Persekiojimo kompleksas ir įsivaizduojamoji kankinystė

Pirmojo Dievo susirinkimo bažnyčios nariai atvaizduoja nukryžiavimą (Vakas, Teksaso valst.) Persekiojimas daugumai evangelikų turi tam tikro žavesio. Biblijoje šv. Paulius krikščionims žada, kad jie kentės už Kristų, jei Jį myli (Antrasis laiškas Timotiejui 3:12). Tačiau ypatingai šiandieninėje Amerikoje tampa neaišku, kokį pavidalą įgaus minėtoji kančia. Evangelinėse bendruomenėse yra populiarūs politinio, kultūrinio ir teologinio persekiojimo ar priespaudos naratyvai, tačiau jie paprastai yra tiek perdėti ir dažniausiai netikslūs, kad patenka į grožinės literatūros sferą. Tai yra problematiškas klausimas, mat jei krikščionys nori turėti įtikinamą ir nuo persekiojimo apsaugantį balsą šiandienos pliuralistinėje visuomenėje, mums reikia aiškiai gebėti atskirti, kada esame tikros priespaudos aukos, o kada ši viktimizacija tėra išgalvota. Yra keletas sup
daugiau

Pamokslas Kryžių Kalno atlaiduose

Arkivyskupas Gintaras Grušas Mus, susirinkusius Kryžių kalno papėdėje, ką tik girdėtas Dievo Žodis nukreipia giliau apmąstyti Kristaus Kryžiaus slėpinį. Šiais Šeimos metais pamąstykime apie šeimų kryžius ir kryžių šeimos gyvenime. Ką reiškia kryžius? Romos imperijos laikais kryžius buvo atpažįstamas kaip kankinimo ir žudymo įrankis. Tačiau įsikūnijusio Dievo Sūnaus mirtis dėl mūsų nuodėmių suteikė šiam ženklui naują reikšmę. Pirmiausia, žvelgdami į Nukryžiuotąjį, mes žvelgiame į mirtį, kuri yra mūsų nuodėmių pasekmė. Kristus ant kryžiaus miršta dėl mūsų nuodėmių, bet taip pat dėl nuodėmių mirštame mes, miršta mūsų santykis su Dievu. Kiekvienas turime pasinaudoti Prisikėlusio Kristaus suteikta nuodėmių atleidimo galia, kad mes vėl turėtume gyvenimą. Kaip girdėjome Evangelijoje, „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas
daugiau

Krikščionybės grožis – vienybės įvairovėje

Popiežius su Giovanni Traettino (pirmas kairėje) Pirmadienį popiežius Pranciškus buvo nuvykęs į Italijos Kazertos miestą, netoli Neapolio, susitikti su savo pažįstamu iš Buenos Airių laikų, pastoriumi Giovanni Traettino, kuris šiuo metu vadovauja Kazertos sekmininkų bendruomenei. Susitikimas turėjo būti visiškai privatus. Pranciškus ir Giovanni Traettino turėjo susitikti pastarojo namuose, pasikalbėti ir papietauti. Tačiau programa buvo papildyta ir Popiežiaus apsilankymu Kazertos sekmininkų bažnyčioje. Dar iki galo neįrengtuose maldos namuose Popiežiaus laukė apie pusketvirto šimto žmonių. Privatus apsilankymas pas bičiulį evangelikų pastorių tapo spontanišku, nuoširdžiu Popiežiaus susitikimu su sekmininkų bendruomene.

 „Mano brolis Giovanni sakė, kad mūsų gyvenimo centras yra buvimas ir keliavimas Jėzaus akivaizdoje, - primindamas pastoriaus Traettin
daugiau

Ar liko vietos krikščionybei?

Ar šiandienos visuomeniniame gyvenime evangeliškoji moralė yra gyvastinga? Šis klausimas slypi už visų pastarojo meto diskusijų dėl religijos laisvės: nuo Aukščiausiojo teismo sprendimo Hobby Lobby byloje (šio prekybos centro savininkams leista užginčyti sveikatos draudimo dengiamas kontracepcijos priemones tinko darbuotojoms) iki krikščionių kepėjų, nenorinčių tiekti tortų homoseksualų vestuvėms. Abiem šiais atvejais priešinimasis kontracepcijai ar tos pačios lyties asmenų santuokai yra apibūdinama kaip atsiskyrimas nuo „pasaulietinės visuomenės“. Iš tiesų, kai kuriais atvejais evangelikai iš tiesų atsiskyrė: kai Amerikos skautų draugija leido į organizaciją stoti atvirai homoseksualiems skautams, buvo sukurta „krikščioniška“ alternatyva, suteikianti krikščionims tėvams „saugią“ aplinką, kur šie gali siųsti savo vaikus. Tačiau tokio atsiskyrimo atvejai yr
daugiau

Išskirtinis interviu su popiežiumi

Popiežius Pranciškus Jis – svarbiausias žmogus 1,2 mlrd. tikinčiųjų pasaulyje vienijančioje Katalikų bažnyčioje. Pasikalbėti su juo – ne kiekvienam. Bet vienai moteriai pavyko – ji visą valandą kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi. Vatikano miestas. Susitikimas numatytas popietę Šv. Mortos svečių namuose. Greitas patikrinimas, ir vienas šveicarų gvardietis palydi žurnalistę į nediduką saloną. Šešios žalio aksomo kėdės, šiek tiek nudėvėtos, medinis stalelis, senas televizorius. Viskas nepriekaištingai švaru, grindų marmuras išblizgintas, vienas kitas paveikslas ant sienos. Galėtų būti bet kurios parapijos laukiamasis, į kurį einama patarimo, pasimelsti ar santuokos dokumentų. Pranciškus įžengia su šypsena veide. „Pagaliau! Iki šiol tik skaičiau, o dabar susipažįstame asmeniškai“, – pasisveikina su dienraščio „Il Messanggero“ žurnaliste Franca Giansolda
daugiau

Esame gyvosios monstrancijos

Popiežius Pranciškus, laikantis monstranciją Jėzus gyvena kiekviename iš mūsų, kurie esame pakrikštyti Jo Kūne. Per Devintinių iškilmę mes išpažįstame savo tikėjimą realiu Jėzaus Kristaus buvimu Šventojoje Eucharistijoje. Mes taip pat išpažįstame, kad tas pats Jėzus gyvena kiekviename iš mūsų, kurie esame pakrikštyti Jo Kūne – Bažnyčioje. Mūsų krikšto metu Jėzus apsigyveno kiekviename iš mūsų. Mes nešamės Jį į realų pasaulį taip pat, lyg neštume gatvėmis Monstranciją. Kai dalyvaujame iškilmingoje Devintinių procesijoje, skelbiame, kad Viešpats tęsia atėjimą į pasaulį per mus. Šių iškilmių šventimas siekia tryliktąjį amžių. Jas 1264 m. Visuotinėje Bažnyčioje įsteigė popiežius Urbanas IV. Jis norėjo, kad šventė būtų pripildyta džiaugsmo ir lydima himnų bei iškilmingų procesijų. Jis paprašė didžiojo Vakarų Bažnyčios tėvo, šv. Tomo Akviniečio, sudaryti dv
daugiau

Krikščioniškų Sekminių istorija

Ši sekmadienį, septintąjį po Velykų, minėsime Sekmines. Sekminių dieną Bažnyčios liturgija užsklendžia penkiasdešimt dienų trukusį Velykų laiką ir, kaip ir pirmieji apaštalai, įveda Šventosios Dvasios laiką. Krikščioniškų Sekminių (gr. pentekoste – „penkiasdešimtoji“ diena) prasmė, įsitvirtinusi Senojo Testamento Sekminių sampratoje, bėgant amžiams pakeitė savo pobūdį. Sekminės Senajame Testamente Sekminės pirmuoju laikotarpiu žydų buvo švenčiamos pasibaigus septynioms savaitėms nuo pirmosios javų pėdo atnašos. Ši šventė dar buvo vadinama „Pjūties švente“ „Savaičių švente“ ir „Pirmienų švente“. Žvelgiant į istorijos raidą, žydų tradicijoje ji patyrė evoliuciją. Ikitremtiniu laikotarpiu ji buvo švenčiama kaip agrarinė „Pjūties šventė“, o tremties į Babiloną ir potremtiniu laikotarpiu, bet ypač prasidėjus Naujojo Testamento epochai, ji buvo susieta
daugiau

Daugiau nei 40 proc. amerikiečių tiki kreacionizmu

42 proc. procentai amerikiečių tiki tuo, kad Dievas tiesiogine prasme sukūrė dabartinius žmones vos prieš 10 000 metų, skelbia nauja gegužės mėnesį „Gallup“ atlikta apklausa. Ilgamečiai „Gallup“ duomenys rodo, kad didžioji dalis amerikiečių tiki tuo, jog Dievas vaidino svarbų vaidmenį žmonių atsiradime nuo pat tada, kai 1982 m. pirmą kartą buvo užduotas klausimas su trimis galimais atsakymo variantais. Šis klausimas skamba taip: Kuris iš šių teiginių labiausiai atitinka jūsų požiūrį į žmonių atsiradimą ir vystymąsi? 1) Žmonės per milijonus metų išsivystė iš paprastesnių gyvybės formų, bet Dievas dalyvavo šiame procese. 2) Žmonės per milijonus metų išsivystė iš paprastesnių gyvybės formų, bet Dievas nedalyvavo šiame procese. 3) Dievas sukūrė žmones tokius, kokie jie yra dabar, kažkuriuo metu per paskutinius 10 000 metų. Per pastaruosius trisd
daugiau