Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Garsiausi pavogti meno šedevrai

04/24/2018 Aidas
web 2

Žinoma, vogti meno kūrinius nėra taip pelninga kaip prekiauti narkotikais, ginklais arba kontroliuoti seksualinių paslaugų rinką. Vis dėlto šis „verslas“ yra pelningas, senas ir puikiai veikia. Vien JAV pogrindinės meno rinkos apyvartą specialistai vertina 6 milijardais dolerių. Kasmet pasaulyje be pėdsakų dingsta dešimtys tūkstančių meno kūrinių - paveikslų, skulptūrų, graviūrų.

Supažindiname su dešimčia brangiausių pagrobtų meno kūrinių, kurių likimas iki šiol yra neaiškus.

Barbara Hepvort. „Dvi formos“
Vertė: apie 900 tūkst. dolerių

Apsukrių britų pavogtos skulptūros reguliariai patenka į vietos metalo laužo priėmimo punktus. Deja, ne tik nevertingos gatvės puošmenos, bet ir pripažintų meistrų darbai. Pagal statistiką, tokio pobūdžio nusikaltimai valstybei kasmet padaro 700 000 svarų nuostolių. 2011 m. Londono policija pranešė, kad Skotlandjarde bus įkurtas specialus padalinys kovai su metalinių daiktų vagystėmis. Grasinimas įspūdžio nepadarė: jau kitą dieną paaiškėjo, kad iš Dalvičo parko dingo Barbaros Hepvort (Barbara Hepworth) skulptūra „Dvi formos“. Tikimybė, kad ji atsiras, yra menka.

Rafaelis. „Jaunuolio portretas“
Vertė: apie 100 mln. dolerių

Naciai įvykdė daug nusikaltimų prieš meną: jiems nepatinkantį avangardą pripažindavo „išsigimėlišku“, o klasikinės tapybos pavyzdžius pasisavindavo. Taip atsitiko ir su Rafaelio (Raffael) drobe, kuri priklausė Lenkijos kilmingiesiems - garsiai Čartoriskių giminei. „Jaunuolio portretas“ buvo konfiskuotas 1939 metais. Prieš Antrojo pasaulinio karo pabaigą paveikslas pateko į okupuotos Lenkijos generalgubernatoriaus Hanso Franko rankas. Vykstant apklausoms prieš Niurnbergo procesą, jis išvardijo vietas, kuriose karą pralaimėjusieji išslapstė vogtus tapybos darbus, bet Rafaelio šedevro ten nebuvo. Portreto pėdsakus pavyko aptikti tik 2012 m.: sužinota, kad jis neva laikomas banko saugykloje, tik neaišku, kur - gal JAV, o gal Europoje.

Vincentas van Gogas. „Aguonos“
Vertė: apie 50 mln. dolerių

Olandų postmodernisto Vincento van Gogo (Vincent van Gogh) paveikslas buvo pavogtas 2010 m. iš Kairo muziejaus, kuris netrukus turėjo būti uždarytas remontui. Matyt, todėl, kad ten gerai neveikė nei signalizacija, nei stebėjimo kameros. Specialiosios tarnybos, tikėdamosi sučiupti nusikaltėlius su paveikslu, uždarė oro uostus, geležinkelio stotis, uostus, bet visos pastangos buvo bergždžios. Po poros metų britų specialistai paskelbė sensacingą pareiškimą, kad tikrosios „Aguonos“ buvo pagrobtos iš muziejaus jau 1977 metais, o dabartiniai vagys rizikavo laisve dėl kopijos. Originalą iš pradžių turėjo kažkoks Egipto valdininkas, o vėliau jis buvo pelningai parduotas į užsienį. Vienareikšmiškai patvirtinti arba paneigti šios informacijos niekas negali iki šiol.

Henris Muras. „Gulinti figūra“

Vertė: apie 4,6 mln. dolerių

Kad ir kokio dydžio būtų paveikslas, jį transportuoti plėšikams nėra labai sunku: išpjovei iš rėmų, susukai į ritinį ir nešk, kur nori. Su skulptūromis yra gerokai sudėtingiau, tačiau gudruoliai randa išeitį: 2005 m. Didžiojoje Britanijoje trys nepažįstamieji pagrobė statulą, kurios ilgis siekė 3,5 m, o aukštis ir plotis - 2 m. „Gulinti figūra“, kurią sukūrė modernistas Henris Muras (Henry Moore), buvo jam priklausiusio dvaro Hertfordšyro grafystėje teritorijoje. Naudojant gervę, skulptūra per keletą minučių buvo pakrauta į sunkvežimio kėbulą - tiesiog priešais stebėjimo kameras. Po keleto metų nesėkmingų paieškų, policija padarė išvadą, kad „Gulinti figūra“ buvo perlydyta.

Pablas Pikasas. „Balandis su žaliais žirneliais“
Vertė: apie 28 mln. dolerių

2010 metų gegužę Prancūzijoje įvyko amžiaus vagystė - bent jau taip ją vadina tapybos mylėtojai. Plėšikas, ko gera, veikęs vienas, įsibrovė į Paryžiaus šiuolaikinio meno muziejų išlaužęs lango grotas, ir neskubėdamas išėmė iš rėmų penkių dailininkų - Pablo Pikaso (Pablo Picasso), Anri Matiso (Henri Matisse), Žoržo Brako (Georges Braque), Amedeo Modiljanio (Amedeo Modigliani) ir Fernano Ležė (Fernand Leger) - paveikslus. Sprendžiant iš stebėjimo kamerų įrašų, nusikaltėlis elgėsi ramiai, tarsi būtų įsitikinęs, kad jo niekas nesučiups. Jis klydo: praėjus pusantrų metų po vagystės, sekliai nustatė ir vagį, ir užsakovą. Pastarasis prisipažino, kad pajutęs, jog yra sekamas, supanikavo ir sunaikino visas drobes, įskaitant brangiausią - „Balandį su žaliais žirneliais“. Policija juo nepatikėjo ir toliau ieško pavogtų paveikslų.

Mikelandželas Merizis da Karavadžas. „Kristaus gimimas su šventuoju Laurynu ir Pranciškumi Asyžiečiu“
Vertė: apie 20 mln. dolerių

Tradicija didžius meno kūrinius laikyti bažnyčiose italams atsirūgo: 1969 m. iš San Lorenco koplyčios Palerme dingo vienas iš Karavadžo (Michelangelo Merisi da Caravaggio) darbų. Pagrindiniai įtariamieji vagyste buvo laikomi Sicilijos mafijos atstovai, bet spec. tarnyboms ilgai nepavyko surasti nei užsakovų, nei vykdytojų, nei paties paveikslo. Tiesa apie liūdną kūrinio likimą buvo atskleista 2009 m., kai žudikas Gasparas Spatuca teisme papasakojo, kad paveikslas buvo laikomas daržinėje Pularų šeimos ūkyje. Mafiozai drobe nesirūpino, tad ją apgraužė žiurkės ir kiaulės. Supratę, kad apgadinto paveikslo parduoti nepavyks, jie jį sudegino. Visuomenė, beje, iki šiol tikisi, kad G.Spatucos parodymai buvo melagingi.

Polis Sezanas. „Vaizdas į Over siur Uaz“

Vertė: apie 5 mln. dolerių

Prašmatnią naujametinę 1999 m. dovaną pasidovanojo paveikslo „Vaizdas į Over siur Uaz“ vagystės iš Ešmolo meno ir archeologijos muziejaus Oksforde organizatorius. Kol visi leido fejerverkus, gėrė šampaną ir skaičiavo sekundes iki naujo tūkstantmečio pradžios, vagis nepastebėtas įsigavo į salę, kurioje buvo eksponuojami impresionistų paveikslai, ir išsinešė vieną vertingiausių.

Žinoma, apie apsaugininkų budrumą naujojo tūkstantmečio naktį ir kalbėti nėra ko - vėliau jie už tai sumokėjo darbo vietomis. Beje, įdomu, kad pats P.Sezanas (Paul Cezanne) nebuvo visiškai patenkintas šiuo savo darbu: jis drobės nepasirašė, vadinasi, ją laikė nebaigta. Bet „Vaizdo“ vertės tai visiškai nesumenkina.

Stradivarijaus darbo „Davidoff-Morini“ smuikas

Vertė: apie 3 mln. dolerių

Viena ciniškiausių vagysčių buvo įvykdyta 1995 m., kai iš garsios Austrijos smuikininkės Erikos Morini (Erika Morini) buto Niujorke dingo instrumentas, pagamintas paties Antonijaus Stradivarijaus (Antonio Stradivari). Moteris, kuriai tuo metu buvo jau per 90, sunkios būklės gulėjo ligoninėje. Pasitarę E.Morini draugai ir giminės nutarė jai nepranešti šios liūdnos naujienos, bijodami, kad senutės širdis neatlaikys tokio praradimo, juk smuiką jai daugiau kaip prieš pusę amžiaus padovanojo tėvas. E.Morini po kelių dienų mirė, taip nieko ir nesužinojusi. Kadangi įsilaužimo pėdsakų bute rasti nepavyko, policija mano, kad vagystę greičiausiai įvykdė žmogus, artimas velionei smuikininkei.

Ogiustas Renuaras. „Madlena su gėlėmis plaukuose, pasirėmusi alkūne“
Vertė: apie 1 mln. dolerių

Brangūs paveikslai retai tampa atsitiktiniu grobiu: paprastai jie yra ilgai ir tikslingai medžiojami. Išimtis yra Ogiusto Renuaro (Auguste Renoire) paveikslas, atitekęs plėšikui tiesiog taip susiklosčius aplinkybėms. 2011 m. rugsėjo 8-ąją ginkluotas vyras įsiveržė į turtingus namus Hiūstono (Teksaso valstija) vakarinėje dalyje ir grasindamas pistoletu pareikalavo kloti ant stalo pinigus ir brangenybes.

Persigandęs šeimininkas rado jėgų tik parodyti ant sienos kabantį paveikslą ir pasakyti jo apytikrę kainą. Apsidžiaugęs netikėta sėkme, nusikaltėlis čiupo „Madleną“ ir dingo tamsoje. Tuo jo sėkmė ir baigėsi: policija neabejoja, kad slapta parduoti tokį vertingą meno kūrinį paprastam vagišiui nepavyks.

Fransas van Myresas Vyresnysis. „Kavalierius“
Vertė: apie 1 mln. dolerių

Vargu ar olandų portretistas Fransas van Myresas (Frans van Mieris) Vyresnysis įsivaizdavo, kad jo polinkis tapyti mažo formato paveikslus ateityje pasitarnaus plėšikams. Naujojo Pietų Velso (Australija) meno galerijos, iš kurios 2007 m. dingo F.van Myreso autoportretas, darbuotojai mano, kad nusikaltimui vagį įkvėpė būtent nedideli kūrinio matmenys - vos 20x16 cm. Maža to, specialistų manymu, vagystė tikriausiai buvo spontaniška: kažkas iš lankytojų staiga suprato, kad išsinešti „Kavalierių“ rankinėje nebus sunku ir iškart įvykdė planą. Kažin ar jo tikslas buvo paveikslą parduoti, vadinasi, jo rasti tikriausiai nepavyks ir jis puoš paprasčiausio buto ar namo sieną.

 

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu