Stiprėjantis pasaulinis gaisras

Sentencija apie tai, kad pasaulis išsikraustė iš proto nėra nauja (net aš pats ją esu citavęs), tačiau pastarojo meto naujienos kelia kažkokios visuotinės isterijos įspūdį, lyg išprotėję jau būtų viskas, ne tik žmonės. Net gamta siaubia Ameriką ir Europą vienu uraganu po kito, o miškų gaisrai (rudens viduriui apskritai nebūdingi, tačiau dabar pasiekę istorines ir rekordines apimtis) siaučia tai Kalifornijoje, tai Portugalijoje su Ispanija. Aišku, savo pelkėje užkvaksėjo žalieji: „Globaaalinis atšiliimas! Mes juk peeerspėjome!“. O iš tiesų tai to globalinio atšilimo kaip prieš tai nebuvo taip ir dabar nėra. O kas tada yra? Yra padidėjusio saulės aktyvumo laikotarpis. Neturintis, savaime suprantama, jokio ryšio nei su žmogaus veikla, nei su anglies dvideginio lygiu atmosferoje. Bet kas apie tai papasakos paprastam eiliniam žemės gyventojui, kai „dar did
daugiau

Ko amerikiečiai bijo labiausiai?

Šiais metais patys baisiausi Helovyno kostiumai Jungtinėse Valstijose turėtų būti ne zombių ar pabaisų, o korumpuotų vyriausybės pareigūnų ar užteršto vandens – bent jau šių dalykų Amerikos gyventojai bijo labiausiai, atskleidžia naujas didžiausių amerikiečių baimių indeksas. Chapmano universitetas publikavo savo kasmetinės Amerikiečių baimių apklausos rezultatus praėjusią savaitę, o juos įvertinus paaiškėjo, kad dešimtuke dominuoja baimės dėl vyriausybės ir aplinkos. Kaip ir 2015 bei 2016 metais, taip ir šiemet sąrašo viršuje atsidūrė korumpuoti vyriausybės pareigūnai. 75 proc. apklausos respondentų sakė, jog jų bijo arba labai bijo. Tačiau antroji didžiausia baimė šiais metais buvo visiškai nauja sąraše: „Trumpcare“, arba prezidento Donaldo Trumpo ketinimas atšaukti „Obamacare“ vadinamą Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą. Kiek daugiau n
daugiau

Užsienio studentai baidosi Jungtinės Karalystės

Dėl Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą grėsmė iškilo milijardams dolerių, kuriuos šalis gauna iš čia studijuojančių užsienio studentų. Pastarieji vis dažniau aukštojo išsilavinimo siekia Jungtinėse Valstijose ar kitose anglakalbėse šalyse. 2014-2015 metais tarptautiniai studentai į Jungtinės Karalystės biudžetą įnešė 33 milijardus dolerių. Artėjant oficialiam Britanijos pasitraukimui iš ES, dauguma šių studentų keliauja į Kanadą ir Australiją. Tokios netektys yra ganėtinai brangios – studentų iš užsienio išlaidos 2014-2015 metais finansavo daugiau nei 200 tūkstančių darbų JK universitetų miesteliuose ir kituose miestuose. Tarptautiniai studentai už mokslą kasmet moka 12000-43000 dolerių. ES ir Britanijos studentai moka iki 11380 dolerių per metus. Yinbo Yu, ekonomikos studentas iš Kinijos, teigia, jog dauguma jo draugų, kurie bakala
daugiau

Gyvenimas švedišku stiliumi

Galbūt šiemet pastebėjote žodį „hygge“, o galbūt netgi pabandėte jį pritaikyti ir savo namuose ar gyvensenoje. Tai yra danų „jaukumo“ idealas. Dabar savo skandinavišką įtaką bando plėsti ir švedai su nauja idėja, vadinama „lagom“. Tai švedų „nei per daug, nei per mažai“ koncepcija. Priešingai nei hygge, lagom yra saikingumo viršūnė. Lagom yra pagrįsta sąmoningu nesavanaudiškumu, idėja, kad visi esame atsakingi nevartoti per daug, kad visko užtektų ir kitiems. Niki Brantmark savo knygoje „Lagom: The Swedish Art of Balanced Living“ aiškina kaip pritaikyti lagom principus savo gyvenime. Būkite sąmoningi ir taupūs aplinkos atžvilgiu. Savo namų atnaujinimui naudokite padėvėtą medieną, o drabužius pirkite padėvėtų drabužių parduotuvėse. Maisto auginimas taip pat yra puikus būdas praktikuoti lagom. Ir tam nereikia didelio sodo – augalus galite augin
daugiau

Pasmerkti skurdui?

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas susirūpino dėl pajamų nelygybės, jis pastebėjo, kad 2012 metais 20 proc. pačių turtingiausių ir 20 proc. pačių skurdžiausių žmonių pajamų lygis skyrėsi penkis kartus, o pernai tas skirtumas išaugo iki septynių kartų. Vitas Vasiliauskas Tai neramina, tačiau pasižiūrėkime atidžiau į šią pajamų nelygybę. Remsiuosi atliktu Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimu „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“. Ir štai ką jis parodė. Namų ūkių lygmenyje pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje yra panaši kaip dažno kairuolio mėgstamose Skandinavijos šalyse – Švedijoje ir Danijoje. Vadinasi, tarp dirbančių žmonių pajamų skirtumai yra panašūs į tas šalis, kur ypatingai orientuojamasi į lygybę. Šiame lygmenyje jau nebėra ko lyginti, nebent mes norėtume vėl įvesti sovietinę sistemą. K
daugiau

Pingvinų nykimo metas

Po ekspertų „katastrofišku“ pavadinto veisimosi sezono rytų Antarktidos kolonijoje išgyveno tik du Adelės pingvinai. Tai įvyko dėl neįprastai didelio ledo kiekio, dėl kurio suaugę pingvinai turėjo maisto ieškotis tolimesnėse vietovėse. Adelės pingvinas Tai jau antras nesėkmingas veisimosi sezonas per pastaruosius penkerius metus. 2015 metais neišgyveno nei vienas jauniklis. Gyvūnų išsaugojimo grupuotės reikalauja kuo greičiau imtis veiksmų. Pasaulio gamtos fondas teigia, jog regione derėtų uždrausti krilių žūklę. Tai padėtų ne tik Adelės pingvinams, bet ir kitoms Antarktidoje gyvenančioms rūšims. Pasaulinis gamtos fondas remia Prancūzijos mokslininkus, kurie stebi regiono Adelės pingvinus nuo 2010 metų. Pingvinų išsaugojimo pasiūlymai bus svarstomi pirmadienį Antarktidos jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijoje. Komisiją sudaro 25 nariai ir Eu
daugiau

Stiprins šeimos instituciją

Seimas po svarstymo pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir kryptis užtikrinant šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą ir veiksmų tęstinumą kuriant šeimai palankią aplinką. Vyriausybė turėtų parengti ilgalaikę šeimos stiprinimo programą, numatant priemones šeimoms gauti būtiną kompleksinę pagalbą, ypatingą dėmesį skiriant žalingų įpročių prevencijai, sudarant galimybę sutuoktiniams pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, sprendžiant kilusius ginčus dėl vaikų ar santuokos nutraukimo ir kitas priemones. Be to, Vyriausybė turėtų nustatyti bazinį paslaugų šeimai paketą, kurio prieinamumą savo teritorijoje užtikrintų visos savivaldybės. Bazinis paslaugų šeimai paketas turės užtikrinti galimybes šeimai gauti būtiną pagalbą, orientuotą į šeimos gebėj
daugiau

Diplomato darbas – kaip narkotikas

Š. m.  liepos 11 d. Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Vokietijos Federacinėje Respublikoje tapo Darius Semaška. Daugelis LR ambasadorių pažįsta kaip buvusį vyriausiąjį Lietuvos Respublikos prezidentės  Dalios Grybauskaitės patarėją Užsienio politikos klausimais arba kaip buvusį LR ambasadorių Nyderlanduose, Vengrijoje ar buvusį nereziduojantį ambasadorių Makedonijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Juodkalnijai, Serbijai. Šiandien D. Semaška reziduoja Vokietijoje, kur būdamas LR ambasadoriumi čia sieks tolimesnės dvišalių santykių plėtros bei Vokietijos paramos Lietuvai pasitinkant svarbiausius iššūkius. LR ambasadorius Vokietijoje Darius Semaška Ambasadoriaus duoną pabandęs dar 2004 metais, kuomet pirmą kartą tapo reziduojančiu Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Vengrijos Respublikoje, sustoti negali iki šiand
daugiau

Ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš 40 metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi. Ambicingas planas pasiteisino – jau antrą dešimtmetį Suomijos moksleivių gebėjimų rezultatai pirmauja pasaulyje. Apie tai, ko galėtume pasimokyti iš suomių, Lietuvoje neseniai viešėjusią Helsinkio pradinio ugdymo skyriaus vadovę Marjo Kyllönen, vieną iš naujausios suomių švietimo reformos įgyvendintojų, kalbina leidyklos „Šviesa“ vadovė Jurgita Nacevičienė. - Suomija garsėja savo aukštais pasiekimais švietimo srityje ir, remiantis Tarptautinio moksleivių vertinimo programos tyrimo duomenimis, sėkmingai išlieka pirmaujančia valstybe pagal švietimo pasiekimus. Kokia yra jūsų paslaptis? - Nuodugni švietimo reforma Suomijoje buvo įgyvendinta prieš daugiau nei 40 metų.
daugiau

Z kartos tėvai: nori padėti savo vaikams, bet ne visada žino kaip 

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams“, skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. Testo atsakymų statistika atskleidė, kad moksleivių tėvai Lietuvoje yra atsakingi ir rūpinasi vaikų ateitimi, tačiau ne visada žino, kaip galėtų tai padaryti. Testo autorė ir vaikų psichologė Asta Blandė įžvelgė ir nerimą keliančių tendencijų – mažiau pagalbos sulaukia paaugliai, tėvai nepasitiki mokykla, o pernelyg daug tėvų neįvertina savo vaikų gabumų. Psichologė ragina tėvus apmąstyti savo rodomą pavyzdį ir padėti vaikams tobulėti. A.Blandės kartu su leidykla „Šviesa“ sukurtą „Z kartos testą tėvams“ vis dar galima atlikti internetu, svetainėje www.zkartostestas.lt. Tėvai reiklūs mokyklai „Tėvų įtaka vaiko mokymosi rezultatams yra labai svarbi, tačiau ji ne visuomet yra sąmoninga. Pastebime dvi
daugiau