Daugiau 
 

Išdalintos Mokslinio proveržio premijos

12/08/2017 Aidas
science-1-e1512736555675

Tarp šių metų laureatų yra penki tyrėjai, kurių kiekvienam įteiktas po $3 mln. čekis už darbą su ląstelių biologija, augalų mokslu ir neurodegeneracinėmis ligomis, o taip pat du matematikai ir 27 fizikų komanda, sudariusi pirmykštės šviesos, prieš 13,8 mlrd. metų iškart po Didžiojo sprogimo nušvietusios Visatą, žemėlapį.

Jau šeštus metus teikiamas Mokslinio proveržio premijas įsteigė Silicio slėnio technologijų investuotojas Yuri Milneris. Apdovanojimus taip pat finansuoja „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas su žmona Priscilla Chan, Anne Wojcicki iš DNR testavimo kompanijos „23andMe“, bei „Google“ bendraįkūrėjis Sergey Brinas. Pradėti teikti 2012-aisiais, apdovanojimai greitai tapo prabangiausiu mokslo pasaulio renginiu, kurio tikslas yra padidinti mokslininkų populiarumą visuomenės tarpe. Šių metų ceremoniją vedė aktorius Morganas Freemanas, o į ilgą svečių sąrašą buvo įtrauktos tokios garsenybės kaip aktorė Mila Kunis ar šių metų „Mis Amerika“ Kára McCullough.

Oksfordo universiteto Didžiojoje Britanijoje genetikas Kimas Nasmythas pelnė premiją už viso gyvenimo darbą tyrinėjant chromosomas, tačiau sakė dar nesugalvojęs, ką darys su staiga gautu turtu. „Tai nuostabi paskata, bet tikrai ne tai, ko būčiau tikėjęsis, – sakė jis. – Tai milžiniška suma pinigų, aš dar neturėjau laiko visko apgalvoti.“ Jis taip pat pridūrė: „Mokslu reikia užsiimti dėl to, kad nori daugiau sužinoti, o ne todėl, kad norėtum sulaukti pripažinimo. Jei darysi viską, kad pamalonintum kitus žmones, prarasi savo moralės jausmą.“ Nasmythas jau anksčiau ne kartą buvo apdovanotas piniginėmis premijomis ir dalį pinigų paaukojo buvusiam botaniko Gregoro Mendelio vienuolynui Brno mieste Čekijoje.

Kita laureatė, įvertinta gyvybės mokslų srityje, Joanne Chory iš Salko instituto San Diege, buvo apdovanota už tris dešimtmečius trukusius ir daug pastangų pareikalavusius tyrimus su genetinėmis sistemomis, kurios „įsijungia“, kai augalai atsiduria pavėsyje. Ji įrodė, kad augalai jaučia, kai netoliese esantys konkurentai bando „pavogti“ šviesą, ir į tai reaguodami ima greičiau augti. Dabar mokslininkė turi ambicingų planų išauginti augalus, pajėgius susiurbti didžiulius kiekius atmosferoje esančio anglies dioksido ir galinčius padėti kovoti su klimato kaita. „Jei galėtume tai padaryti bent 5 procentuose žemės, kurioje žmonės augina pasėlius, mes galėtume pašalinti 50 proc. globalinių žmonijos emisijų“, - įsitikinusi ji.

Tris kitas premijas gyvybės mokslų srityje pelnė Kazutoshi Mori iš Kioto universiteto ir Peteris Walteris iš Kalifornijos universiteto San Fransiske, už jų darbą su „kokybės kontrolės“ mechanizmais, palaikančiais ląstelių sveikatą, bei Donas Clevelandas iš Kalifornijos universiteto San Diege, už motorinių neuronų ligos tyrimus.

$3 mln. Mokslinio proveržio premiją matematikoje pasidalijo du britai matematikai, Christopheris Haconas iš Jutos universiteto ir Jamesas McKernanas iš Kalifornijos universiteto San Diege, už svarbų indėlį matematikos srityje, žinomoje kaip biracionali algebrinė geometrija, kuri apibrėžia taisykles projektuojant abstrakčius objektus. „Tai labai techninė sritis“, - sakė McKernanas. Paklaustas, ką darys su savo laimėjimo dalimi, jo kolega Haconas išliko racionalus: „Pradėsiu nuo mokesčių susimokėjimo. Turiu šešis vaikus, todėl likusi dalis tiesiog pranyks.“

Chuckas Bennettas, astrofizikas iš Johnso Hopkinso universiteto Baltimorėje, vadovavo NASA misijai, žinomai kaip „Wilkinsono mikrobangų anizotropijos zondas“, kuri sukūrė po Didžiojo sprogimo kilusios radiacijos švytėjimo, dabar apimančio visą Visatą, žemėlapį. Už šį atradimą 27 asmenų mokslinė komanda pelnė $3 mln. vertės Mokslinio proveržio fundamentaliosios fizikos srityje premiją. „Kai mes sukūrėme savo pirmuosius dangaus žemėlapius, man jie atrodė labai gražūs, – prisiminė Bennettas. – Tai man vis dar atrodo tiesiog nepaprasta. Mes galime pažvelgti tiesiai atgal į laiką.“

Jis teigia, kad tokios premijos padeda populiarinti mokslą tuo metu, kai to reikia labiausiai. „Tikslas yra padaryti roko žvaigždes ne iš mūsų, bet iš paties mokslo, – sako Bennettas. – Nemanau, kad žmonės pagalvoja, kokį didelį vaidmenį mokslas vaidina jų gyvenimuose.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu