ES keičia požiūrį į Balkanų šalis: tai prastas signalas Lietuvos diplomatijai
Europos Sąjunga, baimindamasi politinių purslų šalyse narėse, nebesugeba susitarti dėl narystės Bendrijoje garantijų šešioms Balkanų šalims, kurioms anksčiau žadėjo vietą šiame bloke. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kuri remiasi keturiais skirtingais diplomatais ir vidinio susirašinėjimo dokumentu. Toks aklagatvis svarbus ir Lietuvai, kurios diplomatai jau daug metų siekia, kad ES atvertų duris ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms šalims.

Metinis EK vadovės pranešimas: Europa palaiko Lietuvą
Trečiadienį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen skaitė jau antrąjį savo metinį pranešimą. Kalboje EK vadovė citavo vieną ES tėvų Robertą Schumaną ir sakė, kad mato „stiprią šiandienos Europos dvasią“.

„ES turi sukrusti ir suprasti“ – krizės akivaizdoje Linkevičius palaiko griežtesnę migracijos politiką
Aštrėjant migrantų krizei tiek Lietuvos, tiek Europos politikai vis dažniau kalba apie tai, kad reikia keisti požiūrį į migraciją. Kažkada sienas nuo migrantų stačiusios ir dėl to kritikos sulaukusios šalys šiandien nebeatrodo taip baisiai. Kas negerai su migracijos politika ir kaip ji gali būti keičiama? Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ – Linas Linkevičius, ambasadorius migracijai, ir Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijos narys.

Vakcinų pasai kelia protesto bangas Europoje – bet ne visur
„Laisvė!“ Šis žodis pastarosiomis savaitėmis išties dažnai skanduojamas daug kur Europoje, ypač – Italijos ir Prancūzijos miestų gatvėse. Tūkstančiai žmonių taip audringai rodo nepasitenkinimą vyriausybių planais leisti normalią socialinę veiklą tik piliečiams, turintiems vadinamuosius vakcinų pasus. 

Vakarų Europai smogusių potvynių aukų skaičius auga
Vakarų Europai smogusių niokojamų potvynių aukų skaičius pasiekė 183, iš jų 156 užregistruotos Vokietijoje, sekmadienio rytą pranešė policija. Po kelių dienų ekstremalių liūčių Vakarų Europoje žuvo mažiausiai 183 žmonės, o dešimtys buvo dingę be žinios.

Prieš 5 metus britai pasirinko, tačiau ginčai netyla
Trečiadienį sukako lygiai penkeri metai, kai surengtas referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, per kurį dauguma balsavusiųjų pasisakė už „Brexitą“. Nors Jungtinė Karalystė iš bloko jau pasitraukė, santykiai su Europos Sąjunga lieka įtempti. „Brexitas“ dar gali kainuoti taiką Šiaurės Airijoje, o Škotija galvoja apie nepriklausomybę.

Pirmasis astronautų atrankos etapas baigtas – jame dalyvavo net 80 lietuvių
Europos kosmoso agentūra (EKA) trečiadienį nuotolinės spaudos konferencijos metu pristatė astronautų atrankos rezultatus, kurioje pasižymėjo ir Lietuva, ką tik tapusi šios kosmoso šeimos nare. Atrankoje iš viso dalyvavo daugiau nei 22,5 tūkst. dalyvių, iš kurių 80 buvo lietuviai – 62 vyrai ir 18 moterų. Iš Latvijos atrankoje dalyvavo 81, o iš Estijos – 57 žmonės.

Pūlinys Europos centre: politikai įtaria Kremliaus trigrašį
Lietuvos vadovai teroro aktu įvardina sekmadieninį incidentą, kai prievarta nutupdytas keleivinis lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių ir sulaikytas Baltarusijos opozicijos aktyvistas Ramanas Pratasevičius. Europarlamentarė Rasa Juknevičienė įsitikinusi, kad paskutiniuoju diktatoriumi Europoje vadinamas Aliaksandaras Lukašenka be Rusijos pagalbos tokio veiksmo nebūtų atlikęs.

Žiniasklaida parašė pažymį Sinkevičiui
Antradienį Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija mini pirmąjį gimtadienį. Komisijos darbotvarkę pakeitė prasidėjusi COVID-19 pandemija, tačiau leidinys „Politico“ įvertino kiekvieno eurokomisaro pasiekimus atsakingoje srityje, o Virginijui Sinkevičiui skyrė A- pažymį. Sinkevičius dirbti į Briuselį išvyko dar būdamas 29-erių ir tapo jauniausiu istorijoje eurokomisaru. „Jaunasis lietuvis pradėjo daugybę ambicingų planų patobulinti bloko aplinkos apsaugą, chemikalų (naudojimo sritį), žiedinę ekonomiką, taip pelnydamas žaliųjų aktyvistų pritarimą“, – rašo „Politico“.

Švedija vėl dėmesio centre – atsisako rekomenduoti dėvėti kaukes
Metų pradžioje Švedija sulaukė viso pasaulio dėmesio, kai dėl COVID-19 neįvedė griežtų gyventojų judėjimą ribojančių priemonių. Dabar pasaulio akys ir vėl įbestos į šią šalį – šį kartą švedai atsisako rekomenduoti gyventojams dėvėti kaukes. Nors didžioji pasaulio dalis susitaikė su nosį ir burną uždengiančiomis kaukėmis viešose vietose, Švedijoje gyventojai eina pasivaikščioti, važiuoja autobusais ir metro, apsiperka maisto prekių parduotuvėse ir eina į mokyklą be kaukių. Pamatyti asmenį su kauke – reta išimtis.

Europos Sąjunga: kūrėjai, priešai, ginčai
Prieš 70 metų, 1950 m. gegužės 9 d., Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert‘as Schumanas paskelbė deklaraciją apie Europos anglių ir plieno bendrijos įkūrimą. Ši diena yra laikoma Europos Sąjungos (kad ir kaip ji būtų vadinta įvairiais laikotarpiais) gimimo data. Idėjos esmė – Europos šalyse suvienijus karinei pramonei būtinas ūkio šakas, karą tarp jų padaryti techniškai neįmanomą. Politinės Europos vienybės tikslas – ilgalaikė taika. Kitas jam subordinuotas ir Schumano deklaracijoje įvardintas tikslas yra ekonominė Europos šalių gerovė.

Ar iš tikrųjų Švedijos „eksperimentas“ toks beprotiškas?
Praėjusią savaitę kitokią nei likusi Europa strategiją kovojant su koronavirusu priėmusi Švedija atmetė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kritiką. „Jis padarė faktinę klaidą“, – praėjusį trečiadienį interviu transliuotojui „TV4“ sakė užsienio reikalų ministrė Ann Linde.