Daugiau 
 

Gydytojas dietologas sklaido mitus apie augalinę mitybą

01/19/2024 Aidas
health 2

Metų pradžia paprastai yra laikas, kai pasižadame įgyvendinti užsibrėžtus didelius asmeninius tikslus – pavyzdžiui, sveikiau maitintis arba, įkvėpti aplinkos, paversti savo mitybą labiau augaline, valgant mažiau mėsos ir kitokio gyvūninės kilmės maisto. Augalinės mitybos idėja įgauna pagreitį visame pasaulyje, tačiau gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipia dėmesį, kad prieš ja susižavint ar visai pasmerkiant, pirmiausia reikia išsklaidyti mitus, o tuomet racionaliai įvertinti, kokios naudos galime pasisemti.

Jau dešimtmetį sausis vadinamas augaliniu mėnesiu dėl kasmet vykstančios iniciatyvos „Veganuary“ (lietuviškai net perkrikštytas „augalausiu“). Prasidėjusi Jungtinėje Karalystėje dabar ji apima visą pasaulį ir skatina žmones bent trumpam pabandyti gyventi be gyvūninės kilmės produktų – mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, pieno, sviesto, sūrio, ir atrasti augalinio maisto įvairovę, dažniau juo pakeičiant gyvūninės kilmės produktus.

Ar augalinė mityba tinkama kiekvienam?

Pasak gydytojo dietologo E. Grišino, augalinė mityba išties gali suteikti naudos sveikatai. Vien jau dėl to, kad skatina didesnę vartojamo maisto įvairovę, pratina valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Vis dėlto E. Grišinas pabrėžia – grynai augalinė mityba nėra tinkama kiekvienam.

„Pirmas ir didžiausias mitas – augalinė mityba tinka kiekvienam žmogui. Drįsčiau paneigti šį įsitikinimą bei raginu kiekvieną žmogų, norintį vadovautis veganiška mityba, periodiškai atlikti kraujo tyrimus siekiant išvengti maistinių medžiagų trūkumo, baltymų stokos, anemijos, kepenyse vykstančių procesų sutrikimų rizikos. Augalinės kilmės produktais gausi dieta turi neigiamą pusę ir kalbant apie svorio kontrolę: valgymo sutrikimų rizika tarp veganų ir vegetarų yra žymiai didesnė lyginant su bendra žmonių populiacija“, – kalba gydytojas dietologas.

Augalinei mitybai reikia žinių

Kita vertus, E. Grišinas mitu vadina ir įsitikinimą, jog augalinė mityba yra nepilnavertė. Iš dalies šį mitą lemia tai, jog daugelio vietų geografinė padėtis neleidžia ištisus metus, ypatingai žiemos laikotarpiu, mėgautis gausiu kiekiu šviežių, vietoje užaugintų vaisių ir daržovių, o tai neretai atgraso žmones nuo gausesnio augalinio maisto vartojimo.

„Subalansuota ir pilnavertiška mityba reikalauja žinių, domėjimosi, o iš savo mitybos raciono pašalinus gyvūninės kilmės produktų – tai gali paūminti mitybos nepakankamumą, maistinių medžiagų stoką. Iš tiesų augalinė mityba yra pilnavertė, jeigu žmogus neturi specialių poreikių ar sveikatos sutrikimų. Tačiau ji reikalauja didesnio dėmesio, žinių bei suvokimo, ką ir dėl kokios priežasties žmogus valgo kiekvieną dieną. Svarbu žinoti, kuo pakeisti gyvūninės kilmės baltymus, iš kokių augalinių produktų galima gauti biologiškai organizmui prieinamą geležį, varį, cinką, vitaminą B12“, – aiškina gydytojas.

Tik juoda ir balta – netinkamas požiūris į mitybą

Pasak gydytojo dietologo, nėra teisingi ir radikalūs įsitikinimai, kad visas gyvūninės kilmės maistas yra mums žalingas, o mityba be jo – yra vienareikšmiškai sveikatai palanki.

„Neužtenka atsisakyti mėsos ar kitų gyvūninės kilmės maisto produktų siekiant gauti naudos savo organizmui. Jeigu mityba ir toliau išliks skurdi daržovių ar kitų augalinės kilmės produktų atžvilgiu, naudos savo sveikatai nesitikėkime. Be to, kol dauguma tyrimų atranda sąsajas tarp riebios raudonos mėsos bei jos gaminių vartojimo ir onkologinių ligų pasireiškimo rizikos, kiaušiniai ar žuvys šiame kontekste atrodo neutralūs ir net pasižymi apsauginėmis savybėmis prieš uždegiminius procesus. Tam tikri elementai mūsų organizmui yra prieinamiausi ir natūraliausi, kai gaunami iš gyvūninės kilmės produktų. Svarbu, kad jie būtų vartojami saikingame santykyje su riebalais ir angliavandeniais, daržovėmis ir kruopomis“, – dėsto mitybos ekspertas.

Svarbesnis poveikis ekosistemai – maisto (ne)švaistymas

Paskatos atsisakyti kuo daugiau gyvūninės kilmės produktų pakeičiant juos augaliniu maistu, dažnai grindžiamos aplinkosaugos tikslais ir įsitikinimu, kad jų vartojimas kenkia ekosistemai. Tačiau E. Grišinas įsitikinęs, kad įgyvendinti asmeninę socialinę atsakomybę gali padėti ir kiekvieno žmogaus atidumas savo mitybos įpročiams, siekiant mažinti maisto švaistymą.

„Manau, kad kiekvienas valgymo būdas šiandieninėje visuomenėje turi ir daro įtaką mus supančiai aplinkai, tačiau atsakingas vartojimas, kiekvieno pastangos sumažinti susidarančias maisto atliekas, maisto nešvaistymas iš tiesų yra tvarus požiūris, be kurio nepamatysime naudos gamtai ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigia E. Grišinas.

Gydytojas dietologas ragina nepamiršti, kad maisto įtaka mūsų sveikatai yra kompleksinė ir niekada nepasiriboja vieno kurio nors produkto poveikiu, todėl svarbiausia lėkštėje yra balansas bei įvairovė – tiek produktų, tiek mikroelementų, tiek spalvų.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu