Lietuviškas akcentas tarptautinėje San Francisko konferencijoje 1945 m.
Bolševikinei TSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, 1940–1941 metais labai suaktyvėjo JAV lietuvių patriotinė išeiviją, kuri telkėsi į politines organizacijas, tokias kaip Amerikos lietuvių taryba (toliau – ALT) ir šiek tiek vėliau JAV lietuvių tautininkų įkurta Lietuvai vaduoti sąjunga (toliau – LVS). Abi organizacijos, tarpusavyje konkuruodamos, aiškiai pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumo atkūrimą, telkė išeivių visuomenę, darė spaudimą JAV politikams, bandydami atkreipti jų dėmesį į okupuotą Lietuvą.

(Ne)kalbėkime apie nepatogius dalykus
Kodėl, nepraėjus nė šimtmečiui, norime pamiršti savo praeitį? Praėjusį pavasarį gavau vieną keisčiausių laiškų per savo darbo Lietuvos žmogaus teisių centre laiką. Laiškas buvo parašytas naudojantis platforma Manoteises.lt/pranesk, skirta pranešti apie patirtus ar pastebėtus neapykantos nusikaltimus. Įprastai ten gauname nukentėjusiųjų arba liudytojų pranešimus apie įvairaus pobūdžio neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus tautybės, kilmės, seksualinės orientacijos ir kitais pagrindais. Nustebau laiške pamačiusi siūlymą pervadinti kelio ženklus, žyminčius žydų žudynių vietas visoje Lietuvoje.

Gero lietuvio įvaizdžio formavimas ir reprezentacija Vokietijos DP stovyklose
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos DP stovyklose atsidūrę lietuviai neteko daugelio savo laisvių ir pilietinių teisių, jie tapo asmenimis be valstybės, karo pabėgėliais, reikalingais globos ir paramos. Tarptautinės UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration), IRO (International Refugee Organization) organizacijos anuomet karo pabėgėliams (tarp jų ir lietuviams) suteikė laikiną prieglobstį: maistą, pastogę, teisinę apsaugą. Tačiau tokia beteisė padėtis, nežinomybė ir nerimas dėl ateities, sunkios gyvenimo sąlygos neišvengiamai veikė lietuvių dvasią – t. y. jų dvasinę, psichologinę būseną. Būtent tautinės dvasios, „lietuviško charakterio“ stiprinimu pirmiausia susirūpinta.

Istorikai suka galvą, ką reiškia užrašas ant Vilniuje rastos plokštelės
Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama paslaptinga plokštelė su nepažintu XIII–XIV a. raštu. Iš švino nulietoje plokštelėje yra išlikę užrašai, kurių prasmės kol kas išsiaiškinti nepavyko, sako archeologas, Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros skyriaus vedėjas Gintautas Striška.

Smetonienė mėgo lošti kortomis, o Tūbelienė – boulingą
„Nors viršelyje išryškintos seserys, ši knyga ne tik apie jas, greičiau apie tai, ką visuomenei reiškia priimti naujoves, pasitikėti mokslu, atmesti senus įsitikinimus ir taisykles. Tam visais laikais reikėjo ir reikia drąsos“, – sako istorikė, muziejininkė ir knygų autorė Ingrida Jakubavičienė. Naujausias jos darbas – knyga apie dvi seseris, tarpukario Lietuvos politinio elito moteris – Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę, rašoma pranešime žiniasklaidai, kuriame L. Radzevičienė kalbasi su I. Jakubavičiene.

Pirmasis istorijos vadovėlis karo metu: naujos Rusijos ideologijos apmatai?
Rugpjūčio viduryje Rusijoje pasirodė naujas istorijos vadovėlis, skirtas 11 klasės mokiniams. Tai pirma kiek išsamesnė istorijos apžvalga, rašyta esant karo būsenai, leidžianti apčiuopti, kokį pasaulio vaizdą valstybė pasirengusi diegti per visą švietimo sistemą.

„Šaknys“: jaunimas tvarkė lietuviškas kapines
Sėkmingai baigėsi jau trečius metus JAV Lietuvių Bendruomenės kartu su JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga organizuojamas projektas ,,Šaknys”, kurio tikslas yra suburti jaunus JAV lietuvius ekspedicijai į seniausias lietuvių apgyvendintas vietoves Amerikoje ir įamžinti pirmųjų išeivių atminimą JAV.

JAV lietuvio mecenato dovanos Nacionalinei bibliotekai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė keliomis dešimtimis lituanikos ir judaikos knygų – visas jas padovanojo bibliotekoje šių metų liepos 31 d. viešėjęs JAV lietuvis Donatas Januta.

Tas pats asmuo skirtingomis pavardėmis, „moteriškų palaidinių apdailos meistrė“ ir Britanijos pilietis okupuotoje Lietuvoje
Po ekspedicijų į Australiją, Naująją Zelandiją, Urugvajų ir Argentiną ieškant nežinomo dokumentinio paveldo, 2023 m. gavus finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos ir prisidėjus finansiškai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada PAR, Lietuvos literatūros ir meno archyvo darbuotojai birželio 19 d. išvyko daugiau nei trims savaitėms į tolimą kraštą.

Prof. Rimvydas Laužikas: „Ant žarijų kepta mėsa atlaikė laiko išbandymus“
Vasaros šventėms dažniausiai renkamės pasibuvimą sodybose, lankome draugus, tad Mindaugo karūnavimo dieną galime praleisti lauke ir pasimėgauti paprastais, greitai paruošiamais patiekalais – ant žarijų kepta mėsa nepalieka abejingų. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad šių dienų pomėgis kepti mėsą ant ugnies ar žarijų atkeliavo dar iš proistorinių laikų.

Savaitgaliui – kaunietiškas „faifoklokas“ (+receptai)
Gegužės 20 dieną minimas Kauno miesto gimtadienis. Paminėti buvusios laikinosios sostinės dieną galima ir prisimenant gražią Kauno tradiciją – „faifokloką“, arba kitaip – angliško papročio įkvėptą popietės arbatėlę.

Klaipėdos krašto sukilimo ir Šaulių istorijos pamokos šiandien
Svarbūs istoriniai praeities puslapiai neturi būti pamiršti. Minint Klaipėdos sukilimo 100-mečio ir vieno iš LŠS įkūrėjų, ideologų pirmojo LŠS vado Vlado Putvinskio-Pūtvio (1873 -1929)150-ąsias gimimo metines būtent taip ir darykime – juk istorija dažnai pasikartoja. Turime prisiminti ir išmokti nedaryti klaidų – bendra istorinė praeitis ir kova už laisvę mus moko ir įpareigoja. Šlovė Lietuvai ir Ukrainai!