Atvelykis – Dievo Gailestingumo šventė

„Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė“, – kalbėjo pirmą kartą seselei Faustinai apsireiškęs Jėzus. Vėliau Jis ne kartą priminė šį savo prašymą. Pirmasis sekmadienis po Velykų, užbaigiantis Prisikėlimo šventės oktavą, atskleidžia, kaip glaudžiai velykinis Atpirkimo slėpinys susijęs su Dievo Gailestingumo slėpiniu. Juk Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas yra didžiausias gailestingosios Dievo meilės apsireiškimas. Gailestingumo šventė yra paskutinė galimybė vargšams nusidėjėliams. Evangelijoje girdėjome, kaip Jėzus kreipiasi į savo mokinius sakydamas: „Ramybė Jums“ (Jn 20, 19). Jėzus linki mokiniams ramybės ir kartu suteikia galią atleisti nuodėmes. Šventosios Dvasios malone Jėzus suteikia mokiniams gailestingumo įrankį ir nori, kad žmonija per Susitaikinimo sakramentą vėl patirtų dievišką ramybę, kurią jautė pasau
daugiau

Palaiminti, kurie tiki nematę

Velykos – tai ne tik pavasario šventė, kuri po dienos pasibaigia, palikdama vienokius ar kitokius prisiminimus. Prisikėlimu Jėzus įrodė, jog mirtis nėra visagalė naikintoja. Velykos liudija, kad ne mirtis, o Dievas viską nugali ir triumfuoja. Jis duoda viltį mums visiems nepalūžti sunkumuose, kančioje, tamsiausioje naktyje, apleidime, paniekinimuose ir pažeminimuose, kuriuos išgyveno pats Kristus. Visi sulauksime šviesaus tiesos ir gyvenimo pergalės ryto, kurio negali įveikti net mirtis. Ne mirtis, o Dievas taria paskutinį žodį. Velykos yra ir Jėzaus dieviškumo šventė, kurioje pasirodo Jo visagalybė. Jau Kalėdose išgyvenome Dievo meilę žmogui, nes, kaip Raštas sako: „Jis atėjo kaip kūdikis, o visi stebėjosi ir svarstė, kas bus iš to vaiko“? Sunku buvo žmonijai suprasti, kodėl Dievui reikėjo prisiimti žmogiškąją prigimtį. Ilgai žmonės nesuprato, kas y
daugiau

Velykinis ganytojiškas laiškas

Brangūs broliai ir seserys, sveiki sulaukę šventų Velykų – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Jo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį iškilmės! Jėzus visus kelia iš nuodėmės ir nevilties, nori, kad turėtume gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10). „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse“ (Kol 3, 1), – ragina apaštalas Paulius. Jis kelia mūsų žvilgsnį aukštyn. O psalmės žodžiai skelbia: „Dangūs apsakinėja Dievo garbę, dangaus skliautas skelbia jo rankų darbą“ (Ps 19, 2). Kūrinija taip pat kelia žmogaus žvilgsnį aukštyn, į žvaigždes. Žmogų traukia ir vilioja neišmatuojami toliai, tai, kas nauja, dar neatrasta, nepažinta. Jį traukia grožis, harmonija, laisvė, kūryba. Bet ko iš tiesų ieškome? Ar mus pasotina vien tai, ką galima apčiuopti ir suskaičiuoti? Ar užtenka vien teorinių svarstymų apie gyvenimą? Tikrai ne.
daugiau

Jo Ekscelencijos Čikagos Arkivyskupo Blase J. Cupich velykinis sveikinimas

Mieli broliai ir seserys Prisikėlusiame Kristuje, šiais metais per Velykas skaitome iš Evangelijos pagal Matą. Jis aprašo Velykų rytą. Auštant pirmajai savaitės dienai moterys eina aplankyti kapo. Pasirodo angelas ir taria joms: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad jūs ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Jo gulėta. Ir skubiai duokite žinią Jo mokiniams.“ Šie žodžiai – „nebijok“, „ateik ir pamatyk“, „eik ir pasakyk“ – tai svarbiausia Velykų žinia, skirta kiekvienam iš mūsų, gyvenančių šiame nepastoviame pasaulyje ir nešančių savo skausmingas naštas. Velykos naikina mūsų baimes, kai mes pamatome Dievo triumfą Jėzaus prisikėlime. Velykos kviečia mus ateiti ir iš naujo pamatyti, ką Dievas padarė dėl mūsų, nugalėdamas nuodėmę ir mirtį. Velykos kviečia mus eiti ir dalintis savo t
daugiau

Jėzaus Kristaus kapas atvertas lankytojams

Kapavietė, kurioje, kaip manoma, prieš savo prisikėlimą iš mirusiųjų buvo palaidotas Jėzus Kristus, nuo šio trečiadienio ir vėl buvo atverta visuomenei. Kapas Jeruzalės Šventojo Kapo bažnyčioje buvo restauruojamas devynis mėnesius. Tai yra viena seniausių bažnyčių pasaulyje – XII a. pastatas, stovintis ant IV a. liekanų. Kapavietei buvo reikalingas skubus dėmesys, kilus pavojui dėl tokių ilgamečių aplinkos faktorių kaip drėgmė, vanduo ir žvakių dūmai. Skirtingos bažnyčios dalys priklauso trims atskiroms krikščioniškosioms denominacijoms, tačiau jos atidėjo savo ilgamečius religinius nesutarimus į šalį, kad palaimintų restauraciją. Intensyvius restauracijos darbus atliko komanda iš Atėnų Nacionalinio techninio universiteto, dirbę nedidelėje struktūroje bažnyčios viduje, dar žinomoje kaip „edikula“ (lot. namelis), kurioje ir slypi kapas bei laidojim
daugiau

Vedę katalikų kunigai?

Interviu su vokiečių laikraščio „Die Zeit“ žurnalistais metu popiežius Pranciškus užsiminė, jog sprendžiant kunigų trūkumą tam tikrose šalyse yra atviras galimybei leisti vedusiems vyrams tapti kunigais. Jis pabrėžė, jog vienišiems vyrams, kurie jau yra kunigai, vesti leista vis tiek nebus. Laikraščiui jis teigė, kad kunigų trūkumas yra „milžiniška problema“ Bažnyčiai. „Turime apsvarstyti ar viri probati (lot. patikimi tikintys santuokoje gyvenantys vyrai) yra galimas variantas. Jeigu taip, tada turime nuspręsti, kokios turėtų būti jų pareigos atokiose bendruomenėse,“ – vokiečių laikraščiui teigė popiežius. Jis pabrėžė, jog savanoriškas celibatas „nėra sprendimas“. 2014 metais vyskupas Erwinas Krautleras pasakojo Austrijos laikraščiui „Salzburger Nachrichten“, jog kalbėjo su popiežiumi apie desperatišką kunigą stoką jo regione (Xingu Brazilijo
daugiau

Kardinolas Blasé Cupich aplankė Brighton Parko parapiją

Sekmadienį, sausio 22 d., kardinolas Blasé Cupich koncelebravo Šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijoje Brighton Parke (2745 W. 44th St., Chicago, IL) kartu su klebonu kun. Manuel Dorantes ir kun. Carlos Arancibia. Šv. Mišios buvo laikomos ispaniškai, lietuviškai ir angliškai. Per savo pamokslą, kardinolas Cupich paminėjo, kad yra buvęs Lietuvoje keturis kartus. Jis yra aplankęs Kauną, Vilnių, Panevėžį, Šiaulius ir kelis kitus miestus. Jis susipažinęs su Lietuvos kultūra ir gerbia jos žmonių parodyta ištvermę per visus sunkius istorijos laikotarpius. Pirmą skaitinį lietuviškai skaitė Viktoras Kelmelis. Raminta Mikučkienė skaitė lietuviškas visuotines maldas. Salomėja Daulienė kartu su ispanų ir amerikiečių atstovais atnešė Šv. Mišių aukas.  Kardinolo Cupich apsilankymo pagrindinis tikslas buvo paguosti šeimas
daugiau

Popiežių kritikuojantys plakatai

Šeštadienį Romoje pasirodė plakatai, kuriuose vaizduojamas susiraukęs popiežius Pranciškus. Taip smerkiami popiežiaus veiksmai prieš kai kuriuos konservatorius katalikus. Kai kuriuose iš jų rašoma: „Kur tavo atlaidumas?“ Vietiniu Romos dialektu plakatuose išreikštas apgailestavimas, jog popiežius nušalino kunigus, atsiskyrė nuo Maltos ordino ir ignoravo kardinolus. Šios mintys sutampa su konservatyvių katalikų išsakyta kritika apie nesenus popiežiaus Pranciškaus veiksmus. Plakatai buvo iškabinti anonimiškai. Dieną, kai pasirodė plakatai, popiežius užbaigė savo keletą mėnesių trukusią kovą su Maltos ordinu. Popiežius Pranciškus paskyrė specialių Vatikano atstovą ir suteikė jam „visą reikalingą galią“ tradicinės katalikybės tvarkos atstatymui. Maltos ordinas, Katalikų Bažnyčios atžvilgiu, turėjo unikalų suverenumą. Ordino atstovai teigė, jog popiežiu
daugiau

Žinia popiežiui Pranciškui: „Lietuva tavęs laukia!“

Romos lietuviai pasiuntė žinią popiežiui Pranciškui: „Lietuva tavęs laukia!“. Keliasdešimt lietuvių ir italų sekmadienį, sausio 15 dieną, į Švento Petro aikštę atsinešė tautines trispalves ir ilgoką transparantą su žinia itališkai: „Lituania ti aspetta“. Popiežius žinią greičiausiai pastebėjo, nes lietuviai sustojo vietoje tiesiog po rūmų lankais, iš kurių jis kalbėjo ir meldėsi, o taip pat sveikino skaitlingai susirinkusius žmones, jų grupes. Aikštėje plevėsavo daugelis kitų kraštų ir organizacijų vėliavų, kai kurios etninės grupės ir migrantams atstovaujančios organizacijos irgi atėjo su transparantais paminėti sekmadienį švęstą Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną. Popiežius pasaulinę dieną paminėjo savo kalboje, ragino „priimti svetimšalius“, nes „ir mes esame svetimšaliai“, daryti visa, kas įmanoma, kad nepilnamečiai pabėgėliai „būtų saugom
daugiau

3 katalikiškos dvasinės praktikos „nereligingiems“

Pastaruoju metu vis daugėja žmonių, save laikančių „dvasingais, bet nereligingais“. Į šią grupę patenka patys įvairiausi žmonės: pradedant savo tikrųjų pažiūrų nenorinčiais pripažinti agnostikais, baigiant tais, kurie periodiškai išpažįsta tikėjimą, tačiau nenori būti su juo per daug tapatinami. Aš taip pat visada maniau, kad taip save dažniausiai apibrėžia žmonės, kurių gyvenime dvasinių praktikų nėra daug, tačiau kurie nuoširdžiai nori būti dvasingesni – kaip tik todėl save taip apibūdina. Ši frazė drauge reiškia atitolimą nuo Dievo (per atsitraukimą nuo dvasinių praktikų) ir nuoširdų troškimą būti santykyje su juo. Neseniai perskaičiau įdomų religijos sociologės Nancy Ammerman prieš kelis metus atliktą tyrimą, kuris tai patvirtino. Tyrimo metu ji išsiaiškino, kad „dvasingi“ žmonės labai priklauso nuo religinių tradicijų ir praktikų. Žmonės, kurie b
daugiau