Pirmasis metų mėnuo dažnai linksniuojamas kaip niūriausias. Be tokių įprastų faktorių kaip mažesnis gaunamas saulės kiekis ar trumpos dienos, prie prastos savijautos prisideda ir praėjusių švenčių ilgesys, pečius slegia išsikelti nauji tikslai ir ištuštėjusi piniginė. Sveikatai palankios mitybos specialistė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad savijautos pablogėjimui įtakos gali turėti ir mažos vertės maistas, tad dėl šios priežasties reikėtų vengti pusfabrikačių ar kitų nemaistingų produktų.
Ragina nevartoti pusfabrikačių
Maistas turi milžinišką įtaką žmogaus organizmui, o kartu ir psichologinei sveikatai. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, patiriant sunkumus ar daug stresuojant, keičiasi ir mūsų valgiaraštis, valgymo dažnis.
„Maistas turi daug įtakos mūsų nuotaikai bei bendrai savijautai. Pavyzdžiui, kai kurie patiriantys stresą žmonės neturi apetito ir valgo per mažai, o kiti – atvirkščiai, valgo daugiau nei įprasta. Tačiau nereikėtų manyti, kad tokie įpročiai gali išspręsti esamą problemą arba nuimti įtampą. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tam tikrą maistą valgant ilgą laiką, pasireiškia dažnesnis nerimas ar depresija. Dažniausiai tam didžiausią įtaką turi produktai, kurie yra ne kartą perdirbti. Į šią kategoriją patenka pramoniniu būdu apdirbtas maistas, kuriam reikalingas daugkartinis smulkinimas, kaitinimas, kepimas ar kiti įvairūs procesai. Taip pat šiai kategorijai galima priskirti tą maistą, kuriame yra daug papildomų priedų, dažų ar tirštiklių“, – vardija specialistė.
Žarnyno sveikata susijusi su psichine sveikata
Siekiant išsaugoti gerą psichologinę sveikatą, neužteks tik retkarčiais pavalgyti sveikatai palankesnio maisto. Pasak dr. E. Gavelienės, rūpinimasis savo mityba turėtų būti ilgalaikis procesas, padėsiantis palaikyti gerą ne tik smegenų, bet ir žarnyno veiklą.
„Vis daugėja įrodymų, kad mūsų nuotaika priklauso ir nuo žarnyno bakterinio sąstato. Šio sąstato tinkamo nebus, jei pastoviai valgysite menkavertį maistą. Be to, rūpinimasis žarnyno sveikata reikalingas ne tik dėl geros nuotaikos palaikymo, bet ir dėl asmeninės sveikatos. Patarčiau kiekvienam į savo kasdienį valgiaraštį įtraukti fermentuotų maisto produktų, o taip pat reikiamą skaidulų bei kitų maistinių medžiagų turinčių ingredientų“, – pažymi gydytoja dietologė.
Dažnai net nesusimąstę griebiamės saldumynų, jei susierziname ar jaučiamės sudirgę. Visgi, gydytoja dietologė teigia, kad nors cukrus išskiria laimės hormono ir tampame laimingesni, tam yra sveikesnis pakaitalas.
„Savo aplinkoje dažnas mato, jog dėl patiriamo streso ar jaudulio, ranka savaime tiesiasi link šokolado ar kito saldumyno. Tai yra fiziologiškai pagrįsta, nes saldus maistas padeda gamintis laimės hormonui – serotoninui. Vis dėlto, tam, kad šis hormonas gamintųsi, reikalinga ir šiek tiek aminorūgščių. Tad tokioje situacijoje labiau padėtų varškė su šaukšteliu uogienės nei šokoladas“, – patarimais dalijasi gydytoja.
Siekiant išsaugoti gerą psichologinę sveikatą svarbu ne tik tinkama mityba, bet ir kokybiškas laikas su artimaisiais ar draugais, kurie mums kelia teigiamas emocijas. Vienas iš laiko praleidimo būdų, galinčių suvienyti visą šeimą – tai bendra maisto gamyba. Susiradus iššūkį keliantį, visiems gaminantiems įdomų receptą, šeima gali pasidalinti darbais ir kartu siekti geriausio rezultato. Sėkmingai pagamintas receptas suteiks ne tik gerų emocijų, bet ir pasididžiavimo savimi jausmą, kuris pakels nuotaiką ir motyvuos gaminti dažniau. Tokia veikla padės lengviau praleisti tamsius žiemos mėnesius, kai pritrūkstame veiklų drauge su vaikais ar artimaisiais.
