Arkivyskupas Teofilius Matulionis skelbiamas Palaimintoju

„Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – apie vyskupą ir kankinį Teofilių Matulionį (1873-1962 m.) yra sakęs popiežius Pijus XI. Sekmadienį, birželio 25 d., jis bus paskelbtas Palaimintuoju. Planuojama, kad į Vilniaus Katedros aikštėje vyksiančias beatifikacijos iškilmes susirinks apie 50 tūkst. žmonių. Kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis – vos antrasis lietuvių kilmės Palaimintasis, tampantis Katalikų bažnyčios pripažintu pavyzdžiu viso pasaulio krikščionims. Pirmasis buvo Jurgis Matulaitis, Palaimintuoju paskelbtas 1987 m. Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas, įsitikinęs, kad beatifikacijos šventė yra svarbi ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. „Ilgai lauktas tas tarptautinis pripažinimas ne tik T. Matulionio, bet jo asmenyje - ir mūsų Lietuvos istori
daugiau

Vyskupas Jonas Boruta kviečia švęsti Žemaičių vyskupystės jubiliejų

Rugpjūčio 19–20 d. Varniuose bus minimas Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 m. jubiliejus ir Telšių vyskupijos penktasis Eucharistinis kongresas. Ta proga Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kreipiasi į renginių dalyvius. Konstancos visuotinio Bažnyčios Susirinkimo metu 1413 metais buvo priimtas nutarimas siųsti legatus vyskupus vadovauti žemaičių krikštui, o 1417 metais Medininkuose (dabartiniuose Varniuose) įkurti apsikrikštijusiems žemaičiams Žemaičių vyskupystės centrą. Ką šis reikšmingas nutarimas byloja mums, XXI amžiaus krikščionims, šiandien švenčiantiems tuos įstabius įvykius? Pirmiausia, tai mums primena, jog krikštas yra Dievo gerumo apraiška ir tikro gyvenimo pradžia. Gyvenimo, kuris yra dovana ir malonė. Turime būti dėkingi Dievui už šią malonę ir nuolat prašyti, kad Jis mums padėtų gyvenime atsižadėti piktojo vilionių ir visuomet sakyti D
daugiau

Bažnyčios lankymas ilgina gyvenimą?

Vanderbilto universiteto profesoriaus Marino Bruce‘o tyrimas rodo, jog religines apeigas lankantys žmonės gyvena ilgiau ir yra rečiau varginami streso. „Tyrimo metu išsiaiškinome, jog bažnyčios lankymas daro teigiamą poveikį sveikatai, ypač 40-65 metų amžiaus žmonėms,“ – aiškino Bruce‘as. Tyrimas rodo, jog vidutinio amžiaus žmonės, kurie lanko bažnyčias, sinagogas, cerkves ar kitas garbinimo vietas, sumažina savo mirtingumo riziką 55 procentais. Tyrimas buvo išspausdintas gegužės 16 dieną „Plos One“ žurnale. „Žmonės, kurie niekada nelankė bažnyčios, buvo dvigubai labiau linkę mirti ankstyva mirtimi negu tie, kurie bažnyčioje lankėsi bent kartą per pastaruosius metus,“ – kalbėjo Bruce‘as. Bruce‘as yra socialinės elgsenos mokslininkas ir vienas pagrindinių tyrimo autorių. „Esu įšventintas dvasininkas, todėl visada suku galvą apie dvasinės
daugiau

Mirė T. Leonas Povilas Zaremba SJ

2017 m. gegužės 22 d., eidamas 94-uosius metus, iš kurių 69 tarnavo kaip kunigas ir 64 buvo Jėzaus Draugijos narys, Kaune mirė t. Leonas Zaremba – žmogus, studijavęs penkiose šalyse ir dirbęs net šešiose abiejų Amerikos žemynų valstybėse. Leonas Povilas Zaremba, Jono Zarembos ir Karolinos Dragūnaitės sūnus, gimė 1923 m. spalio 17 d. Šeduvoje, šeimoje buvo trečias vaikas iš penkių. Lankė pradžios mokyklą Šimonyse ir Kupiškyje, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurią baigė 1941 m. Trumpai dirbo Panevėžio savivaldybės įstaigoje ir Kalnapilio alaus gamykloje. 1942 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir studijavo Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos fakultete. Pirmaisiais teologijos studijų metais (1944–1945 m.) mokėsi Eichštato (Bavarija) kunigų seminarijoje kartu su kitais iš Kauno karo metais nusiųstais klierikais. Trejus metus studijavo
daugiau

Jėzus liko su mumis

Jėzaus įžengimo į dangų iškilmė (Šeštinės) kai ką gali klaidinti. Todėl svarbu gerai įsiklausyti ir apmąstyti tuo metu Jėzaus pasakytus žodžius. Atsiskyrimas įvyko ant kalno, tačiau tai nebuvo Jėzaus įsėdimas į kosminį laivą ir išvykimas į kitą pasaulį. Klaidinga būtų galvoti, jog Jėzus iškeliaudamas paliko mus vienus likimo valiai. Įsiklausykime šia proga Jėzaus pasakytų žodžių: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). Jėzus čia pabrėžia ne atsiskyrimą nuo visų ir palikimą, bet apie buvimą visur su mumis visais. Simboliškai nurodyta Jėzaus su apaštalais susitikimo vieta – ant kalno. Biblijoje kalnas yra simbolinė Dievo apsireiškimo ir susitikimo su Dievu vieta. Iš aukštai atsiveria plačiausi horizontai, begaliniai toliai. Ant Sinajaus kalno Mozė sutiko Dievą. Nuostabūs palaiminimai – nuo Palaiminimų kalno (Mt 5, 1). Atsi
daugiau

Pirmoji dvasinė pagalba patekus į krizinę situaciją

Ką pirmiausia turite padaryti patekę į krizinę situaciją? Vieną dieną, man skaitant Evangelijos pagal Joną 14, 15 ir 16 skyrius, Viešpats pateikė atsakymą į šį klausimą. Jn 16:1 Jėzus sako: „Aš jums tai pasakiau, kad nepasipiktintumėte.“ Pagal Morkaus evangelijos 4:17 eilutę , kai žmogus pasipiktina, Šėtonas pavagia iš jo Dievo Žodį. Kitaip tariant, kai tu pasipiktini, Dievo Žodis liaujasi skleidęs gyvybę teikiančią galią tavo gyvenime. Kai tu pasipiktini, kai įsižeidi, Žodis nustoja veikęs. Taigi Evangelijos pagal Joną 14, 15 ir 16 skyriai yra santrauka to, ką turite žinoti užėjus krizei, kai jūsų tikėjimas išbandomas. Jeigu tai jums netinka šiuo momentu, pasilaikykite – pravers. Kiekvienas iš mūsų turi tai žinoti. Mes turime būti išmokyti šių atsargumo priemonių, prieš ištinkant krizei. Kai ištinka krizė, jūsų pirmoji reakcija – pirmas dalykas, ką padarote
daugiau

Krikščionių persekiojimas nėra retenybė

Mūsų, vakariečių, akims tai yra siaubingas ir šokiruojantis reginys. Kai ėjau per sudegintos bažnyčios Mosule, Irake, pamatus, mūsų vertėjas pasakė, jog ant sienos nupieštame grafityje sakoma: „Jūs mylite gyvenimą, mes mylime mirtį. Atėjome gerti jūsų kraujo.“ Šalia puikavosi nupiešta ISIS vėliava. Mus tai šokiruoja. Viena yra sunaikinti pastatą, tačiau ne žudyti – krikščionys žudomi dėl savo tikėjimo. Ir ne vien Irake. Verbų sekmadienio išpuolio Aleksandrijoje, Egipte aukų laidotuvės Verbų sekmadienį už tūkstančio mylių į vakarus esančiame Egipte per mišias bažnyčiose sprogo bombos. Pasiruošimo Velykoms metas Jėzaus pasekėjams virto į skerdynes. Krikščionys buvo užpulti ir nužudyti tik dėl savo tikėjimo. Pranešimai apie šiuos kraugeriškus ISIS nusikaltimus pasklido po viso pasaulio žiniasklaidą. Jeigu manote, jog tokie persekiojimai yra retenybė,
daugiau

Atvelykis – Dievo Gailestingumo šventė

„Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė“, – kalbėjo pirmą kartą seselei Faustinai apsireiškęs Jėzus. Vėliau Jis ne kartą priminė šį savo prašymą. Pirmasis sekmadienis po Velykų, užbaigiantis Prisikėlimo šventės oktavą, atskleidžia, kaip glaudžiai velykinis Atpirkimo slėpinys susijęs su Dievo Gailestingumo slėpiniu. Juk Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas yra didžiausias gailestingosios Dievo meilės apsireiškimas. Gailestingumo šventė yra paskutinė galimybė vargšams nusidėjėliams. Evangelijoje girdėjome, kaip Jėzus kreipiasi į savo mokinius sakydamas: „Ramybė Jums“ (Jn 20, 19). Jėzus linki mokiniams ramybės ir kartu suteikia galią atleisti nuodėmes. Šventosios Dvasios malone Jėzus suteikia mokiniams gailestingumo įrankį ir nori, kad žmonija per Susitaikinimo sakramentą vėl patirtų dievišką ramybę, kurią jautė pasau
daugiau

Palaiminti, kurie tiki nematę

Velykos – tai ne tik pavasario šventė, kuri po dienos pasibaigia, palikdama vienokius ar kitokius prisiminimus. Prisikėlimu Jėzus įrodė, jog mirtis nėra visagalė naikintoja. Velykos liudija, kad ne mirtis, o Dievas viską nugali ir triumfuoja. Jis duoda viltį mums visiems nepalūžti sunkumuose, kančioje, tamsiausioje naktyje, apleidime, paniekinimuose ir pažeminimuose, kuriuos išgyveno pats Kristus. Visi sulauksime šviesaus tiesos ir gyvenimo pergalės ryto, kurio negali įveikti net mirtis. Ne mirtis, o Dievas taria paskutinį žodį. Velykos yra ir Jėzaus dieviškumo šventė, kurioje pasirodo Jo visagalybė. Jau Kalėdose išgyvenome Dievo meilę žmogui, nes, kaip Raštas sako: „Jis atėjo kaip kūdikis, o visi stebėjosi ir svarstė, kas bus iš to vaiko“? Sunku buvo žmonijai suprasti, kodėl Dievui reikėjo prisiimti žmogiškąją prigimtį. Ilgai žmonės nesuprato, kas y
daugiau

Velykinis ganytojiškas laiškas

Brangūs broliai ir seserys, sveiki sulaukę šventų Velykų – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Jo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį iškilmės! Jėzus visus kelia iš nuodėmės ir nevilties, nori, kad turėtume gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10). „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse“ (Kol 3, 1), – ragina apaštalas Paulius. Jis kelia mūsų žvilgsnį aukštyn. O psalmės žodžiai skelbia: „Dangūs apsakinėja Dievo garbę, dangaus skliautas skelbia jo rankų darbą“ (Ps 19, 2). Kūrinija taip pat kelia žmogaus žvilgsnį aukštyn, į žvaigždes. Žmogų traukia ir vilioja neišmatuojami toliai, tai, kas nauja, dar neatrasta, nepažinta. Jį traukia grožis, harmonija, laisvė, kūryba. Bet ko iš tiesų ieškome? Ar mus pasotina vien tai, ką galima apčiuopti ir suskaičiuoti? Ar užtenka vien teorinių svarstymų apie gyvenimą? Tikrai ne.
daugiau