Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

02/15/2019

Istorikas, atskleidžiantis ryšį tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos
Dr. Algirdas Matulevičius teigia, kad Mažosios Lietuvos tematika jam artima nuo studijų metų. Vilniaus, Odesos, Kijevo, Novosibirsko, Tartu, Maskvos universitetuose mokslinėse konferencijose apie lietuvių tautinio sąjūdžio XIX a. II pusėje spaudą – pirmuosius didlietuvių laikraščius „Aušrą“, „Varpą“, remdamasis nepanaudota vertinga archyvine medžiaga, skaitė pranešimus dar studijuodamas istoriją Vilniaus universitete. Ta tematika parašė originalų diplominį darbą.

Daugiau
02/15/2019

Ypatinga proga - ypatinga vėliava
Vasario 16 d. 10-15 val. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus kviečia kartu minėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Šios iškilios šventės proga biblioteka-muziejus eksponuos unikalią, analogų Lietuvoje neturinčią JAV lietuvių trispalvę vėliavą. Didžiulio formato istorinę 1918-1922 m. vertybę išsaugojo Lorenco (Masačiusetso valstijos, JAV) lietuvių bendruomenė.

Daugiau
02/15/2019

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai
Sovietų Sąjungai 1944 m. vasarą antrą kartą okupavus Lietuvą, tūkstančiai šalies patriotų stojo į kovą su okupantais, pasiryžę išlaisvinti Tėvynę ir atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1944 m. vasarą susikūrę pirmieji partizanų daliniai jungėsi į stambesnius vienetus, rinktines, apygardas ir sritis. Telkiant jėgas, kūrėsi vieninga pasipriešinimo organizacija ir jos vyriausioji vadovybė. Ilgą laiką vienijimo iniciatyva priklausė Pietų Lietuvos partizanams. 1946 m. birželio 6 d. Tauro apygardos iniciatyva įsteigtas Vyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas (VLAK) ir Bendras demokratinis pasipriešinimo sąjūdis (BDPS). 1948 m. partizanų telkimo iniciatyvą perėmė Vakarų Lietuvos srities vadas kpt. Jonas Žemaitis-Vytautas. 1948 m. lapkričio 10–12 d. Vakarų ir Rytų Lietuvos sričių atstovų posėdyje išrinktas BDPS Prezidiumas – vyriausioji partizanų vadovybė. Pasipriešinimo organizacijai suteiktas prasmingas slapyvardis – Laisvė.

Daugiau
02/08/2019

Mylimiausia Amerikos mergytė
Gimusi 1928-aisiais, 1930 metais per Didžiąją depresiją Shirley Temple jau žavėjo pasaulį savo dailiomis garbanėlėmis, duobutėmis skruostuose ir neeiliniu talentu. Tuo metu Shirley buvo vos dveji, tačiau tai nesutrukdė jai laimėti „Oskarą“. 1935 metų pradžioje Temple pelnė specialų JAV Kino akademijos apdovanojimą už „ypatingą indėlį į kiną“. Tuo metu ji uždirbdavo daugiau negu kai kurios suaugusios kino žvaigždės, tokios kaip Clarkas Gable’as, Bingas Crosby, Robertas Tayloras, Gary Cooperis ir Joan Crawford.

Daugiau
02/01/2019

Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais
Šiandien Lietuva tiek pasaulio, tiek Europos žemėlapiuose atrodo mažas žemės lopinėlis, tačiau tikrumoje yra garbinga ir didinga savo praeitimi, ilgokai lėmusi rytų Europos likimą. Ji išaugino garsiuosius mūsų karalius, stiprino mūsų tautos žadintojus. Ją vertino daugelio šalių žmonės. Jos pergalėmis žavėjosi net pasaulis.

Daugiau
01/25/2019

Tikrasis Robinzonas Kruzas
Aleksandras Selkirkas (1676 m., Lower Largo, Jungtinė Karalystė - 1721 m., Keip Kostas, Gana) – škotų jūreivis ir piratas, 1704 m. išsodintas Chuano Fernandeso saloje Ramiajame vandenyne, kur daugiau nei ketverius metus gyveno vienas. Manoma, kad jo istorija įkvėpė Danielį Defo parašyti romaną „Robinzonas Kruzas“. Tiesa, rašytojo sukurto herojaus prototipas nebuvo toks šventuolis, kaip rašoma knygoje: jis gėrė, plėšikavo ir gyvenime neturėjo jokio Penktadienio.

Daugiau
01/18/2019

Virtualioje galerijoje – beveik 6000 vaikų piešinių Sausio 13-osios tema
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Visi piešiniai sukurti 1991 metais, netrukus po to, kai rusų desantininkai bandė užimti televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastatą.

Daugiau
01/18/2019

Mintį, kad A. Smetona pabėgo, mums įkalė sovietmetis
Mintį, kad Antanas Smetona pabėgo iš Lietuvos, net du kartus pakišo opozicija, o galiausiai šį teiginį saviems tikslams puikiausiai išnaudojo sovietinė valdžia, LRT RADIJUI sako istorikas Algimantas Kasparavičius. Anot jo, dešimtmečius trukusi Lietuvos okupacija šią minį taip gerai įkalė žmonėms į galvas, kad tuo spekuliuojama iki šiol, nors istoriniai faktai rodo ką kita.

Daugiau
01/18/2019

Prisimintas Klaipėdos krašto atgavimas
Tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ plevėsavo ne tik Lietuvos trispalvė, bet ir raudonos, žalios ir baltos spalvų vėliava. Ją nešė Ernestas Lukoševičius, norėdamas paminėti dar vieną ne tik šauliams, bet ir Lietuvai svarbią datą – sausio 15-tąją. Šią dieną šiemet yra minimos 96 – tosios Klaipėdos krašto prijungimo metinės. 1923 sausio 9-15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Šio sukilimo metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas ir Klaipėdos kraštas prijungta prie Lietuvos Respublikos. Nuotraukose - šauliškos akimirkos iš žygio.

Daugiau
01/11/2019

Gyvasis fakelas Janas Palachas
„Kai skaitysite šį laišką, aš jau būsiu miręs arba netoli mirties. Žinau, kiek skausmo jums atneš šis mano poelgis. Nepykite ant manęs. Deja, mes nesame vieni šiame pasaulyje. Ryžausi tai padaryti ne todėl, kad esu pavargęs nuo gyvenimo, priešingai, dėl to, kad per daug jį myliu[...]. Ir neleiskite jiems iš manęs padaryti bepročio“, – 1969 metais atsisveikinimo laiške šeimai rašė Prahos universiteto studentas Janas Palachas. Siūlome Bernardinų.lt skaitytojams lenkų istoriko Lukaszo Kaminskio tekstą apie turbūt radikaliausią protesto prieš žmogaus laisvės ir teisės varžymus formą – susideginimą.

Daugiau
12/28/2018

Kaip tarpukario studentai švęsdavo Kalėdas ir Naujuosius?
Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti ne vieni. Į švenčių sūkurį jie įtraukdavo ir visuomenę“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Daugiau
12/28/2018

Tamilų tigrai
„Nepaisant to, kad žmonės gyvena skurdžiai, esame be galo laimingi būdami saugūs. Tėvams nebereikia sėsti į skirtingus autobusus tam, kad įvykus išpuoliui ir susprogdinus autobusą, bent vienas iš maitintojų liktų auginti vaikų“, – sako prof. Amalas Jayawardane, Regiono strateginių studijų centro direktorius Kolombe, pasakodamas apie 26 metus trukusį Šri Lankos pilietinį karą tarp sinhalų ir „Tamilų tigrų“ separatistų, pasibaigusį tik 2009 m. gegužę.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu