Keisčiausi tarpukario Lietuvoje veikę įstatymai
Parlamentarai kartais turi išties originalių įstatymų idėjų. Visgi didžioji jų dalis dažniausiai nevirsta galiojančiais teisės aktais. Žvelgiant į tarpukario Lietuvoje galiojusius įstatymus, kai kurių pavadinimai priverčia nusistebėti. Vis dėlto daug šių įstatymų savo laiku buvo logiški – keistai atrodo tik žvelgiant iš šių dienų perspektyvos. Jūsų dėmesiui – įdomūs Lietuvoje tarpukariu galioję įstatymai.

Kazimieras Būga kaip kalbininkas
Kazimieras Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas.  Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina - Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys gegužės 7-ąją vyko Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Sveikinimo žodį tarė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, akcentavęs, jog „Aušra“ sutelkė visuomenės dalį, tą kritinę masę, kurios neužteko visiems kitiems valstybės kūrimo darbams atlikti. „Aušros“ darbus veikiai pratęsė tolyn ir smarkyn gausėjusi lietuviška periodinė spauda, originalūs mūsų rašytojų kūriniai, lietuviški vadovėliai ir kitokie leidiniai. Visa tai mes regime vykstant ir šiandien, tik mūsų visuomenės pilietinei, politinei ir kultūrinei raiškai formų atsiradę nepalyginamai daugiau, ir tai labai džiugina.“

Vyčio Kryžių – kaip didžiausią brangenybę saugojo ir tremtyje
Kovojusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę ir savos šalies idėją 2–3-iajame dešimtmečiuose ryžtas buvo įvertintas ne vienu apdovanojimu, deja, dalis jų pasimetė istorijos vingiuose. Mūšyje parodyta narsa paprastai įvertinama apdovanojimais. Lietuvos nepriklausomybės kovose už narsą kariai apdovanoti Vyčio Kryžiais, nepriklausomai nuo to, ar generolas, ar eilinis karys.

Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius
2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo  lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties. Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Tėvo gabumus, matyt, paveldėjo ir penki vaikai – keturi sūnūs ir dukra. Vyriausias jų – Kazimieras Jaunius – tapo kunigu ir žymiu kalbininku, jauniausias Pranciškus – gydytoju, o kiti vaikai – Antanas – Laurynas, Dominikas ir Marija, pasiliko kaime ir dirbo žemės ūkio darbus.

Stevenas Spielbergas
Mažai režisierių gali pasigirti tuo, kad per gyvenimą sukūrė 30 filmų. Dar mažiau didžiuojasi tuo, kad bent pusę jų kūrinių galima įvardinti esančiais arti tobulumo. Ne kiekvieno kurti filmai iš viso surinko beveik 10 milijardų dolerių ir dar mažiau žmonių yra žinomi dėl to, kad sugriovė vieną Holivudo sistemą pakeisdami ją visiškai nauja. Visu tuo gali pasigirti tik vienas žmogus. Stevenas Spielbergas.

Įdomūs faktai apie Barbę
1959-ųjų kovo 9-ąją prekyboje pasirodė pirmoji Barbė – šiais metais ši perversmą žaislų pasaulyje sukėlusi lėlė švenčia jau 60-ąjį gimtadienį. Barbė – tik pravardė. Tikrasis šios lėlės vardas yra Barbara Millicent Roberts – ji taip pavadinta Ruth ir Ellioto Handlerių, kurie yra vieni iš lėles gaminančios kompanijos „Mattel“ įkūrėjų, dukters garbei. Beje, jų sūnaus vardas yra Kennethas – jo garbei tėvai taip pat pavadino vieną iš savo lėlių, Barbės draugą Keną. Jis prekyboje pasirodė dvejais metais ir dviem dienomis vėliau negu Barbė – 1961-aisiais.

Lietuvos karvedys J. K. Katkevičius-Katkus
Jonas Karolis Katkevičius - Katkus, Chodkevičius buvo vienas ryškiausių ir žymiausių XVII a. pr. Europos karvedžių, Lietuvos valstybės ir karo veikėjų, ėjęs Lietuvos lauko etmono ir didžiojo etmono pareigas. Jo gimimo metai ir vieta – istorikų diskusijų objektas. Skirtinguose šaltiniuose nurodoma, jog jis gimė 1560, 1561 arba 1569 metais Chotyne (Černivcų sr. Ukraina) arba Vilniuje, Lietuvoje. Didysis etmonas J. K. Katkevičius išsiskyrė organizaciniu ir strateginiu talentu, energija. Kadangi pasiekė daug karinių pergalių jis dar būdamas gyvas, tapo legendine asmenybe, apie kurią žinojo ir kalbėjo Europos galingieji. Su pergalėmis jį sveikino Romos popiežius Povilas V, Šv. Romos imperijos imperatorius Rudolfas, Anglijos monarchas Jokūbas I, turkų sultonas Achmedas I, persų šachas Abbas Didysis.

Žvilgsnis į egzotišką ir spalvingą Bolivudą
Bolivudas egzistuoja jau daugiau nei šimtmetį, yra filmų, kurie rodomi daugiau nei 20-metį ir iki šiol dar pritraukia pilnas kino teatrų sales žiūrovų. Indijoje Bolivudo aktoriai garbinami tarsi dievai, o geriausia tema, kai nėra apie ką kalbėti, ne oras, o neseniai sukurtas filmas.

Istorikas, atskleidžiantis ryšį tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos
Dr. Algirdas Matulevičius teigia, kad Mažosios Lietuvos tematika jam artima nuo studijų metų. Vilniaus, Odesos, Kijevo, Novosibirsko, Tartu, Maskvos universitetuose mokslinėse konferencijose apie lietuvių tautinio sąjūdžio XIX a. II pusėje spaudą – pirmuosius didlietuvių laikraščius „Aušrą“, „Varpą“, remdamasis nepanaudota vertinga archyvine medžiaga, skaitė pranešimus dar studijuodamas istoriją Vilniaus universitete. Ta tematika parašė originalų diplominį darbą.

Ypatinga proga - ypatinga vėliava
Vasario 16 d. 10-15 val. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus kviečia kartu minėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Šios iškilios šventės proga biblioteka-muziejus eksponuos unikalią, analogų Lietuvoje neturinčią JAV lietuvių trispalvę vėliavą. Didžiulio formato istorinę 1918-1922 m. vertybę išsaugojo Lorenco (Masačiusetso valstijos, JAV) lietuvių bendruomenė.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai
Sovietų Sąjungai 1944 m. vasarą antrą kartą okupavus Lietuvą, tūkstančiai šalies patriotų stojo į kovą su okupantais, pasiryžę išlaisvinti Tėvynę ir atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1944 m. vasarą susikūrę pirmieji partizanų daliniai jungėsi į stambesnius vienetus, rinktines, apygardas ir sritis. Telkiant jėgas, kūrėsi vieninga pasipriešinimo organizacija ir jos vyriausioji vadovybė. Ilgą laiką vienijimo iniciatyva priklausė Pietų Lietuvos partizanams. 1946 m. birželio 6 d. Tauro apygardos iniciatyva įsteigtas Vyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas (VLAK) ir Bendras demokratinis pasipriešinimo sąjūdis (BDPS). 1948 m. partizanų telkimo iniciatyvą perėmė Vakarų Lietuvos srities vadas kpt. Jonas Žemaitis-Vytautas. 1948 m. lapkričio 10–12 d. Vakarų ir Rytų Lietuvos sričių atstovų posėdyje išrinktas BDPS Prezidiumas – vyriausioji partizanų vadovybė. Pasipriešinimo organizacijai suteiktas prasmingas slapyvardis – Laisvė.