Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ieškant išeičių dėl dvigubos pilietybės

04/28/2017 Aidas
lt-zinios-1

Pasirinkus pirmąjį kelią, turėtų būti šaukiamas referendumas, jame turėtų dalyvauti daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų ir daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų turėtų pasisakyti už Konstitucijos straipsnių nuostatų pakeitimus. Antrąjį kelią šiuo metu yra numatę net 114 Seimo narių, kurie savo parašais parėmė ir Seime registravo Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-551), kuriuo siūloma įteisinti dar vieną dvigubos pilietybės įteisinimo išimtį, t.y. ją suteikti Lietuvos Respublikos piliečiams, išvykusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras, apžvelgęs visų nuo 1991 metų Lietuvoje vykusių referendumų patirtį, rinkėjų aktyvumą juose ir referendumų sėkmingumą, konstatavo, kad negalime teigti, jog referendumas dėl dvigubos pilietybės yra pasmerktas žlugti ar bus nesėkmingas, nes pačiais svarbiausiais klausimais referendumai mūsų šalyje buvo sėkmingi. Tokiais jis įvardijo 1991 m. referendumą dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, kuriame dalyvavo beveik 85 proc. rinkėjų ir 90 proc. dalyvavusių pritarė nepriklausomybės atkūrimui; 1992 m. referendumą dėl Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo, kuriame dalyvavo 76 proc. visų rinkėjų ir 90 proc. atėjusių balsuoti pritarė referendumo nuostatai; 1992 m. referendumą dėl pritarimo Konstitucijos projektui, kuriame dalyvavo 75 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių ir už Konstituciją pasisakė 75 proc. dalyvavusių; 2003 m. privalomąjį referendumą dėl Lietuvos narystės ES, kuriame dalyvavo 63 proc. visų rinkėjų ir net 91 proc. jų pasisakė už stojimą į ES.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius pažymėdamas, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, griežtai ribojančių dvigubos pilietybės atvejus, teigė, kad ginčas turėtų vykti ne dėl to, ar reikia įteisinti dvigubą pilietybę, o kaip tai padaryti, laikantis esminių demokratijos principų. „Konstitucijos kūrėja ir steigėja yra Tauta, tai Tauta nustatė šitą taisyklę, vadinasi, nei Seimas, nei visuomeninė organizacija, nei Vyriausybė su savo programa negali perimti tų įgaliojimų, kurie priklauso Tautai. Tauta nustatė tą taisyklę, tauta ją gali ir pakeisti“, – pasisakydamas už dvigubos pilietybės įteisinimą konstituciniu keliu sakė prof. V. Sinkevičius.

Teisininkas kvietė neatmesti Konstitucinio Teismo išaiškinimų. „Ar mes galime atmesti, ką sako Konstitucinis Teismas? Tai mes daugybę dalykų tada galime atmesti, tarkim, Konstitucinis Teismas pasakė, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie turi kitą pilietybę, bet kadangi nemažai lietuvių turi dvigubą pilietybę, atmeskim šitą Konstitucinio Teismo aiškinimą. Konstitucinis Teismas pasakė, kad mirties bausmė net už sunkiausius nusikaltimus negalima, nusikaltimų padaugėjo, žiaurūs, prieš vaikus, prieš moteris, atmeskim Konstitucinio Teismo aiškinimą, priimkim įstatymą ir nustatykim, kad mirties bausmė galima“, – ironizavo prof. V. Sinkevičius.

Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis buvo linkęs paremti dvigubos pilietybės įteisinimą per Pilietybės įstatymo pataisas. „Mes, Pasaulio lietuvių bendruomenė, džiaugiamės, kad pastaraisiais metais Seimas rado politinės valios įteisinti atskiruosius atvejus, leidžiančius turėti dvigubą pilietybę emigravusių lietuvių vaikams, tarpukariu išvykusiems mūsų tėvynainiams litvakams, Pilietybės įstatymu išplėsdami numatytų išimčių sąrašą iki 10. Tad malonu matyti, kad Seimas pagaliau ėmėsi iniciatyvos įteisinti ir galimybę išsaugoti pilietybę Lietuvoje gimusiems, augusiems, bet dėl įvairių priežasčių po 1990 m. išvykusiems ir kitų šalių pilietybes įgijusiems lietuviams“, – kalbėjo jis.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija Seime posėdžiaus iki šios savaitės pabaigos. Penktadienį numatyta spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti komisijos pasiūlymai ar priimtos rezoliucijos dėl svarbiausių klausimų.

LR Seimo informacija

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu