Po 307 metus trukusio miego masyviausias aktyvus Japonijos ugnikalnis gali artėti prie dar vieno išsiveržimo dėl slėgio, susikaupusio po 9 balų žemės drebėjimo, kuris 2011 m. sukrėtė rytinę šalies pakrantę.

Nors ugnikalnių išsiveržimus neretai gali būti sudėtinga prognozuoti, naujas prancūzų ir japonų mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Fudži kalnas dabar yra itin didelės rizikos būsenoje.

„Mūsų darbas nepasako, kad ugnikalnis tikrai pradės veržtis, bet rodo, kad jis yra kritinėje būsenoje“, - sakė vyriausiasis tyrimo autorius Florentas Brenguier iš Žemės mokslų instituto Prancūzijoje.

Mokslininkų komanda išanalizavo daugiau kaip 800 Japonijoje esančių seisminių jutiklių duomenis, kad sužinotų, kaip ugnikalniai reaguoja į seismines bangas, kurias sukuria tokie impulsai, kaip žemės drebėjimai ar sprogimai.

Komanda kruopščiai ištyrė „seisminį triukšmą“, kad atkurtų Žemės plutos ultragarsą. Taip mokslininkai sužinojo, kad regionai su didžiausiu triukšmu buvo išsidėstę ne prie žemės drebėjimų epicentrų, o susitelkę žemiau vulkaninių regionų, ypač – Fudži kalne.

Brenguier paaiškino: „Vulkaniniai regionai yra tie regionai, kur uolienose įkalinami skysčiai – verdantis vanduo, dujos, skysta magma - kurie pakilę į paviršių gali sukelti išsiveržimą, pasiekę didžiausią slėgį. Seisminės bangos prisideda prie šio slėgio ir sukelia dar daugiau triukšmo.“

Nors komanda negalėjo patvirtinti „priežasties ir pasekmės“ ryšio tarp žemės drebėjimo ir vulkaninės veiklos, šie atradimai gali padėti įspėti Japoniją apie Fudzijamoje didėjantį slėgį.

Ugnikalnio išsiveržimas gali reikšti tikrą katastrofą 8 milijonams Tokijo ir aplinkinių vietovių gyventojų. Arčiausiai Fudži kalno gyvenantiems žmonėms kiltų lavos srauto pavojus, o toliau išsidėsčiusios bendruomenės labiausiai nukentėtų nuo iš dangaus krentančių vulkaninių pelenų.