Šaulių žvaigždės nušvietė Pagėgių krašto dangų
Tilžės akto, šiemet mininčio 101-ąsias metines, dieną visus neabejingus krašto istorijai, jos garbingiems šviesuoliams į jaukų renginį sukvietė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus darbuotojai. Jau tradiciniu tapusiame renginyje muziejus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė sveikinosi su Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Kazlauskiene, Pagėgių savivaldybės tarybos nariais, svečiais ir pristatė karybos istoriką, profesorių Valdą Rakutį, kurio pranešime buvo apžvelgta Lietuvos savanorių ir šaulių sąjungos istorija tarpukariu. Sudėtinga to laikmečio istorija buvo papasakota paprastai, suprantamai, priimtinai. Atiduota duoklė ir Bitėnų panteone besiilsinčiam visuomenės, kultūros veikėjui, buvusiam Klaipėdos šaulių sąjungos nariui  Jonui Vanagaičiui, kurio 150-ąsias metine šiemet mini Lietuva. Muziejaus direktorė perskaitė pranešimą apie J. Vanagaičio gyvenimo veiklą, trumpai apžvelgė muziejaus ekspoziciją skirtą šiam šviesuoliui ir pasidžiaugė iki šiol palaikomais gyvais ryšiais su Jono Vanagaičio palikuonimis gyvenančiais Amerikoje.

Leonas Sapiega – Lietuvai svarbi asmenybė
Sapiegos buvo viena iš įtakingiausių, žymiausių ir turtingiausių giminių Lietuvoje. Sapiegų giminės pradininku laikomas Simonas (Semionas), kuris 1440 m dirbo pas didįjį kunigaikštį Kazimierą IV ąjį raštininku. Simonas – Lietuvos veikėjas, gimė Polocko bajorų šeimoje. Apie Simono gyvenimą žinoma labai nedaug. Jeigu sutiksime su Sapiegų giminės legendine geneologija, tai Simonas buvo Lietuvos Karaliaus Gedimino proanūkio Sungailos sūnus. XIX amžiuje geneologas Stadnickis atrado, kad Sungaila mirė bevaikis ir tai sukėlė abejonių dėl Sapiegų giminės geneologijos.

Kazimieras Motieka – teisininkas, politinis veikėjas, signataras
Minint teisininko, advokato, Kovo 11-osios Akto signataro Kazimiero Motiekos 90-ąsias gimimo metines, parengta virtuali paroda „Kazimieras Motieka – teisininkas, politinis veikėjas, signataras“.Kviečiame susipažinti su signataro politinės veiklos dokumentais, straipsniais, konferencijų pranešimais, paskaityti laiškus, sveikinimus, padėkas K. Motiekai, pamatyti gausią ikonografinę medžiagą ir vaizdo įrašus.

Vokiečiai prisimena, kaip įveikė Berlyno sieną
Vokietijoje šią savaitę minimas 30-metis po Berlyno sienos griuvimo, kuris pakeitė ne tik šalies, bet ir Europos istoriją. Šis pasakojimas apie tuos, kurie gyveno atskirti sienos, tuos, kurie po ja kasėsi, ir tuos, kurie patyrė pirmąsias laisvės akimirkas, kai netikėtai visam komunistinės Vokietijos politbiurui vienas jo narys paskelbė, kad siena į Vakarus atveriama nedelsiant.

Kaip NBA bandė pakelti krepšius ir kuo tai baigėsi
305 centimetrai – toks dabar yra visame pasaulyje įsitvirtinęs krepšinio lanko aukščio nuo žemės standartas. Tačiau istorija galėjo pasisukti kitaip. Prieš 65 metus NBA rimtai svarstė pakelti lankus nuo žemės aukščiau – iki 12 pėdų, arba maždaug 365 centimetrų. 1954 m. „Hawks“ ir „Lakers“ komandos netgi sužaidė vienas oficialias rungtynes su į tokį aukštį pakeltais krepšiais.

Kauno pilis – ne postmodernistų žaidimui
Prieš keliolika metų Kaune pasklido kalbos apie Kauno pilies restauravimą (atkūrimą). Visuomenei buvo pristatyti būsimosios Kauno pilies piešiniai, kuriuose ji atrodė tikroviškai, Kauno visuomenė džiaugsmingai sutiko šią žinią. Žodis „restauravimas“ tarptautinių žodžių žodyne aiškinamas, kaip „architektūros arba dailės kūrinio atnaujinimas, pirmykštės būklės atkūrimas“. Ir paprasti žmonės, ir specialistai šį žodį supranta kaip atstatymą, atgaminimą, atkūrimą to, kas kažkada buvo, tačiau šiuo metu jau nėra: sugriuvo, sudegė, sunyko. Taigi, didžioji dauguma apklaustųjų kauniečių savo parašais Kauno pilies restauravimui – atkūrimui pritarė.

Kunigas Antanas Vebeliūnas
Laikas – pati didžiausia brangenybė, tačiau tekėdamas jis keičia aplinką, žmones, kaip didžiulė šluota išvalo prisiminimus. Laikas atima žmones, kurie buvo brangūs, mylimi, svarbūs.... Užnemunėje, Vilkaviškio rajone, Kybartų seniūnijoje yra labai sena gyvenvietė, įsikūrusi vos 3 km nuo Širvintos ir Šeimenos santakos ir Žaliosios gyvenvietės – tai Šūklių kaimas. Laiko dulkės baigia užkloti prisiminimus apie tai, kad šios vietos buvo kunigo, visuomenininko Antano Vebeliūno tėviškė.

Žygis atmintinomis Gelgaudiškio apylinkių vietomis
Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Gelgaudiškio krašto laisvės kovotojų atminimui skirtas žygis rugsėjo 28 d. vyko Gelgaudiškio apylinkėse. Šio viešo renginio dalyviai rinkosi miestelio Kultūros centre, kur juos pasveikino LR Seimo narė Irena Haase, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas ats. kpt. Kęstutis Pileckas, Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dobrovolskis. Su 100-metį mininčio Gelgaudiškio šaulių būrio veikla supažindino žurnalistas Antanas Andrijonas, šių apylinkių laisvės kovų istoriją priminė kraštotyrininkas Antanas Bajerčius. Žygį organizavo Kudirkos Naumiesčio šaulių 410 ir Šakių šaulių 405 kuopos.

Apie pirmąsias mokyklas Lietuvoje
Šiandien mes net nepagalvojame kam turime būti dėkingi už tai, kad mokame skaityti, rašyti. Galime bendrauti raštu. Kokios buvo priežastys ir kas buvo  pirmieji, kurie vaikams atvėrė duris į mokyklas? Manoma, kad viena iš svarbiausių priežaščių buvo tai, kad susidarė bajorų luomas, atsirado miestai, bažnyčios ir sudėtingesnis tapo valstybės valdymas.

Juozas Penčyla – spaudos dailininkas, tarpukaryje piešiniais populiarinęs sportą
Europos čempionai prieš 80 metų Po gana prasto Lietuvos rinktinės pasirodymo pasaulio krepšinio čempionate Kinijoje nelabai jauku, bet reikia prisiminti, kad šiemet sukanka 80 metų kai Kaune 1939 metais įvyko Europos krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė vėl apgynė Europos krepšinio čempionės titulą. Šis laimėjimas taip stipriai išjudino Lietuvą, taip išpopuliarino krepšinį, kad ši sporto šaka, nežiūrint net dviejų okupacijų, tapo lietuviams kaip antroji religija.

Ar bus įamžintas pirmas ir paskutinis tarpukario Lietuvos vadovas?
Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-čiui Vyriausybė buvo numačiusi Vilniuje pastatyti paminklus pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui ir broliams Vileišiams. Pastarieji du paminklai jau stovi, tačiau A. Smetona vis dar neįamžintas Vilniuje.

Mažosios Lietuvos ir lietuvninkų fenomenas Europos kultūroje
Kauno leidykla „Naujasis lankas“ ką tik išleido įdomią, sakyčiau unikalią knygą „Mažosios Lietuvos ir lietuvninkų fenomenas Europos kultūroje“. Jos autorius Algirdas Matulevičius  yra ne tik aktyviai veikiantis Lietuvos žurnalistų sąjungoje, 2019 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“, bet ir žinomas istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos tyrėjas. 1973 m. jis sėkmingai apgynė disertaciją apie Mažąją Lietuvą, lietuvininkų etnogenezę, gyvenamą teritoriją, jų ir vokiečių santykius, vokiškosios kolonizacijos ir germanizacijos procesus, didlietuvių ir mažlietuvių bendradarbiavimą.