio 1-osios referendumo susidariusios politinės aklavietės. „Iš referendumo rezultatų spalio 1-ąją matyti, kad Katalonija užsitarnavo teisę būti nepriklausoma valstybe. Ji užsitarnavo teisę būti išgirsta ir gerbiama“, - sakė Puigdemontas Katalonijos parlamento deputatams. „Aš ginsiu Katalonijos žmonių mandatą tapti nepriklausoma respublika“, - sakė jis, o jo žodžius posėdžių salėje palydėjo plojimai. Tačiau po to jis pridūrė, kad parlamentas turėtų susilaikyti nuo
daugiau

Kodėl žlunga Europos oro linijų bendrovės?

Pirmiausia kovos lauke krito Vokietijos „Air Berlin“ bei Italijos „Alitalia“. Netrukus prie jų prisijungė ir Britanijos „Monarch“. Praėjusią oro linijų bendrovė nutraukė savo darbą. Dėl to užsienyje užstrigo 110 tūkstančių keleivių. Visa tai įvyko vos per 50 dienų. Dabar pradedama abejoti Europos aviacijos industrijos, kuri buvo sugniuždyta aršaus konkurencingumo ir besikeičiančio verslo modelio, stiprumu. Analitikai teigia, jog greitu laiku toks pat likimas gali ištikti ir kitas, mažesnes oro linijų bendroves. „Tai dydžio ir konkurencingumo problema. Tikėtina, kad Europos rinkoje greitu metu pamatysime dar daugiau nesėkmių ar susijungimų,“ – kalbėjo „Cantor Fitzgerald“ transporto analitikas Robas Byde‘as. Pigių skrydžių oro linijos, tokios kaip „Ryanair“ bei „EasyJet“, sugebėjo užkariauti labai didelę Europos rinkos dalį. Šios kompanijos s
daugiau

Katalonijos korida

Ką gi, galiu eilinį kartą pakartoti: „kaip aš ir buvau perspėjęs“. Patologinis Ispanijos valdžios užsispyrimas pavirto būtent tomis buko ir pikto smurto formomis, iššaukė (bei dar iššauks – tai tėra pradžia) būtent tas pasekmes, kurių ir buvo galima tikėtis, ir kurių maksimalus neproduktyvumas ir kenksmingumas dabartinei Ispanijos vyriausybei buvo akivaizdus visiems, tik ne pačiai Ispanijos vyriausybei ir jai vadovaujančiam šalies ministrui pirmininkui Mariano Rajoy’ui. Taip, Rajoy’aus portretas būsimoje iškiliausių XXI amžiaus idiotų galerijoje Vladimiro Putino tikrai nenustelbs, tačiau užims jam priderančią garbingą vietą visai netoli nuo rusų vado. Beveik devyni šimtai nukentėjusiųjų nuo „federalinių“ budelių rankų, pasaulį apskrieję iki kraujo sumuštų senolių kadrai, guminėmis kulkomis apšaudyti taikūs protestuotojai, tokios kulkos išmušta akis – panašiu
daugiau

Europoje – pirmieji teismai dėl žiaurumų Sirijoje

Bandymai į teisingumą patraukti tuos, kurie yra atsakingi dėl žiaurumų Sirijoje, Europoje pagaliau pradeda atnešti vaisių, ypač Švedijos ir Vokietijos teismuose, praneša nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“. Nors ne vienos šalies teisėsauga Europoje pradėjo Sirijoje vykdomų tarptautinių nusikaltimų tyrimus, Švedija ir Vokietija tapo pirmosiomis šalimis, kuriose kaltinamieji stojo prieš teismus. „Human Rights Watch“ publikuota 66 psl. apimties ataskaita aprašo teisėsaugos pastangas ištirti bylas ir nuteisti žmones, prisidėjusius prie karo nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui ir genocido Sirijoje. Remdamasi pokalbiais su 50 pareigūnų ir ekspertų, susijusių su tomis bylomis, ir 45 Sirijos pabėgėliais tose dviejose šalyse, „Human Rights Watch“ dokumentavo sunkumus, su kuriais tirdami tokias bylas susiduria Vokietijos ir Švedijos tyrėjai, bei p
daugiau

Katalonijos krizė: sprendimo nematyti

Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemontas apkaltino Ispanijos karalių remiant „katastrofiškas“ priemones, kurių prieš regioną ėmėsi šalies centrinė vyriausybė. Karalius Felipe antradienį pareiškė, kad Katalonijos valdžia bando suskaldyti „Ispanijos vienybę“ bei įspėjo, kad jų nepriklausomybės siekis kenkia šalies socialiniam ir ekonominiam stabilumui. Carlesas Puigdemontas ir Ispanijos karalius Felipe Per televiziją transliuotoje kalboje Puigdemontas užsipuolė karalių, pasakydamas jam: „Jūs nuvylėte daugybę katalonų.“ Jis taip pat pavadino premjero Mariano Rajoy vyriausybę „neatsakinga“ dėl to, kad ji nesutinka kviestis tarpininkų sprendžiant šią politinę krizę. „Ši akimirka reikalauja tarpininkų. Mes sulaukėme daugybės pasiūlymų per paskutines valandas, ir sulauksime jų dar daugiau. Visi jie žino, kad aš pasirengęs pradėti derybų procesą“, -
daugiau

Katalonija ir Ukraina

Katalonijos referendumas, kuriame šio Ispanijos regiono gyventojai spalio 1 dieną nubalsavo už atskiros valstybės suformavimą, Ukrainos socialiniuose tinkluose buvo aptarinėjamas itin aktyviai ir aistringai. Pasakyti, kad centrinės valdžios nepatvirtintas ir šalies Konstitucijai prieštaraujantis referendumas ukrainiečiams yra labai asmeniška tema – tai nepasakyti nieko. Prisiminkime, kad Krymo „referendumo“ nepripažino nė viena tarptautinė institucija. Apie du ar tris „visuotinius balsavimus“, vykusius okupuotuose Luhansko ir Donecko srities rajonuose, panašu, pamiršo net pati juos inicijavusi Rusijos Federacija. Šalies teritorinio vientisumo atkūrimas ukrainiečiams tapo pagrindiniu ir svarbiausiu nacionaliniu tikslu. Ir vis dėlto. Vien tas faktas, kad Katalonijos įvykiai Ukrainos piliečių yra vertinami per Krymo ir dalies Donbaso okupacijos prizmę, byloja a
daugiau

Smarkiai išaugo Big Beno remonto kaina

Britanijos pareigūnai pripažino tai, ką puikiai žino kiekvienas su renovacijomis susidūręs asmuo – jos visada kainuoja daug daugiau negu tikimasi. Parlamento atstovai praėjusį penktadienį paskelbė, jog Londono Elžbietos Bokšto remontas kainuos 81 milijoną dolerių. Kiek anksčiau buvo prognozuojama, kad Big Benu vadinamo pastato renovacijos atsieis vos 38 milijonus dolerių. 315 pėdų aukščio bokštas yra vienas lankomiausių miesto pastatų. Remonto reikia nusidėvėjusiam pastato eksterjerui, pasenusioms elektros ir vandentiekio sistemoms. Paskutinį kartą Big Benas buvo remontuotas prieš daugiau nei 30 metų. Valdininkai teigia, jog smarkus kainos šuolis yra susijęs su projekto sudėtingumu bei neįprastu pastolių, kurių reikia darbininkų saugumui užtikrinti, aukščiu. Big Beno renovacijos darbai yra vertinami prieštaringai, nes remonto metu neveiks bokš
daugiau

Estijoje atrestauruota sovietų laikų freska

Apleistoje sovietų karinio jūrų laivyno bazėje Estijos menininkai atrestauravo freską, kurioje vaizduojamas jūreivis. Tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį į neramią Estijos ir Rusijos istoriją. Restauravimo darbams nedidelėje Naisaro saloje vadovavo Estijos meno akademijos profesorė Hilkka Hiiop. Žurnalistams ji teigė, jog jos komanda visų pirma susimąstė ar freska išvis turėtų būti atrestauruota. „Pirmiausia šovė klausimas: kodėl nesugebame atrasti lėšų viduramžių bažnyčiai, tačiau galime skirti šitam? Tačiau mūsų darbo tikslas nebuvo tik atrestauruoti freską. Juo mes taip pat skatiname platesnį karo meno suvokimą,“ – aiškino Hiiop. Praėjus daugiau nei 25 metams po to, kai Estija atgavo nepriklausomybę, sovietų armijos paminklai šalyje vis dar yra labai prieštaringa tema. Kai 2007 metais buvo susiginčyta dėl sovietų armijos paminklo nugriovim
daugiau