Gyvename pasaulyje, kuriame egzistuoja visos galimybės bet ką pasidaryti pačiam, „YouTube“ filmukų ir internetinių puslapių dėka. Nenuostabu, kad dėl to kartais ima atrodyti, jog ir savo sveikatą pataisyti nesunkiai galime patys.

Tačiau sveikatos specialistai įspėja verčiau savigyda neužsiimti. Kodėl?

Visų pirma, bet kuri priemonė, kuri galbūt suveikė jūsų draugui, nebūtinai padės jūsų atveju. Antra, tokie naminiai gydymo būdai gali jus dar labiau susargdinti. Būtent taip nutiko vienam vyrui iš Australijos, kuris apsinuodijo cianidu nuo didelių dozių abrikosų kauliukų ekstrakto, tikėdamasis, kad jis neleis sugrįžti prostatos vėžiui. Natūralaus gydymosi šalininkai teigia, kad šis „superproduktas“ turi antivėžinių savybių, tačiau tokio teiginio jokie moksliniai tyrimai nepalaiko.

Abrikosų kauliukų ekstraktas nėra vienintelis pavojus ilgoje eilėje produktų, kuriuos žmonės naudoja savigydos tikslais. Žmonės tokias priemones naudoja dėl įvairių priežasčių – kad užkirstų kelią vėžiui, numestų svorio, padidintų savo libido, ar palengvintų simptomus tų ligų, kurioms gydyti nėra išrasta vaistų. Vis dėlto, svarbu žinoti, kad didžioji dalis natūralių naminių gydymo priemonių nėra patvirtintos mokslo, kaip kad vaistinėse parduodami medikamentai.

Ar tai reiškia, kad turėtume visus juos tiesiog ignoruoti? Nebūtinai, bet nepakenks į tokius gydymo būdus žiūrėti su sveiku skepticizmu.

Dr. Harriet Hall, į pensiją išėjusi šeimos gydytoja, buvusi Oro pajėgų skrydžių medikė ir žurnalo „Skeptic“ skilties „SkepDoc“ autorė, yra vienas iš garsiausių balsų, raginančių nesižavėti moksliniais įrodymais nepagrįstais „gydymo“ būdais. Ypač ji nerimauja dėl išaugusio abejotinų naminių gydymosi priemonių populiarumo, pasipelnyti norintiems pardavėjams vadinant savo parduodamas priemones „alternatyvia medicina“.

„Nėra tokio dalyko kaip „alternatyvi medicina“. Yra tik viena medicina, kuri buvo išbandyta ir kurios veiksmingumas buvo įrodytas, ir yra kita medicina, kuri tokia nėra, – „Healthline“ teigia dr. Hall. – Alternatyvi medicina yra ne mokslinis, o marketingo terminas.“

Tai, kas natūralu, ne visada yra sveika

Nors žmonės dažnai mano, jog „natūralu“ reiškia „sveika“, daugybė natūralių dalykų gali jus pražudyti - juk nevalgytumėte asbesto ar nuodingosios gebenės.

Net ir kai kurie žolelių papildai, parduodami gerose vaistinėse ar natūralių maisto produktų parduotuvėse, taip pat gali pakenkti, net ir neviršijant rekomenduojamų dozių. Maistiniai papildai gali būti nuodingi patys iš savęs, būti užkrėsti kitomis nuodingomis medžiagomis, arba netinkamai sureaguoti su kitais jūsų vartojamais medikamentais.

Nepaisant pastarosios rizikos, tik apie trečdalis žmonių informuoja savo gydytojus apie jų vartojamus maistinius papildus, atskleidė vienas tyrimas.

Ypač apsinuodyti iš žolelių pagamintais ar maistiniais papildais rizikuoja vaikai. Šią vasarą publikuotas naujas tyrimas atskleidė, kad skambučiai apsinuodijimų kontrolės centrams visose Jungtinėse Valstijose dėl žolelių ir maistinių papildų tarp 2005 ir 2012 m. išaugo beveik 50 procentų. Maistiniai papildai buvo dažniausia tokių apsinuodijimų priežastis, o po jų rikiavosi žolelių, hormoniniai ir kiti produktai. Rimtos medicininės problemos nustatytos maždaug 4 proc. tokių atvejų. Net 95 proc. tų rimtų atvejų priskirta vaikams iki 6 metų amžiaus. Didžioji dalis tokių apsinuodijimų buvo netyčiniai.

Viena pagrindinių žolelių papildų populiarumo priežasčių yra ta, kaip nesunku jų nusipirkti – nereikia nei vizito pas gydytoją, nei recepto. Tačiau vyriausybė tokių produktų praktiškai nereglamentuoja. Kol gamintojai neskelbia, kad jų produktai gali pagyti vieną ar kitą ligą arba sveikatos sutrikimą, tol JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nieko iš jų nereikalauja.

Bent jau tol, kol tokie produktai nesudaro problemų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais FDA išplatino įspėjimą, jog homeopatinės kūdikių dantų kalimuisi palengvinti skirtos tabletės ir geliai kelia grėsmę kūdikių ir vaikų sveikatai. Minėtosios tabletės savo sudėtyje turėjo nuodingo augalo šunvyšnės (angl. belladonna) – ir didesnėmis dozėmis, nei buvo nurodyta ant produkto etiketės. FDA tyrimo metu buvo nustatyta daugiau kaip 400 atvejų per praėjusius šešerius metus, kai įvyko neigiama reakcija į tokio tipo produktus, įskaitant drebulį, karštligę, bei kvėpavimo sutrikimus. Dešimčia atvejų, vaikai netgi mirė.

Be to, homeopatiniai vaistai ne tik gali būti pavojingi, bet ir yra labai mažai įrodymų, kad jie apskritai yra veiksmingas gydymo būdas. Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba neseniai jau nusprendė nebeskirti valstybės lėšų apmokėti homeopatiniams gydymo būdams.

Tiesa, ginčai dėl homeopatijos kyla ne tik dėl klinikinių bandymų trūkumo. Homeopatiniai vaistai gaminami atskiedžiant veikliuosius ingredientus vandeniu ar alkoholiu – esą, kuo labiau jie atskiedžiami, tuo didesnė nauda sveikatai. Tačiau kritikai teigia, kad tai prieštarauja bet kokiems biologiniams ar cheminiams dėsniams.

„Homeopatija ne tik neveikia, ji netgi negali veikti“, - sako dr. Hall.

Naminiai vaistai nuo vėžio

Ypač daug natūralių gydymo būdų šalininkų dėmesio sulaukia vėžys. Vienas tyrimas parodė, kad pagalbinės ar alternatyvios medicinos naudojimas tarp vėžiu sergančių pacientų 18-oje šalių išaugo nuo 25 proc. 1970-asiais iki 49 proc. po 2000-ųjų. Daugiausiai tokias priemones naudojo amerikiečiai.

Kitas tyrimas atskleidė, kad žolelių papildai buvo dažniausiai naudojama naminė priemonė nuo vėžio, o po jų sekė homeopatija, vitaminai ir maistiniai papildai, medicininės arbatos, dvasinės terapijos ir atsipalaidavimo technikos.

Vienas populiariausių tokių gydymo būdų yra „Essiac“ arbata, išpopuliarėjusi kaip vėžio gydymo priemonė dar 1920-aisiais. Ši žolelių arbata savo sudėtyje turi varnalėšų šaknies, rūgštynių, raudonųjų guobų žievės, vaistinio rabarbaro ir kitų ingredientų. Nepaisant tokios senos jos reputacijos kaip vaisto nuo vėžio, „Essiac“ arbata iki šiol nėra visapusiškai ištirta moksliškai. Priešingai nei abrikosų kauliukų ekstrakto, šios arbatos šalutinis poveikis nėra toks stiprus, tačiau ji gali sukelti vėmimą, pykinimą, viduriavimą ar galvos skausmus.

Kita populiari naminė vėžio gydymo priemonė yra taip vadinamas Gersono metodas, apimantis griežtą dietą, didelių kiekių šviežių vaisių ir daržovių sulčių vartojimą, maistinių papildų vartojimą ir kavos klizmas. Nors mokslinėje literatūroje buvo publikuotos kelios studijos apie Gersono metodą, nebuvo atlikta jokių randomizuotų klinikinių tyrimų, reikalingų norint nustatyti, ar šis gydymo būdas iš tiesų padeda. Be to, mažiausiai trys žmonės jau mirė nuo sau atliktų kavos klizmų, kurios gali sutrikdyti natūralią kraujo cheminę sandarą.

Yra daugybė kitų naminių gydymo būdų, kurių šalutinis poveikis varijuoja nuo nežymaus iki labai stipraus. Tačiau net ir tokie gydymo būdai, kurie nepakenks jums tiesiogiai, gali pakenkti ilgesniu laikotarpiu.

Anksčiau šiais metais publikuotame tyrime Jeilio universiteto tyrėjai išanalizavo 840 pacientų, sergančių krūties, prostatos, plaučių ar kolorektaliniu vėžiu, išgyvenimo lygius. Paaiškėjo, kad tie žmonės, kurie gydėsi tik alternatyviais gydymosi būdais, turėjo aukštesnę mirties riziką, palyginus su tais, kurie naudojo tradicinius gydymo būdus, tokius kaip chemoterapija, radioterapija, chirurginis gydymas ar hormonų terapija.

Vis dėlto, žmonės ir toliau išleidžia daugybę pinigų mokslo neįrodytiems gydymo metodams. Pagal 2007 m. Nacionalinį sveikatos klausimyną, 83 mln. suaugusiųjų JAV tais metais išleido beveik $34 mlrd. asmeninių lėšų alternatyviems gydymo būdams. Tai sudaro 1,5 proc. visų sveikatos priežiūrai išleidžiamų lėšų Jungtinėse Valstijose.

Kodėl žmonės renkasi naminius vaistus

Vienas tyrimas atskleidė, kad žmonės yra labiau linkę naudoti žolelių papildus, jeigu jie neturi sveikatos draudimo, naudoja daugiau receptinių ir nereceptinių vaistų, arba serga tam tikromis ligomis.

Kitas tyrimas parodė, kad dažniau žolelių papildus naudoja moterys bei žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Dažniausiai žolelėmis buvo bandoma gydyti peršalimą, skrandžio ir virškinamojo trakto problemas, bei tokias ligas kaip reumatoidinis artritas, fibromialgija ir osteoartritas. Visos šios ligos turi nedaug veiksmingų tradicinio gydymo priemonių.

Žmogaus kilmė taip pat gali įtakoti jo polinkį į alternatyvius gydymo būdus. Pavyzdžiui, botaniniai vaistai yra svarbūs daugeliui vietinių kultūrų Meksikoje ir pietvakarinėje Jungtinių Valstijų dalyje. Kinų mediciną jau šimtmečius propaguoja kinai ir kinų kilmės amerikiečiai.

Tačiau kur kas svarbesnis klausimas yra ne tas, kodėl žmonės griebiasi naminių vaistų, bet tas, kodėl jie naudoja tokius vaistus, kurių veiksmingumas nėra įrodytas jokiais moksliniais tyrimais.

Jau minėtas vyras iš Australijos, kuris apsinuodijo cianidu nuo abrikosų kauliukų ekstrakto, kurį gaminasi pats namuose, dirbo „su mokslu susijusį darbą“, sakė ligoninėje, kurioje jis buvo gydomas, atstovas. Nors vyras buvo įspėtas medikų apie tokio gydymosi pavojus ir tai, kad cianidas blokuoja deguonies pasisavinimą jo organizmo ląstelėse, jis iki šiol neatsisako savo kasdienio ritualo.

Dr. Hall teigia, kad dėl to galima „kaltinti“ žmogaus evoliuciją – mums kur kas lengviau galvoti, kad žolelė ar iki nieko atskiestas homeopatinis vaistas gali pagydyti mus nuo vėžio. Mūsų smegenys iš prigimties visur ieško logikos, net ir ten, kur jos nėra.

„Prieš sutikdami su bet kokiu teiginiu, pasistenkite surasti žmonių, kurie su tuo nesutinka, ir išsiaiškinkite, kodėl. Tai gali plačiai atverti akis“, - pataria ji.