Jungtinės Valstijos reiškia susirūpinimą dėl Indonezijos Parlamento priimto naujo baudžiamojo kodekso, kuris riboja ne tik politines laisves, bet ir draudžia nesantuokinius lytinius santykius. Įstatymas bus taikomas ir užsieniečiams, todėl Jungtinės Valstijos reiškia susirūpinimą ir dėl savo piliečių likimo, be to, įspėja didžiausią musulmonišką šalį, kuri vadina save šiuolaikiška Islamo demokratija, kad tai pakenks investiciniam klimatui.
Prie Indonezijos Parlamento – protesto akcija, daugiausia prieš kišimąsi į asmeninį gyvenimą. Lytinius santykius už santuokos ribų draudžiantis įstatymas įsigalios po trejų metų, bet teismuose ir iki to laiko bus daug sumaišties. Kita vertus, kaip elgtis milijonams porų, ypač kaimo vietovėse, kurios neturi vedybų pažymėjimo, nes tuokėsi per religines ceremonijas? Teoriškai, jos įstatymo pažeidėjos ir galės mažiausiai pusmečiui atsidurti už grotų.
Naujas įstatymas gerokai apsunkins vienos lyties porų, kurių santuokos Indonezijoje draudžiamos, gyvenimą.
„Pagal šį įstatymą žmonės gali atsidurti už grotų, todėl norime, kad visuomenė žinotų – mus gali apkaltinti už menkiausius veiksmus, viskas, ką darome, gali būti pripažinta nusikaltimu“, – protestuotojų grupės lyderis Muhammadas Afifas Abdulas Qoyimas.
Bet kodeksas priimtas, jis reguliuos ne tik asmeninį gyvenimą, bet ir politines laisves – draudžiama kritikuoti prezidentą ar valstybės ideologiją.
„Tikimės, kad šalies piliečiai supras – po ilgų diskusijų padarėme viską, kad patenkintume jų lūkesčius, nors nuomonių buvo įvairių. Bet turėjome priimti sprendimą, atsisveikinti su baudžiamuoju kodeksu, priimtu dar olandų kolonijinio valdymo laikais“, – aiškino Indonezijos teisingumo ministras Yasonna Laoly.
Baudžiamajame kodekse iš viso šeši šventvagystės įstatymai, pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo radosi įstatymas, draudžiantis būti netikinčiuoju. Nors ir dabar Indonezija – ne pasaulietinė valstybė, reikia išpažinti vieną iš šešių nustatytų religijų. Žlugus autoritarinio lyderio generolo Suharto režimui, 1998 metais šalyje ėmė stiprėti konservatyvusis Islamas, o pastaraisiais metais Islamo politinės grupuotės siekė didesnės įtakos formuojant viešąją politiką. Dabartinis prezidentas Joko Widodo yra linkęs į lankstesnę Islamo formą, tačiau jam labiau rūpi ekonomikos plėtra, o ne tolerancija, pasirengęs griežtos linijos musulmonams duoti tai, ko jie siekia.
„Manau, kad valdžia turėtų atidėti procesą, nes tai, ką ji vadina „ visuomenės dalyvavimu“, buvo tik pristatymas. Jie turėtų bent pataisyti straipsnius, kurie rūpi visuomenei, tada tikrai turėsime naują baudžiamąjį kodeksą, nutolsime nuo kolonijinio laikotarpio“, – akcentuoja teisininkė Adhitiya Augusta Triputra.
Išpažįstantieji kitas religijas, ne Islamą, piktinasi – jų religijose lytiniai santykiai už santuokos ribų nėra nusikaltimas.
„Daugiakultūrei ir daugiatautei šaliai nėra lengva priimti tokį baudžiamąjį kodeksą, kuris atitiktų visų interesus. Jis turi reguliuoti viešojo ir asmens intereso, rašytinės ir paprotinės teisių, nacionalinių ir visuotinių vertybių, taip pat žmogaus teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrą bei apsaugą“, – kalbėjo Indonezijos teisingumo ministras.
Žmogaus teisių gynėjai pastebi – įstatymas 267 milijonus gyventojų turinčioje šalyje labiausiai paveiks tautines mažumas, taip pat moteris. Tai, kad moterys baudžiamos gerokai dažniau negu vyrai, rodo Persijos įlankos šalių, kuriose panašūs įstatymai jau galioja, patirtis. Įstatymas bus taikomas ir, pavyzdžiui, Balio saloje poilsiaujantiems užsieniečiams. Esą, juo ginama santuokos institucija. Pasiskųsti dėl įstatymo pažeidimo galės tik sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
Kai kuriose Indonezijos provincijose, pavyzdžiui, Ačeho, jau veikia griežti Islamo įstatymai, pagal kuriuos baudžiama už lošimus, alkoholio vartojimą. Tačiau esama tolerantiškumo oazių kaip, pavyzdžiui, translyčių moterų internatinė mokykla šalies pakraštyje.
„Kai 1981 metais baigiau mokyklą, mane kankino mintis, kad esu nuodėminga, nes esu translytė“, – dalijasi mokyklos įkūrėja Šinta Ratri.
Ratri sako norinti padėti moterims, kurios yra musulmonės ir kaip ji, translytės. Jos įkurtoje mokykloje daugiau nei pusšimtis studenčių, kai kurios toli gražu ne jaunos ir visą gyvenimą siekusios aplinkinių tolerantiškumo.
Indonezijos politikai pabrėžia – žodžio laisvės ir protestų dėl „visuomenės interesų“ naujasis baudžiamasis kodeksas nedraudžia. Tad protestai nesiliaus, nes indoneziečiai piktinasi – šalyje tiek skurdo, korupcijos, o valdžia, užuot sprendusi problemas, tik prideda naujų.
