Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį sudarė darbo grupę konstitucinio įstatymo dėl dvigubos pilietybės projektui parengti. Darbo grupės vadovu paskirtas teisingumo viceministras Julius Pagojus.
„Pagrindinis tikslas yra tas, kad reguliavimas turi būti gerokai platesnis negu yra dabar, tai yra, kad Lietuvos piliečiai, kurie pilietybę yra įgiję gimimu, neprarastų Lietuvos pilietybės įgiję kitos šalies pilietybę“, – ketvirtadienį BNS sakė J.Pagojus.
Anot jo, konstitucinio įstatymo projektą norima parengti iki planuojamo referendumo dėl dvigubos pilietybės.
„Yra noras, jog kai referendumui bus teikiamas klausimas dėl Konstitucijos keitimo, būtų galima pristatyti ir įstatymo projektą, kad žmonės labiau suprastų, koks bus reguliavimas, jeigu pritars referendume teikiamam klausimui“, – teigė viceministras.
Šių metų rudenį drauge su Seimo rinkimais planuojama surengti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo. Seimo Konstitucijos komisija siūlo, kad per referendumą būtų balsuojama dėl tokios formuluotės: „Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais. Kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais gali būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais.“
Minėtam konstituciniam įstatymui, kuris numatys išimtis, leidžiančias turėti dvigubą pilietybę, ir yra sudaryta darbo grupė.
Konstitucinio įstatymo projektas turi būti parengtas iki šių metų gegužės 2-osios.
„Būtent šis konstitucinis įstatymas turės nustatyti kriterijus, kada galima dviguba pilietybė“, – sakė J.Pagojus.
Darbo grupėje taip pat dirbs Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesorė, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento patarėjas Marius Juška, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kurpuvesas, Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėja Lina Saulėnaitė-Višinskienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas Vaidotas Antanas Vaičaitis, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesorė Milda Vainiūtė ir Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė. Konstitucinio įstatymo projektas turi būti parengtas iki šių metų gegužės 2-osios.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Šis Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu. Jį inicijavo opozicinis Liberalų sąjūdis, tačiau galutinį sprendimą dėl referendumo surengimo turės priimti parlamentas.
Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.
Praėjusių metų gruodį Seimas priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlytas pataisas, kad dvigubą pilietybę galės turėti šaliai nusipelnę žmonės. Šiuos Pilietybės įstatymo pakeitimus Prezidentūra inicijavo po to, kai garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas priėmė JAV pilietybę ir automatiškai neteko Lietuvos paso. Tuomet buvo pasiūlyta priimti pataisas, kurios numatytų, jog šaliai nusipelnę asmenys turėtų galimybę išsaugoti dvigubą pilietybę.
Naujuose įstatymo pakeitimuose numatyta, kad ypatingų nuopelnų šaliai turintys Lietuvos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, galės išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Taip pat numatyta galimybė netekusiam Lietuvos pilietybės, bet ypatingai šaliai nusipelniusiam žmogui ją susigrąžinti, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.
