Gabrielė Vilkickytė: „Kurti dainas lietuviškai – mano duoklė Lietuvai“
Gimusi ir augusi Vilniuje, ji mokėsi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje. Įstojo į žurnalistiką Vilniaus universitete. Po metų išvažiavo gydytis į Australiją, kur jau anksčiau buvo praleidusi metus, studijuodama mainų programoje. Grįžo į Lietuvą ir vėl paniro į mokslus. Savo laisvalaikį skiria dainų kūrybai, spėja keliauti ir mėgautis skania kava. Susipažinkime su Gabriele Vilkickyte – jauna, tyra ir spalvinga asmenybe.

Sigita Šimkuvienė: Jei sieloje esi lietuvis, juo ir liksi
Mes neskaičiuojame savo narių. Visi lietuviai yra Bendruomenės nariai, tačiau aktyvūs lietuviai ateina į Bendruomenės renginius. To, kas vyksta JAV Lietuvių Bendruomenėje šiandien, nepavadinčiau problemomis, tačiau išgyvename vieno tikslo (taip, pavadinčiau tai „tikslu“) ieškojimą, kaip dirbti toliau taip, kad veiktume išvien, kaip vienetas, kaip viena organizacija. Išliko ir senesni, istoriniai tikslai. Pirmiausia, puoselėti lietuvybę šalyje, kurioje gyvename, išsaugojant gimtąją kalbą, kultūrą, palaikant tamprius ryšius su Lietuva. Antra, esame nevyriausybinė organizacija ir turime griežtai laikytis principo – nesivelti į politiką, tačiau mums rūpi Lietuvos saugumas, Lietuvos demokratijos išsaugojimas, bendravimas su Lietuvos institucijomis.

Baltijos kelią nuėjęs katalonas: labai žaviuosi, kad pasakėte „gana“
Turėtumėte didžiuotis, kad turite savo šalį, nes daugybė tautų Europoje, pasaulyje to neturi, sako Baltijos keliu gegužę  keliavęs katalonas Jordi Arrufatas. 650 km per Estiją, Latviją ir Lietuvą nuėjęs vyras taip pat ketina išleisti knygą, į kurią sudės pokalbius su žmonėmis, sutiktais per kelionę.

Šeima - didžiausias laimėjimas
Žmonų nešimo čempionate Suomijoje nugalėtojais tapę marijampoliečiai - 31 m. pedagogė Neringa ir 38 m. Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros specialistas Vytautas Kirkliauskas savo sėkmės nelaiko laimėjimu loterijoje. Pasak čempionų, viskas pasiekta atkakliu darbu bei vieno su kitu sutarimu. Ar dalyvaus čempionate penktą kartą, pora kol kas slapukauja. Jiems svarbu buvusi ne prizų vertė, o tai, kad įrašė Lietuvos vardą į istoriją tūkstantmečio metais.

Mūsų istorija - mūsų pasididžiavimas
Buvęs Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas dabar yra tik muziejininkas. Istorikas, knygų bei straipsnių autorius teigia, jei nebūtų Vilkaviškio krašto istorijos, nebūtų ir Lietuvos istorijos. Su istoriku, savivaldybės politiku kalbėjomės, kuo tokia reikšminga Vilkaviškio istorija. Kiekviename žingsnyje garbingus praeities ženklus aptinkantis vyras pastaruoju metu suka galvą, kaip susigrąžinti Lietuvai jos atgimimo šauklio Vinco Kudirkos klėtelę. Gal sukviesti neabejingus Vilkaviškio krašto žmones su plakatais „Grąžinkime Kudirkos klėtelę Lietuvai“ ir važiuoti prie Seimo?, - svarsto.

Audrys Antanaitis: nuo „Lituanicos“ iki pasaulio lietuvių
Audrys Antanaitis yra žinomas ne tik kaip naujai paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas, tačiau ir kaip žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus išrinktas žurnalisto etalonu (nominacijos „Žurnalisto etalonas“ nugalėtoju), apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. Mažiau žinoma, o tiksliau primiršta jo veikla su tautiečiais išeivijoje. Paprašėme Audrio Antanaičio papasakoti apie veiklos su diaspora užsienyje pradžią, ekspedicijas ir lietuvių telkimą Sibire, bendradarbiavimą su Pasaulio Lietuvių Bendruomene ir apie naujus iššūkius tapus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku. 

Liudas Mažylis – Lietuvos Nepriklausomybės akto originalo atradėjas
2017 m. kovo 29 dieną Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto rankraštinį dokumento originalą lietuvių kalba ir jo vertimą į vokiečių kalbą. Radinys ne tik grįžo į Lietuvą, bet buvo viena geriausių dovanų nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį švenčiančiai tautai.

Lietuvos ateitis - paprastų žmonių stiprybė
Dabartinė karta turbūt įsivaizduoja, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėja augo tik inteligentų sambūriuose, didžiuosiuose miestuose, o šiandien merdėjanti provincija tylėjo ir laukė. Nieko panašaus. Laisvė kėlėsi visur ir ne iš vadovėlių. Marijampolėje laisvės žiežirba 1978 m. pavasarį įsižiebė vienoje iš didžiausių sovietinių įmonių, tarp maisto pramonės automatų gamyklos darbininkų. Jiems neoficialiai vadovavo šaltkalvis Vytautas ŠNEIDERIS. Viskas prasidėjo nuo Jono Basanavičiaus, sako šiandien kukliai gyvenantis vilkaviškietis.

Andrius Dunčia: „Mes Lietuvoje nebegyvenam, bet norim grįžti, nes esame pagaminti lietuviais“ 
Andrius Dunčia – JAV lietuvis, ateitininkas, mikrobiologijos studentas, imtynininkas ir lietuviškų dainų mėgėjas. Žmogus, kuriam Atlanto vandenynas – ne kliūtis mylėti Lietuvą, sklandžiai kalbėti lietuviškai ir kitokiais būdais išlaikyti savo lietuvišką tapatybę. Šią vasarą Andrius dalyvavo Jaunųjų ateitininkų sąjungos stovykloje Berčiūnuose, kurioje vadovavo vyriausių vaikinų grupei. Vaikus ir kitus vadovus Andrius nustebino lietuviškų dainų gausa, puikiu persikūnijimu į poetą Kazį Bradūną ir, žinoma, nuolatiniu žavėjimusi Lietuvos turtais.

Pokalbis su Vatikano observatorijos direktoriumi
Pradėjau lankyti mokyklą tais metais, kai buvo paleistas pirmasis dirbtinis žemės palydovas „Sputnik“, o kai mokiausi vidurinėje mokykloje – žmonės nusileido Mėnulyje. Kaip aš galėjau neįsimylėti kosmoso? Pradėjęs lankyti jėzuitų vidurinę mokyklą Detroite, susižavėjau jėzuitais. Vėliau pasirinkau Bostono kolegiją, nes tai irgi buvo jėzuitų mokykla, ir pamąsčiau: „Galbūt tapsiu jėzuitu.“

Žilvino Kempino Lietuva: Velykos, Šilalės miškai ir gražiausi pasaulyje keiksmažodžiai
Jau kelis dešimtmečius Niujorke gyvenančiam kūrėjui Žilvinui Kempinui Lietuvą primena net ir lietus Manhatene, o visi lietuviai jam šiandien „yra įdomūs jau vien todėl, kad kalba lietuviškai“. Todėl jis kviečia tautiečius bent virtualiai užsukti į jo paauglystės kambarį Klaipėdoje, kuriame prieš trisdešimt metų filmavosi Andrius Mamontovas, vaidindamas Vlado Bagdono herojaus sūnų.

Vladimiro Putino ir jo aplinkos ideologija: pinigai ir valdžia
„Vladimiro Putino pasaulio įsivaizdavime nėra bendradarbiavimo, pasitikėjimo ar derybų. Būdamas KGB karininkas jis įsisąmonino, kad manipuliuoti žmonėmis geriausia yra baime“, – teigė Rusijos rašytojas ir intelektualas Sergejus Lebedevas. Interviu Austrijos dienraščiui „Wiener Zeitung“ 37-erių Lebedevas, kuris dabar dirba Vienos Humanitarinių mokslų institute, kalbėjo apie nostalgiją sovietmečiui, putinizmą dabartinėje Rusijoje ir kaip vakariečiams suvokti šios šalies viršūnių elgesio motyvus.