Amerika neteko legendinio Tomo Petty

Muzikos gerbėjams tai buvo siaubingos 24 valandos. Sekmadienio naktį per kantri muzikos koncertą Las Vegase žuvo daugiau nei 50 žmonių (ir apie 500 buvo sužeista), o pirmadienio vakarą jie neteko legendinio muzikanto Tomo Petty. „Mums labai skaudu pranešti apie netikėtą tėvo, vyro, brolio, lyderio ir labai gero draugo Tomo Petty mirtį. Jis mirė ramiai, šeimos narių ir draugų apsuptyje,“ – pranešė muzikanto vadybininkas Tony Dimitriadesas. Netikėta rokenrolo legendos mirtis atrodė beprotiškai žiauri. 66-erių Petty dar visai neseniai kartu su „Heartbreakers“ pradėjo jubiliejinį 40-ies metų koncertų turą. Muzikantas koncertavo nuo balandžio iki rugpjūčio ir buvo suplanavęs renginių artėjantiems mėnesiams. Jo gastroles praleidę gerbėjai dabar yra priversti nusivilti – daugiau šio muzikanto scenoje jie nebepamatys. Per savo karjerą Petty pelnė tris
daugiau

Irake atrastas Aleksandro Makedoniečio įkurtas miestas

Irako archeologai pasinaudodami dronais bei paviešintomis žvalgybos nuotraukomis aptiko daugiau nei prieš 2000 metų pradingusį miestą. Kalatga Darbandas, kuris kaip tikima 331 m. pr. Kr. buvo įkurtas Aleksandro Didžiojo, buvo aptiktas Irako ir Britanijos archeologų komandos, kuriai vadovavo Britų Muziejaus ekspertai. „Kol kas dar labai anksti spręsti, tačiau manome, kad kažkada tai buvo triukšmingas, tarp Irako ir Irano stovėjęs miestas. Galima įsivaizduoti, kaip jo gyventojai vynu girdydavo keliaujančius kareivius,“ – kalbėjo vienas iš komandos vadovų Johnas MacGinnisas. Pirmą kartą vietovę archeologai pastebėjo analizuodami paviešintas 1960 metų CŽV palydovines nuotraukas, kuriose matėsi griuvėsių kontūrai. Daktaras MacGinnisas ir jo kolegos panaudojo dronus ir jų pagalba aptiko šimtmečius po žeme tūnojusių pastatų kontūrus. Vietovėje taip pat
daugiau

Berlyne duris atvėrė grafičių muziejus

Kai kurie tai laiko didžiausiu ir pačiu demokratiškiausiu meno judėjimu visame pasaulyje, o kiti – teršimu ir chuliganizmu. Kad ir kaip bebūtų, gatvės menas dabar jau turi savo vietą meno pasaulyje – šiam žanrui skirtas visas muziejus. Berlyno „Urban Nation“ yra pirmoji pasaulyje institucija, kuri buvo įkurta archyvuoti ir ginti gatvės meną bei grafičius. 1970 metais gimusi Niujorke, šiuo metu ši meno šaka išaugo į pasaulinį judėjimą, kurio menininkai savo darbus kuria tiesiog ant miestų pastatų. Muziejaus atidarymo renginyje demonstruojami daugiau nei 100 garsiausių pasaulio gatvės menininkų darbai. Nors panašios parodos jau vyksta pastaruosius penkerius metus, kol kas tai yra pati didžiausia šios meno rūšies paskata. Grafitininkas „Blek le Rat“ teigė, jog jį sujaudino tai, kad muziejuje visas jo gyvenimo darbas pagaliau įgavo prasmę ir buvo
daugiau

Geriausi ir blogiausi filmai pagal Stepheno Kingo knygas

Filmų kūrėjai Stepheno Knygomis naudojasi jau keletą dešimtmečių. Tai reiškia, kad pagal rašytojo kūrinius buvo sukurta krūva įvairių filmų, tarp kurių yra tiek šedevrai, tiek visiškos katastrofos. Praėjusį mėnesį visiškas fiasko ištiko „The Dark Tower“, tačiau prognozuojama, kad nauja „It“ versija apvers kino teatrus aukštyn kojomis. Štai kur šie du filmai atsiduria tarp geriausių ir blogiausių Kingo adaptacijų. Pradėsime blogosiomis. 5.„Cell“ (2016 metai) Pati filmo idėja gal ir verta dešimties balų – mobilieji telefonai paverčia didelę dalį populiacijos negalvojančiais, įniršusiais monstrais. Tačiau šios idėjos įgyvendinimas buvo tikra katastrofa. 4. „Graveyard Shift“ (1990 metai) Atvėrus seno audinių fabriko duris pradeda dėtis beprotiški dalykai, miršta labai daug žmonių, o dėl visko kalta milžiniška žiurkė. Filmas nebūtų buvęs išg
daugiau

Oskarų sezonas prasideda Venecijoje

Pastaraisiais metais Venecijos kino festivalis tapo prestižine Oskarų sezono pradžia. Paskutiniai keturi festivalį pradėję filmai buvo „Gravity“, „Birdman“, „Spotlight“ bei „La La Land“. Visi jie pelnė bent po šešias Oskarų nominacijas, o du iš jų pelnė geriausio metų filmo nuopelnus. Praėjusiais metais Venecijos kino festivalyje taip pat pasirodė „Arrival“, „Jackie“, „Nocturnal Animals“ bei „Hacksaw Ridge“. Visi jie iš Akademijos sulaukė 32-ejų nominacijų. Daug buvo tikimasi ir iš 2017 metų Venecijos kino festivalio. Laimei, jis nenuvylė. Štai, ką galime spręsti iš šio prestižinio renginio. Į priekį žengia moterys Venecijos kino festivalyje tikrai negailima dėmesio aktorėms. Dauguma garsiausių praėjusių metų Oskarų ceremonijos varžovių: Amy Adams su filmu „Arrival“, Natalie Portman – „Jackie“, Emma Stone – „La La Land“, debiutavo būtent Ve
daugiau

Lietuviško dizaino ir animacijos samurajai atvėrė kelius į Japonijos rinką

Iš Tekančios Saulės šalies, diktuojančios naujausias stiliaus tendencijas, sugrįžę jungtinio Japonijos-Baltijos dizaino savaitės ir verslumą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ projekto „Lithuania: Contemporary and Creative“ organizatoriai ir dalyviai džiaugiasi sėkmingai tiesiamais kultūriniais tiltais tarp Lietuvos ir Japonijos. Dvylikos lietuviškų dizaino prekinių ženklų ir dviejų media agentūrų kūrėjai po daugiau nei savaitės, praleistos mados ir dizaino vėjais alsuojančiame Japonijos megapolyje, teigia labiausiai vertinantys pažintį su Japonijos rinka, užmegztus ryšius su skirtingų šalių ir sričių profesionalais, gyvenimo būdo parduotuvių tinklų savininkais, interneto prekybos atstovais, dizaino, mados, reklamos kūrėjais, galerijų savininkais, žurnalistais, tinklaraštininkais bei pasirašytas sutartis su būsimais partneriais ir distributoriais.
daugiau

Mirė „visų zombių krikštatėvis“

Sekmadienį sulaukęs 77-erių mirė zombių filmų meistras George‘as A. Romero. Legendinį režisierių pasiglemžė plaučių vėžys. 1968 pastatęs kultiniu tapusį „Night of the Living Dead“ Romero sulaukė pasisekimo ir išleido dar keletą filmų apie zombius: „Dawn of the Dead“ (1978-ieji), „Day of the Dead“ (1985-ieji) bei „Land of the Dead“ (2005-ieji). 2010 metais Romero teigė, jog išleidus pirmąjį filmą apie šias kraugeriškas būtybes, niekas apie jį niekur nerašė. „O jeigu ir rašė, tai tik pasakyti, kad reikia kontroliuoti tokius filmų kūrėjus,“ – teigė Romero. Praėjus keliems dešimtmečiams Romero išsiaiškino, kad jo darbai buvo pervertinami. „Žmonės apie juos rašo ištisas esė. Nemanau, kad mano darbai yra to verti,“ – kalbėjo Romero. Romero istorijos apie prisikėlusius negyvėlius tapo neatsiejama kultūros dalimi bei įkvėpė begalę kitų filmų
daugiau

Rašytojai Rūtai Šepetys – prestižinė tarptautinė literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rūtai Šepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. Rašytoja Rūta Šepetys ir iliustratorius Lane‘as Smithas Šis įvertinimas JAV gyvenančiai ir kuriančiai autorei skirtas už jos naujausią 2016 m. pasirodžiusį romaną anglų kalba „Salt to the Sea“ (liet. „Druska jūrai“), kurį dienraštis „New York Times“ yra paskelbęs bestseleriu Nr. 1. Tais pat metais ir į lietuvių kalbą išverstas bei išleistas romanas (vertė Zita Marienė, „Alma littera“) pasakoja apie keturių jaunų žmonių – lietuvės, lenkės ir dviejų vokiečių – likimus 1945-ųjų metų žiemą, bandant pabėgti nuo puolančios sovietų kariuomenės. Romane meistriškai supindama tikras ir išgalvotas detales, rašytoja atskleidė Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių istorijas ir
daugiau

Kanų festivalyje triumfavo Rubenas Ostlundas

2017 metų Kanų filmų festivalyje triumfavo menų pasaulį pašiepianti švedų režisieriaus Rubeno Ostlundo satyra „The Square“. Filmas pasakoja apie muziejaus kuratorių (akt. Claesas Bangas), kuris desperatiškai siekia, kad jo galerijai pasisektų, tam įrengdamas instaliaciją „The Square“. Ostlundas geriausiai žinomas dėl ankstesnio savo filmo „Force Majeure“, kuriame taip pat buvo akcentuojama toksiška vidurinės klasės kaltės prigimtis. „The Square“ taip pat vaidino Elisabeth Moss, Dominicas Westas bei Terry‘is Notary‘as. Filmo triumfas buvo netikėtas, nes daugiausiai dėmesio susilaukė Andrei‘aus Zvyagintsevo „Loveless“ bei Robino Campillo „120 Beats per Minute“. Šie filmai užėmė antrą ir trečią vietas. Žiuri, vadovaujama ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro, įteikė du apdovanojimus Lynne Ramsey trileriui apie prostituciją „You Were Never Really
daugiau

Leonardo da Vinčio motinos paslaptys Toskanos archyvuose

Leonardo da Vinčio motinos tapatybė visada buvo paslaptis. Meno istorijos ekspertai ilgą laiką nesėkmingai bandė surasti informacijos apie moterį, kurios nesantuokinis sūnus tapo viena iš plačiausiai žinomų istorinių asmenybių. Tiksliai žinomas buvo tik jos vardas – Caterina, todėl ilgą laiką buvo spekuliuojama, jog ji galėjo būti prasčiokė arba vergė iš šiaurinės Afrikos. Dabar, praėjus beveik šešiems šimtmečiams, da Vinčio darbų ekspertai pagaliau sugebėjo pateikti detalesnę istoriją apie paslaptingąją Leonardo da Vinčio motiną. Kaip teigia Oksfordo universiteto meno istorijos profesorius Martinas Kempas, Leonardo motina buvo Caterina di Meo Lippi – varginga ir pažeidžiama našlaitė, kuriai buvo vos 15 metų, kai ją suviliojo teisininkas. Caterina gyveno su savo senele apgriuvusioje fermoje, esančioje Toskanos kalnuose maždaug už mylios nuo Vinčio mie
daugiau