Pokalbis apie rastą Vasario 16-osios akto originalą

„Nesunku suprasti, kokie jausmai mane apėmė. Visų pirma, yra nepaprastai puiku. Kita vertus, tai tik dokumentinė valstybės idėjos išraiška. O mintis, kad Lietuva yra savarankiška, nepriklausoma valstybė, mus yra užvaldžiusi jau prieš 100 metų“, – sako VDU profesorius Liudas Mažylis, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve suradęs Vasario 16-osios akto originalą lietuvių ir vokiečių kalba su 20 signatarų parašų. Istorikas Algimantas Kasparavičius teigia, kad sakralinę reišmę lietuviams turinčio dokumento suradimas yra didžiausiais paminklas Lietuvos valstybės šimtmečiui. Pasak jo, šio akto sugrąžinimas į Lietuvą neturėtų sukelti didelių problemų. Apie visa tai – pokalbis su istoriku A. Kasparavičiumi, „MG Baltic“ koncerno prezidentu Dariumi Mockumi, pažadėjusiu milijono eurų premiją už akto suradimą ir grąžinimą į Lietuvą, Lietuvos ambasadoriumi Voki
daugiau

„Tradicijos pačios nesikeičia, jas keičia žmonės“

Jau nebe pirmi metai Lietuvoje vyksta didelis nuomonių ažiotažas dėl kai kurių lietuviškų tradicijų, kurios įžeidžia ir skaudina Lietuvos tautines mažumas. Šį kartą dėmesio centre atsidūrė Užgavėnės. Visoje Europoje gerai žinoma ši sena paskutinio žiemos antradienio šventė susilaukė prieštaringų nuomonių dėl nepagarbių persirengėlių kaukių. Pavyzdžiui, Naisių bendruomenės „Facebook“ paskyroje atsirado kvietimas į Užgavėnes su persirengėlio „žydo“ nuotrauka, kurioje jis laiko seną lagaminą su užrašu: „Parduodu blusas ir utėles arba keičiu į nekilnojamą turtą“, taip pat buvo pridėta ištrauka iš etnografinio aprašo apie „žydelių“ juokingus „patarimus“, kaip gydyti skaudantį dantį panaudojant ubago terboje rastus trupinius ir utėles.     Eugenijus Bunka litvakų atminimo sode  Didžiąją visuomenės dalį papiktino toks nepagarbus, antisemitinio atspalvio tu
daugiau

Didžioji medicinos liga – blaškymasis

Kad mūsų medicina tikras ligų maišelis, visi sutinka. Bet kokios negalios ją kamuoja, pasakyti niekas negali. Šito paklaustas pritilo ir panevėžietis gydytojas Alfonsas Žobakas, apkeliavęs daug šalių ir domėjęsis tenykšte medicinos praktika. Ilgokai pamąstęs tarė: gal koks nors psichiatras galėtų pasakyti, kokios ligos simptomas yra blaškymasis. Prasidėjus metams, vienoje valstybinėje įstaigoje pamačiau skelbimą, raginantį darbuotojus susitvarkyti asmens medicininę kortelę. Prisiminiau, kad ir man bene prieš porą metų teko rūpintis sveikatos pasu. Galvoji: nesi nei lakūnas, nei autobuso vairuotojas, kurio rankose daugelio žmonių gyvybė. Nesi nei kulinaras, nei konditeris, kurio nevalyvumas galėtų susargdinti žmones. Tad kam ir kokį pavojų gali sukelti, dienų dienas sėdėdamas prie kompiuterio. Bet dėl šventos ramybės susitaikai su tuo, kad teks paau
daugiau

Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų

Architektas Ričardas STULPINAS greičiausiai yra vienas iš tų, kurie prasilenkia su laiku. Ne tik savo kūrybiniais, bet ir žmogiškais principais - sąžiningumu, patikimumu ir ištikimybe, - tiesiog padorumu, kuris vis labiau nyksta iš šiandienės gyvensenos. Kai 1993 metų gegužės 14 dieną, šią dieną jis atsimena kaip kiti gimtadienį, Vyriausybė pasirašė „mirties nuosprendį“ jo idėjai išsaugoti dvarus kaip ūkinius vienetus - po atkaklaus dešimtmečio juos tyrinėjant bei inventorizuojant - ir praktiškai sunaikino visą jo paties ir jo komandos darbą, jam buvo paaiškinta, kad taip daryti yra per anksti. Šiandien, juos išparceliavus, nieko nebereikia aiškinti - per vėlu. Tada, likęs „sulaužytu stuburu“, R.Stulpinas buvo pasižadėjęs daugiau niekada nesiimti valstybinių užsakymų. Tačiau infarktą praėjusį rudenį jam „uždirbo“ būtent Gedimino kalnas Vilniuje. - Aš
daugiau

Lietuva jau sugriauta

Lietuva atsisveikino su „Lietuvos“ kino teatru. Atrodo, kas čia tokio - jis jau seniai stūksojo apgriuvęs, nebenaudojamas. Vis dėlto ši netektis turi milžinišką simbolinę prasmę. Kodėl pas mus nebeliko kinų, kodėl tikrąją kultūrą stelbia mužikiški jos pakaitalai, kreipėmės paaiškinimo į Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, kompozitorių Šarūną Naką. Šarūnas Nakas - „Lietuvos“ kino teatro istorijoje padėtas taškas. Visai netrukus jis bus sulygintas su žeme. Gaila? - Neištrinsi iš atminties viso to, kas ten buvo. „Lietuva“ - vienas dažniausiai mano lankytų kino teatrų nuo pat vaikystės. Ten pamačiau begalę filmų, tapusių labai svarbiu mano galvos bagažu. Pats pastatas, jo salės, lokacija buvo gerai pritaikyta miestui. Vykdavo milžiniški festivaliai, „Kino pavasaris“ - vienas iš jų, galų gale ir mes, muzikantai, įžengėme į tas erdves. 1999
daugiau

Vysk. K.Kėvalas: Visus yra ištikusi įsimylėjėlio dalia

Vasaris – mėnuo, kurio keturioliktoji diena nusidažo raudona spalva. Tą dieną gatvėse gali pamatyti širdelėmis nusėtų paauglių veidų, socialiniuose tinkluose skaityti džiaugsmingų meilės prisipažinimų arba išgirsti nusivylimo atodūsių, kad ši diena galėtų būti išbraukta iš kalendoriaus, nes, neturint antrosios pusės, nėra prasmės nei džiaugtis, nei švęsti. Bet ar tikrai Šv. Valentino diena džiugi tik įsimylėjėlių poroms? Ar švęsti galima tik būnant poroje? Apie tai, kam skirta ši diena ir kaip ją gali švęsti ne tik poros, kalbamės su Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu. - Klausimų apie šventės esmę lyg ir neturėtų kilti. Bet vis dėlto. Stebint aplinką, galima pagalvoti, jog Šv. Valentino diena – porų šventė. Ar tikrai vasario 14-oji skirta tik įsimylėjėlių poroms? Kokia tai šventė? - Įsimylėjimas – tik viena iš sudedamųjų meilės
daugiau

Keliai veda ir į Rusiją

Rusijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkas, Sankt Peterburgo nacionalinės regioninės lietuvių kultūrinės autonomijos pirmininkas, menotyros mokslų daktaras profesorius Gintautas Želvys „Lietuvos žinioms“ sako esąs įsitikinęs, kad geras saviraiškos sąlygas ir integraciją į visuomenę lietuviams Rusijoje lemia atsidavimas savo profesijai – tada karjeros galimybėms Lietuvos pilietybė netrukdo. – Gana netikėta, kad šalių, į kurias emigruoja daugiausia lietuvių, sąraše ir 2015, ir 2014 metais Rusija užėmė 5-ąją vietą – į šią šalį emigravo atitinkamai 2 801 ir 1 275 žmonės, 2013 metais – 1 111 (6-oji vieta), 2012 metais – 932 (8-oji vieta). Matyti, kad į Rusiją išvykstančių mūsų tėvynainių skaičius pastaruoju metu didėjo. Kas tai lėmė? – Lietuviai Rusijoje gyvena jau labai seniai. Yra tragiškų istorijos puslapių, kurių negalima pamiršti, ir skausm
daugiau

Lietuviai neprarasti, kol tiki valstybe

Vienas svarbiausių valdžios uždavinių, Lietuvoje tirpstant lietuvių gretoms, yra formuoti globalų diasporos tinklą. Kiekvienas į užsienį išvykęs tautietis gali būti savo šalies ambasadorius, tačiau šią atsakomybę jis prisiims tik tuo atveju, jei pasitikės savo valstybe. Būtent pasitikėjimo ir pagarbos žmogui trūksta Lietuvoje. Tai pripažįsta Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arnoldas Pranckevičius, neseniai paskirtas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu. Jis sako matantis didžiulį iš šalies išvykusių lietuvių norą palaikyti ryšį su gimtine. Arnoldas Pranckevičius – Belgija kelerius metus iš eilės patenka į 20-uką valstybių, į kurias emigruoja daugiausia lietuvių, tačiau jų srautai palyginti nedideli: 2015 m. ten išvyko 178 mūsų tėvynainiai, 2014 m. – 234, o 2013 m.– 188. Matyt, emigracijos į Belgiją pobūdis skiriasi nuo kitų šalių.
daugiau

Karas Ukrainoje nulems Lietuvos ateitį

Kol mes ieškome tikslių frazių apibūdinti, kas yra karas XXI amžiuje, kol politinis elitas ieško būdų ir sprendimų kariniams veiksmams stabdyti, karas realiai vyksta, transformuojasi, naikina ir palieka randus eilinių žmonių širdyse ir protuose. Nuo pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės metų Vilniuje gyvenantis Švedijos pilietis, žurnalistas, kino režisierius Jonas Ohmanas į Lietuvos ir Ukrainos istoriją įeis kaip žmogus, kurio iniciatyva buvo suburta paramos grupė „Blue/Yellow“. Ši Ukrainos vėliavos spalvomis pasivadinusi organizacija įvairiausiais būdais per pastaruosius dvejus metus yra perdavusi humanitarinę pagalbą kare nukentėjusiems Ukrainos gyventojams, kovinių veiksmų zonose yra parėmusi platų karinių dalinių spektrą, kritiniais atvejais į karščiausius karo taškus yra perdavusi gyvybiškai būtiną taktinę paramą. Grupės nariai ir pats jų lyderis Jonas Oh
daugiau

Škotų meilės lietuviams „Brexit“ neužtemdė

2015 m. į Jungtinę Karalystę emigravo 18,9 tūkst. lietuvių, panašiai tiek mūsų tautiečių kasmet čia atvyksta jau ne vienus metus iš eilės. Didelė lietuvių bendruomenė įsikūrusi ir Škotijoje. Škotijos lietuvių asociacijos pirmininkė Viktorija Macdonald dienraščiui „Lietuvos žinios“ papasakojo apie Škotijoje tvyrančias nuotaikas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES, Škotijos nepriklausomybės perspektyvas ir ten gyvenančių lietuvių ryšį su Lietuva. Viktorija Macdonald – Neseniai JK premjerė paskelbė, kad 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, leisiantį pradėti „Brexit“ procesą bei derybas, aktyvins jau kovą. Be to, kalbos apie Škotijos atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės tampa realiu siekiu. Kokios nuotaikos šiuo metu tvyro šalyje? – Škotijoje stiprėja jausmas, kad stabili ateitis priklauso nuo tvirtų ryšių su ES, todėl 67 proc. škotų balsavo
daugiau