Daugiau 
 

Išdalino fizikos ir chemijos Nobelius

10/09/2015 Aidas
science-11

2015 m. Nobelio chemijos premija įteikta trims mokslininkams, už jų „DNR pažeidimų šalinimo mechanizmo tyrimus“, trečiadienį paskelbė Karališkoji Švedijos mokslo akademija.

Tomas Lindahlas, Paulas Modrichas ir Azizas Sancaras yra pagerbiami už „molekulinio lygmens žemėlapio, rodančio, kaip ląstelės atnaujina savo pažeistą DNR ir apsaugo genetinę informaciją, sudarymą. Jų darbai suteikė fundamentalių žinių, kaip funkcionuoja gyvos ląstelės ir, pavyzdžiui, yra panaudojami kuriant naujus vėžio gydymo metodus“, pranešė akademija.

Švedų mokslininkas Lindahlas parodė, jog „DNR skyla tokiu greičiu, kuris turėjo paversti gyvybės išsivystymą Žemėje neįmanomu“, sakė akademija, pridėdama: „Tos įžvalgos leido jam atrasti molekulinį aparatą, bazių iškirpimo pataisos mechanizmą, kuris nuolatos kovoja su mūsų DNR irimu ir funkcijos praradimu.“

Amerikietis Modrichas atskleidė, kaip veikia DNR klaidų, atsiradusių genetinės medžiagos kopijavimo metu (dalijantis ląstelėms), taisymas.

„Tas mechanizmas, neatitikimų pataisa, sumažina DNR replikavimo klaidų dažnį maždaug tūkstančiu kartų, - skelbia akademija. – Įgimti šio mechanizmo funkcijos sutrikimai gali sukelti tokias ligas, kaip genetiškai paveldima gaubtinės žarnos forma.“

Sancaras, Turkijos ir JAV pilietis, savo ruožtu, nustatė nukleotidų iškirpimų atsinaujinimo mechanizmą, kurį ląstelės naudoja šalinti ultravioletinių spindulių sukeliamus DNR molekulių pažeidimus, sako akademija.

Nuo 1901-ųjų, Nobelio komitetas išdalino chemijos premiją jau 107 kartus (kai kuriais metais, dėl pasaulinių karų, ji nebuvo teikiama). Jauniausias laureatas buvo Fredericas Joliotas, premiją laimėjęs 1935-aisiais, būdamas 35-erių. Vyriausias chemijos premijos laureatas buvo Johnas B. Fennas, kuriam buvo 85-eri, kai jo vardą komitetas paskelbė 2002-aisiais. Fredericas Sangeris buvo vienintelis mokslininkas, apdovanotas chemijos premija dukart, už savo darbą, susijusį su baltymų struktūra ir DNR.

Šią savaitę Nobelio premijos jau buvo įteiktos už pasiekimus medicinos ir fizikos srityse. Antradienį paskelbta, jog fizikos premija įteikiama dviem mokslininkams už jų perversmą moksle sukėlusį darbą nustatant, jog neutrinai – neutralios subatominės dalelės – turi masės, priešingai negu manyta anksčiau.

Premiją pasidalins Takaaki Kajita ir Arthuras B. McDonaldas. Kajita dirba Tokijo universitete Kašivos mieste Japonijoje, McDonaldas - Queen's universitete Kingstone, Kanadoje.

Nobelio komiteto teigimu, jų atradimas pakeitė mūsų supratimą apie materiją ir turi potencialo pakeisti mūsų požiūrį į Visatą.

„2015 m. Nobelio fizikos premija įteikiama Takaaki Kajita iš Japonijos ir Arthurui B. McDonaldui iš Kanados, už jų labai svarbų indėlį į eksperimentus, parodžiusius, jog neutrinai gali keisti savo identifikatorius, - skelbiama Nobelio komiteto išplatintame pranešime. – Ši metamorfozė reikalauja, kad neutrinai turėtų masės. Jų atradimas pakeitė mūsų supratimą apie pačias giliausias materijos funkcijas ir gali tapti lemiamu mūsų požiūriui į Visatą.“

Neutrinas yra elementarioji dalelė, neturinti jokio elektros krūvio ir keliaujanti beveik šviesos greičiu bei galinti pereiti per įprastą materiją beveik be jokio pasipriešinimo. Mokslininkų teigimu, dėl savo silpnos sąveikos su kitomis dalelėmis, neutrinai gali prasiskverbti į tokias aplinkas, kurių negali pasiekti kitos energijos formos, tokios kaip šviesos ar elektromagnetinės bangos.

Nuo 1901 m., komitetas Nobelio fizikos premiją išdalino 108 kartus. Jauniausias jos laureatas buvo Lawrence‘as Braggas, apdovanotas 1915-aisiais, būdamas 25-erių. Vyriausiasis - Raymondas Davisas jaunesnysis, kuriam premijos įteikimo metu 2002-aisiais buvo 88-eri. Johnas Bardeenas buvo vienintelis fizikas, gavęs premiją dukart, už savo tyrimus puslaidininkių ir superlaidumo srityse.

Chemijos ir fizikos bei biologijos mokslų laukai yra glaudžiai susiję. Pavyzdžiui, garsioji prancūzų mokslininkė Marie Curie laimėjo Nobelio premijas už savo darbą radiofizikoje 1903-aisiais bei už atradimus radiochemijoje 1911-aisiais.

Per ateinančias dienas, Nobelio komitetas taip pat paskelbs literatūros, taikos ir ekonomikos premijų laureatus.
Švedų pramonininkas Alfredas Nobelis savo vardo premiją įkūrė 1895 m., kad pagerbtų žmonijos pasiekimus fizikoje, chemijoje, literatūroje ir taikoje. Ekonomikos premija pradėta teikti 1969-aisiais kaip atminimas pačiam Nobeliui.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu