Čikagos policijos galvos skausmas yra ginkluotas smurtas už kurį didžiausia atsakomybė priskiriama gaujoms. Prezidentas Donaldas Trumpas dažnai linksniuoja Čikagą ir jos „visiškai nekontroliuojamą“ situaciją, primindamas, kad nepaisant griežčiausių šalyje ginklų kontrolės įstatymų, čia karaliauja nusikalstamumas. Pabandykime išsklaidyti kai kuriuos mitus apie Čikagos nusikalstamumo lygį ir ginklų kontrolę.

Ar Čikaga yra šalies žmogžudysčių sostinė?

Ne. Tai yra plačiai paplitęs mitas, atsiradęs iš dalies dėl to, kad pastaraisiais metais Čikaga sulaukė itin daug dėmesio. Pew tyrimų centras lapkritį paskelbė, kad skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, Čikagoje yra įvykdoma mažiau žmogžudysčių nei daugelyje mažesnių JAV miestų. 2017 metais mažiausiai 100 tūkstančių gyventojų turinčių miestų sąraše Čikaga užėmė 14 vietą. Šį rudenį paskelbta FTB statistika rodo, kad daugiausiai žmogžudysčių 2017 metais įvykdyta Sent Liuise –  66.1 žmogžudystės 100 000 gyventojų. Pew ataskaita rodo, kad pastaraisiais metais Čikagoje užfiksuotas didžiausias žmogžudysčių skaičius. 2016 metais užfiksuotos 762 žmogžudystės, pernai šis skaičius nukrito iki 650, šiais metais kol kas (iki gruodžio 6 d.) – 534.

Ar Čikagoje yra griežčiausia ginklų kontrolė šalyje?

Ne. Šis prezidento Trumpo ir jo administracijos teiginys nėra teisingas. Laikyti šaunamuosius ginklus Čikagoje uždrausta 1982 metais, tačiau tiems, kas iki to laiko jau buvo įsigiję ir užregistravę ginklus, juos buvo leista pasilikti. 2010 metais Aukščiausiasis teismas draudimą atšaukė, tad 2013 metais Ilinojus tapo paskutine valstija šalyje, patvirtinusia teisę į paslėpto ginklo nešiojimą.

Ilinojaus ginklų reglamentavimo įstatymai laikomi pakankamai griežtais. Ginklų savininkai privalo įsigyti leidimus, yra tikrinama jų asmens istorija, prieš įsigyjant ginklą yra numatytas laukimo periodas. Tačiau, kitaip nei Niujorke ir Kalifornijoje, Ilinojuje nedraudžiami koviniai šaunamieji ginklai ir didelės apimties magazinai, taip pat nereikalingos licencijos parduodantiems ginklus.

Kokio dydžio yra Čikagos nelegalių ginklų rinka?

Nuo 2013 iki 2016 metų Čikagoje kasmet konfiskuojama beveik 7000 nelegalių šaunamųjų ginklų. Policijos duomenimis, 2017 metais šis skaičius siekė 7932. Šiemet (iki gruodžio 6 d.) konfiskuoti 8309 nelegalūs šaunamieji ginklai, o policija mano, kad iki metų pabaigos šis skaičius gali perkopti 10 tūkstančių.

Trečiasis pagal dydį miestas nuolat konfiskuoja daugiau nelegalių ginklų nei du didžiausi šalies miestai drauge sudėjus. 2016 metais Čikagoje konfiskuota šešis kartus daugiau nelegalių ginklų nei Niujorke ir 1,5 karto daugiau nei Los Andžele. Apie 90 procentų pistoletų konfiskuota iš suaugusiųjų, nors pastebima tendencija, kad vis daugiau nelegalių ginklų konfiskuojama iš nepilnamečių – 2016 metais iš jų konfiskuota beveik 13 procentų visų nelegalių ginklų. .

Iš kur Čikagoje atsiranda nelegalių ginklų?

Apie 40 procentų 2013-2016 metais konfiskuotų nelegaliai naudotų ar laikytų ginklų į jų savininkų rankas pateko iš Ilinojaus prekybininkų. Likę 60 procentų – iš kitų valstijų su mažiau griežtais ginklų kontrolės įstatymais. Maždaug 1 iš 5 šių ginklų atkeliavo iš Indianos, toliau už jos rikiuojasi Misisipė ir Viskonsinas. Ši tendencija nekinta visą pastarąjį dešimtmetį. Per tą patį laikotarpį tarp dešimties pagrindinių konfiskuotų ginklų šaltinių buvo septynios ginklų ar sporto prekių parduotuvės Ilinojuje ir trys Indianoje.

Kaip Čikaga kovoja su ginkluotu smurtu?

Tam pasitelkiamos naujausios technologijos ir papildomi resursai. 2017 metų liepą JAV Alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų biuras įkūrė Čikagos kovos su ginklais grupę. Ją sudaro minėto biuro (ATF) agentai, Čikagos policijos departamento pareigūnai, Ilinojaus policijos ir Ilinojaus pataisos departamento darbuotojai. Pernai Čikagoje dislokuota 20 papildomų ATF agentų, po ko konfiskuota 46 procentais daugiau nelegalių ginklų ir suimta 25 procentais daugiau ginklų reglamentavimo įstatymų pažeidėjų.

Policija 12 apylinkių naudoja „ShotSpotter“ technologiją: išmanią elektroninio stebėjimo sistemą, leidžiančią aptikti šūvius ir informuopti policijos pareigūnus per 30-45 sekundes. Sistema renka duomenis, padedančius nustatyti susišaudymo mastą, kas suteikia policijai pranašumą, kurio negali suteikti tradiciniai 911 skambučiai. Miestas turi 30 tūkstančių kamerų, ir kai gaunamas „ShotSpotter“ pranešimas, iš karto imama informacija ir arčiausiai įvykio vietos esančių kamerų.