Hipnoterapija – gydymas hipnoze – labai efektyvus terapijos būdas, priskirtinas trumpalaikei psichoterapijai. Hipnoterapija skirta rezultatams pasiekti per trumpą laiką.
Kuo hipnoterapija skiriasi nuo kitų terapijos formų? Visu pirma tuo, kad naudojama hipnozė. Hipnozė yra gimininga miegui būsena, tarpinė grandis tarp miego ir budrumo. Kažkas iki šiol hipnozės poveikį vertina skeptiškai ir su baime. Manoma, kad jos sukeliama būsena artima narkozei arba sąmonės netekimui, kad užhipnotizuotas žmogus tampa pavaldus hipnotizuotojui ir gali jam papasakoti tai, ko paprastai nesakytų, taip pat, kad prieš jo valią galima kažką įteigti. Tačiau iš tikrųjų užhipnotizuotieji žmonės nepraranda valios, panorėję seansą gali nutraukti. Hipnozės metu sąmonė išlieka budri, žmogus žino, ką sako ir daro. Paciento negalima priversti elgtis priešingai jo norams, moraliniams įsitikinimams, todėl ir duomenys, gaunami hipnozės metu, nelaikomi itin rimtais. Hipnozė negali leisti žmonėms įvykdyti neįmanomus jėgos demonstravimus, ištvermę ar sensorinių pojūčių aštrumą daugiau, nei tas gali būti padaryta nesant užhipnotizuotam. 1958 rugsėjo mėn. Amerikos Medicinos Psichinės Sveikatos Asociacija paskelbė hipnozę nepavojinga praktika be jokių kenksmingų pašalinių efektų. Iki šių laikų hipnozė nieko rimtai netraumavo, vienintelį pavojų kelia savamoksliai „hipnotizuotojai“ bei kai kurios religinės organizacijos, kartais neteisingai ją interpretuojančios.
Kiekvieno žmogaus reakcija į hipnozę yra individuali ir nepriklauso nuo hipnotizuojančiojo charakteristikų: užhipnotizuoti gali tiek praktikuojantis gydytojas, tiek juristas ar politikas. Hipnozės seansai gali vykti skirtingiausiose vietose: demonstracinėje salėje, klinikoje, mokymosi auditorijoje ar policijos nuovadoje. Demonstracinių salių hipnotizuotojai dažnai dirba baruose ar klubuose. Jų bandomieji – žmonės, pasiduodantys masinei nuotaikai. Klinikinių hipnozių klientai dažniausiai žmonės su problemomis, girdėję, kad hipnoterapija padeda numalšinti skausmą ar nugali kažkokį prisirišimą, įprotį. Treti iš hipnozės tikisi, kad ši sugrąžins seksualinį pajėgumą arba praeities prisiminimus.
Yra trys žmonių tipai, kurie negali būti užhipnotizuojami: psichiniai ligoniai, žmonės su žemu intelekto rodikliu bei žmonės, kurie iš tiesų nenori būti užhipnotizuojami. Keletas bandymų taip pat parodė, kad užhipnotizuotumas nesusijęs su individualiomis charakteristikomis, tokiomis kaip patiklumas, isterija, psichopatologiniai ypatumai, agresyvumas, nuolankumas ar socialinė nuomonė. Jeigu jūs galite sukaupti savo dėmesį, pasinaudoti savo vaizduote ir norite, kad jus užhipnotizuotų, jūs tikrai galite patekti bent jau į lengvą hipnozinę būseną. Kad pavyktų hipnozė, būtinas šių trijų sąlygų įvykdymas: žmogus turi būtinai sutikti būti hipnotizuojamas, susikoncentravęs dalyvauti procese ir pilnai išnaudoti savo vaizduotę. Du esminiai įteigimų būdai – tiesioginis ir netiesioginis, kurie naudojami ne tik hipnotizuojant, bet ir kasdieniame gyvenime. Tiesioginio įsakymo „atsipalaiduoti“ žmogus gali ir nepaklausyti, tačiau yra netiesioginis būdas pasiekti norimam rezultatui. Pvz. pasakojimo forma:
– Galbūt jūs panorėsite atsipalaiduoti... Aš turiu draugą, kuris puikiai sugeba atsipalaiduoti... (toliau pasakoja apie draugą, kaip jis gerai tai daro.)
– Katės labai gerai moka atsipalaiduoti... (toliau apie kates, gulinėjančias saulutėje.)
– Prieš dešimtį metų aš ėjau pajūriu... Pakrantė buvo tuščia, bangos lengvai plaukė į krantą... Ir kai aš žiūrėjau į jūrą, jaučiau tikrą gilią ramybę...
Ir taip toliau. Po šitais netiesioginiais įteigimais glūdi pirmykštė komanda „atsipalaiduoti“. Vėliau, jei hipnotizuotojas nepanaikina įtaigos, ši pamažu pereina į paprastą normalų miegą, o vėliau į pabudimą.
Visgi, kokia nauda iš hipnozės? Amerikos psichologų asociacija yra patvirtinusi hipnozę, kaip papildomą nutukimo gydymo procedūrą. 1996 m. JAV Nacionalinis sveikatos institutas nutarė, kad hipnozė buvo efektyvi skausmo numalšinimo priemonė sergantiems vėžiu ir kitais chroniškais susirgimais. Nustatyta, kad panaudojus hipnozinę įtaigą, 75 % žmonių sumažėjo skausmo jautimas. Hipnozės metu galima lengviau pasiekti pasąmonę ir pakoreguoti bei pašalinti neteisingas nuostatas, baimių priežastis. Pastebėta, kad taikant psichoterapiją kartu su hipnoze (šalinti stresui, impotencijai, virškinimo, šlapimo sistemos ligoms, nervingumui, nemigai, depresijai, kalbos sutrikimams, priklausomybei nuo alkoholio, nikotino, psichotropinių medžiagų, taip pat antsvorio koregavimui ir pan.) rezultatai buvo 70 % geresni, nei tokio pat gydymo, tik be hipnozės. Nustatyta, jog prieš operaciją pritaikyta hipnozė sumažina ligonio baimę ir nerimą, o po operacijos šis terapijos būdas neabejotinai padeda geriau gyti žaizdoms, daug rečiau pasitaiko pooperacinių komplikacijų. Tai geras būdas stiprinti nusilpusią organizmo imuninę sistemą. Nors hipnozė ir laikoma nepavojinga, visgi gydytojai netoleruoja nekvalifikuoto jos taikymo, kaip ir bet kurio kito, galinčio turėti įtakos sveikatai, gydymo metodo.
