Kaip Graikija padeda Rusijai apeiti sankcijas
Tanklaiviai su rusiška nafta nekliudomai lankosi Europos uostuose, nors Europos Sąjunga mėgina riboti Rusijos galimybes eksportuoti šiuos energijos išteklius.

Tarptautiniai ekspertai vertins rusų karių padarinius Černobyliui
Antradienį, minint 36 Černobylio katastrofos metines, į didžiausios istorijoje branduolinės nelaimės vietą atvyko tarptautinė ekspertų delegacija. Tarptautinės atominės energijos agentūros ekspertai vertins, kokių padarinių itin radioaktyviai nelaimės vietai turėjo čia kelias savaites apkasus kasę ir karinę techniką laikę Rusijos kariai.

Švedija paskelbs poziciją dėl NATO iki gegužės 24 dienos
Švedijos valdantieji socialdemokratai penktadienį pareiškė, kad partija tikisi iki gegužės 24 d. susitarti dėl pozicijos, ar šalis turėtų pateikti prašymą dėl narystės NATO. Jei partija pasisakytų už stojimą, tai reikštų aiškų parlamentinės daugumos palaikymą galimam šalies prašymui, ypač jei kaimyninė Suomija, kurioje sprendimo tikimasi per savaitę, pateiktų prašymą dėl narystės JAV vadovaujamame Aljanse.

Ką Prancūzijos prezidento rinkimų baigtis reiškia šaliai ir Europai?
Sekmadienį Emmanuelis Macronas tapo pirmuoju Prancūzijos prezidentu, per pastaruosius 20 metų perrinktu antrai kadencijai. Visgi jo priešininkė kraštutinės dešinės atstovė Marine Le Pen antrajame rinkimų ture surinko daugiau balsų nei bet kuris šios politinės jėgos atstovas anksčiau. Kaip dėl to keisis Macrono vykdoma politika ir ką tai reiškia Prancūzijai ir visai Europai?

Scholzas atmeta „šmeižikišką“ kritiką draugiškumu Rusijai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį atmetė kaltinimus, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) pernelyg atlaidžiai žiūri į Rusiją, kritikams kaltinant Berlyną vilkinant sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.

Macronas ir Le Pen varžosi dėl Prancūzijos prezidento posto
Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Be to, balsavusiųjų dalis buvo taip pat dviem procentiniais punktais mažesnė nei tuo pat metu per pirmąjį turą balandžio 10-ąją, kai į antrąjį turą pateko perrinkimo siekiantis centristinių pažiūrų prezidentas Emmanuelis Macronas  ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.

Stačiatikiams švenčiant Velykas, Ukrainoje toliau krenta rusų bombos
Baigiasi antras Rusijos karo prieš Ukrainą mėnuo. Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Rusija atmetė raginimą, kad per stačiatikių Velykas, kurios švenčiamos balandžio 24 dieną, įsivyrautų paliaubos. Nors reikšmingų rezultatų Rusijos kariuomenė pastarosiomis dienomis invazijos Ukrainoje metu nepasiekė, Rusijos žiniasklaida, cituodama Rusijos centrinės karinės apygardos vado pavaduotoją teigia, kad šiuo metu Rusijos planas siekti perimti viso Donbaso regiono kontrolę, sukurti sausumos koridorių į Krymą ir kontroliuoti pietinę Ukrainos dalį, kad sukurtų prieigą prie Uždniestrės.

Bučos tragedija: kas skatina Rusijos kariuomenę vykdyti karo nusikaltimus?
Karybos patirties turintys ekspertai neslepia, kad Rusijos kariuomenės veiksmai, paviešinti jai atsitraukus iš Kyjivo, negali būti paaiškinami. Jų teigimu, tai yra ir sisteminių problemų Rusijos visuomenėje pasekmė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras apie Vengriją: pasitikėjimas nyksta
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europoje jaučiamas pasitikėjimo Vengrija smukimas, nacionalistinių pažiūrų premjero Viktoro Orbano partijai „Fidesz“ vėl laimėjus visuotinius rinkimus. „Apie Vengriją aš galiu pasakyti tik tiek, kad tikrai yra jaučiamas pasitikėjimo šia valstybe smukimas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė G. Landsbergis, atsakydamas į į klausimą, kaip rinkimų Vengrijoje rezultatai gali keisti Europos Sąjungos (ES) poziciją Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu.

Tamsuoliškas švietimas: Lietuva Italijoje priskiriama Rusijos regionui
Italijos lietuvius papiktino 7 klasės geografijos vadovėlyje pateikiama informacija, kad Lietuva priklauso „Rusijos regionui“. Į Italijos švietimo ministeriją, leidyklą bei kitas institucijas su prašymu ištaisyti klaidą suskubo kreiptis tiek lietuvių bendruomenės, tiek ambasadorius, o Italijos ambasada Lietuvoje tikina – tai akiplėšiškas nedėmesingumas tam, kas įvyko per pastaruosius 30 metų.

Naujas narsios lyderystės veidas
Vis dar tebesitęsiant kariniams neramumams Ukrainoje, už šalies vairo sėdi, kaip dauguma pripažino, vienas iš pasaulio lyderių, prezidentas Volodymyras Zelenskis (44). Nors jis ir neturi daug politinės patirties, kadangi anksčiau buvo aktorius ir komikas, tačiau jo drąsi širdis ir tvirta asmenybė nepaliko abejingų. Jis liko kovoti kartu su tauta, kai sąlygos buvo itin pavojingos.

Kitas Putino taikinys būtų Baltijos šalys
Vieningai priimamos sankcijos Rusijai, Ukrainai siunčiama ginkluotė ir medicininės priemonės – visi šie žingsniai rodo, kad Vakarų valstybės atsibunda, teigė politologas Alvydas Medalinskas. Nors Vakarų „atsipeikėjimas“ Ukrainos atžvilgiu, anot jo, įvyko pavėluotai, tačiau suvokimas dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvai – pačiu laiku.