Amerikiečių moksleivių pažymių knygelės byloja apie gerą naujieną: vis daugiau mokytojų savo mokinių žinias įvertina aukščiausiais balais A. Tačiau bloga naujiena yra ta, kad, pasirodo, tai dar nereiškia, jog mokinių žinios tapo geresnės.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, jog vidutiniu pažymiu A (tai reiškia, jog į statistiką patenka ir A-, ir A+ įvertinimai) mokyklą baigia daug didesnė mokinių dalis nei ankstesnėse kartose, nors SAT egzaminų įvertinimo vidurkis yra kritęs.

1998 m. tokiais įvertinimais galėjo pasigirti 38,9 procento mokinių, o štai praėjusiais metais – 47 procentai.

Teisingai: beveik pusė Amerikos mokyklų abiturientų 2016 metais mokėsi geriausiais pažymiais – mes juos pavadintumėme „ketvirtukininkais“. Tačiau mokyklos baigimo egzaminų rezultatų vidurkis sumažėjo nuo 1 026 balų iki 1 002 balų iš 1 600 galimų. Tai rodo, jog visi tie A įvertinimai dienynuose galimai yra tik penas akims.

Šiuos naujausius rezultatus pristačiusį tyrimą atliko du tyrėjai: Michaelas Hurwitzas iš Koledžų tarybos (tos, kuri rengia SAT egzaminų užduotis) bei Jasonas Lee, Džordžijos universiteto Aukštojo švietimo ir mokslo instituto doktorantas. Ženkliai padidėjusį aukščiausių pažymių skaičių Hurwitzas pavadino „iš tiesų stulbinančiu“.

Šis netikėtas atradimas mus pasiekia laikotarpiu, kai JAV valstybines mokyklas baigia rekordiškai daug moksleivių. Pasak federalinės statistikos duomenų, mokyklą baigia daugiau nei 83 procentai mokinių.

Tačiau tokie augantys skaičiai ne visada reiškia daugiau aukštojo mokslo diplomų. Neseniai Harvardo Edukacijos instituto atliktas tyrimas parodė, jog vos 56 procentai studentų baigia ketverių metų trukmės programas per šešerius metus nuo įstojimo į koledžą datos. Padėtis dar prastesnė dvejų metų trukmės programas siūlančiuose koledžuose – juose per trejus metus nuo įstojimo datos diplomus sugeba gauti vos 29 procentai įstojusiųjų.

Analizuodami 1998-2016 metų akademinius įrašus apie mokyklą baigusius mokinius, tyrėjai išsiaiškino, jog per tuos 18 metų vidutinis pažymių vidurkis (GPA) padidėjo nuo 3,27 iki 3,38, nors vidutiniai SAT egzaminų įvertinimai palaipsniui mažėjo.

Pasak tyrėjų, pažymių augimas buvo labiausiai pastebimas mokyklose, kuriose moksleivių daugumą sudaro baltaodžiai, turtingų šeimų vaikai. Tokia pažymių infliacija itin ryškiai pasireiškė privačiose mokyklose, kur ji tapo tris kartus didesnė nei valstybinėse mokyklose.

Pasak Hurwitzo, A dabar yra „tipiškiausias įvertinimas mokyklose“, kas yra akivaizdus pažymių infliacijos ženklas.

Pasak jo, vienas iš svarbiausių atlikto tyrimo tikslų buvo „užtikrinti, jog koledžų priėmimo tarybos yra pasiruošusios priimti geriausius įmanomus sprendimus“.

Tačiau, teigė jis, vidurinės mokyklos vis dažniau atsisako mokinių reitingavimo sistemos (kai vienos klasės mokiniai pažymiais yra įvertinami proporciškai), pagal kurią koledžai galėjo spręsti, kurie mokiniai tikrai yra pranašesni už savo bendraklasius.

Kitas neseniai atliktas tyrimas parodė, jog ši problema nėra išskirtinė tik vidurinėms mokykloms. „GradeInflation.com“ tinklalapio įkūrėjo bei buvusio Duke universiteto mokslininko Stuarto Rojstaczero teigimu, A šiuo metu yra pats populiariausias ir dažniausias pažymys šalies koledžuose. Beveik pusė visų koledžų pažymių yra A. Palyginimui, prieš dvidešimt metų vidutinis pažymių vidurkis ketverių metų programų koledžuose buvo 3,11 (tarp B ir B+).

Rojstaczero teigimu, A pažymys šiuo metu yra tris kartus dažnesnis įvertinimas nei 1960 metais. Jis pabrėžė, jog pažymių infliacija ėmė populiarėti Vietnamo karo laikotarpiu, kai profesoriai pradėjo vertinti studentus aukštesniais pažymiais, kad padėtų jiems išvengti karinės tarnybos, mat iš koledžų iškritę studentai buvo iš karto šaukiami į kariuomenę.

Pilnas naujasis tyrimas turėtų pasirodyti kitų metų sausį „Johns Hopkins University Press“ leidyklos knygoje.