Helmutas Jozefas Michaelis Kolis (vok. Helmut Josef Michael Kohl; 1930 m. balandžio 3 d. Liudvigshafenas prie Reino, Vokietija – 2017 m. birželio 16 d. (ten pat)) – vokiečių politikas, buvęs Vokietijos federalinis kancleris (1982–1998), nuo 1969 iki 1976 m. Reinlando-Pfalco premjeras, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) veikėjas.
Helmutas Kolis gimė 1930 metų balandžio 3-ąją Liudvigshafeno finansų tarnautojo Hanso Kolio šeimoje. Būsimąjį legendinį Vokietijos politiką augino konservatyvių katalikiškų pažiūrų tėvai. Be Helmuto, šeimoje augo jo sesuo Hildegard ir brolis Valteris. H. Kolis buvo trečiasis, jauniausiasis, vaikas.
Dar būdamas mokiniu (1946 m.) jis įstojo į CDU. Buvo vienas iš Junge Union steigėjų gimtajame Liudvigshafene (1947 m.). Nuo 1950 m. studijavo teisę Frankfurte, nuo 1951 m. iki 1956 m. – istoriją ir valstybės mokslus Heidelbergo universitete. Politine veikla užsiėmė ir studijuodamas.
Nuo 1956 m. dirbo Heidelbergo universiteto Alfredo Veberio instituto mokslo darbuotoju. 1958 m. apsigynė disertaciją tema „Politinis vystymasis Pfalce ir partijų atsikūrimas po 1945 m.“ (vok. Die politische Entwicklung in der Pfalz und das Wiedererstehen der Parteien nach 1945), tapo mokslų daktaru.
Apgynęs disertaciją, dirbo direkcijos asistentu plieno liejykloje Ludwigshafene, nuo 1959 m. Chemijos pramonės asociacijos referentas. Vėliau sparčiai kilo karjeros laiptais federalinėje žemėje. 1969–1976 metais jis buvo Reino krašto-Pfalco žemės ministras pirmininkas. Vėliau politikos milžinas dirbo Vokietijos kancleriu. Šiame poste jis išsilaikė net 16 metų – 1982-1998 metais.
Konservatyvusis politikas vadovavo šaliai ir per Vokietijos susivienijimą, kuris įvyko 1990-aisiais, praėjus vieneriems metams nuo Berlyno sienos griuvimo.
H. Kolis pasitraukė iš aktyvios politikos 2002 metais, o paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Jam taip pat buvo sunku kalbėti: jo žandikaulis buvo paralyžiuotas po to, kai nukritęs nuo laiptų savo namuose H. Kolis patyrė rimtą galvos traumą.
Žymusi politikas buvo vedęs du kartus, tačiau pirmoji jo santuoka baigėsi tragiškai. 2001 metais, ilgai kentėjusi dėl alergijos saulės šviesai, nusižudė jo žmona Hannelore. Ji išgyveno 68 metus, iš jų 53 metus praleido šalia savo vyro. Berlynietė, vaikystę praleidusi Leipcige ir per karą tapusi pabėgėle, su būsimuoju vyru Helmutu susipažino Liudvigshafene būdama 15 metų. Jaunuolius suvedė šokių pamokos, kurios po 12 metų draugystės baigėsi santuoka. Koliai susilaukė dviejų sūnų – Valterio ir Peterio. 2008-aisiais H. Kolis vedė 35 metais už save jaunesnę Ekonomikos ministerijos padėjėją Maike Richter.
Dabartinė šalies kanclerė Angela Merkel buvo laikoma H. Kolio globotine: politikas ją įtraukė į savo kabinetą 1991 metais. Tačiau vėliau ji prieš savo mokytoją atsigręžė, kai šis įsivėlė į partijos finansavimo skandalą. Manoma, kad ta sumaištis padėjo A. Merkel perimti Krikščionių demokratų sąjungos, o vėliau – visos šalies vairą.
H. Kolis, kuris yra vienas svarbiausių suvienytos Europos projekto architektų, buvo aistringas europietis, daug kartų kartojęs, kad Senojo žemyno integracija yra esminė sąlyga, kuri neleistų jame vėl įsiplieksti karams.
Likus metams iki mirties H. Kolis išleido knygą „Dėl susirūpinimo Europa“ (vokiškai „Aus Sorge um Europa“), kurioje kritikavo savo įpėdinius dėl jų politikos Rusijos ir euro atžvilgiu. Kritikos žaibų susilaukė dabartinė Vokietijos kanclerė A. Merkel. Savo knygoje H. Kolis negailėjo griežtų žodžių savo įpėdinei, pabrėždamas, kad Vokietijos vadovei trūko ne tik sugebėjimų prie stalo, bet ir politinės nuovokos, kurios sėmėsi iš artimiausių kolegų.
Įsiplieskus konfliktui Ukrainoje H. Kolis ne kartą sakė, jog labai nerimauja dėl susidariusios situacijos ir pabrėždavo, kad diplomatinės pastangos ieškoti sprendimo turi tęstis.
„Tai labai rimta situacija. Visų pirma, privalome pradėti vėl kalbėtis vieni su kitais. Mano gyvenimiška patirtis man sako, jog tai įmanoma. Tiesiog turime to norėti“, – sakė H. Kolis, kuris bendravo su buvusiu sovietų lyderiu Michailu Gorbačiovu, kai Rytų Europoje žlugo komunizmas.
