Daugiau 
 
08/04/2022

Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo nepriklausomą valstybę – Lietuvos Respubliką. Šiemet sukanka 100 metų, kai Vakarų didžiosios valstybės pripažino Lietuvą kaip politinį vienetą.

Daugiau
07/26/2022

Turine gimęs lietuvių diasporos žurnalas gyvuoja beveik šimtmetį
Prieš 95-erius metus Italijoje, Turine, buvo pradėtas spausdinti lietuviškas „Saleziečių žinių“ (it. „Bollettino Salesiano“) leidimas. Saleziečių mokymą skleidęs žurnalas, pirmą kartą italų kalba išleistas 1877-aisiais, buvo labai svarbus ruošiant dirvą saleziečių bendruomenės įsikūrimui Lietuvoje. Žurnalo leidyba per šį laikotarpį dėl sudėtingų istorinių aplinkybių migravo tarp Lietuvos ir Italijos, tačiau entuziastų dėka nenutrūko net ir pačiais sunkiausiais laikais.

Daugiau
07/21/2022

Koks buvo pagrindinis Lietuvos didikų maistas prieš 600 metų?
Ar esate susimąstę, ką prieš Žalgirio mūšį valgė LDK didysis kunigaikštis Vytautas ar Lenkijos karalius Jogaila? Nors tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, didelė tikimybė, kad ant jų stalo 1410 m. liepos 15 d. buvo patiekti kalnai rankomis valgytos mėsos, duonos, sūrių bei per barzdą varvėjęs alus ir midus.

Daugiau
07/12/2022

Lietuva vėl karinėje sąjungoje su Švedija ir Suomija po 300 metų pertraukos
Paskutinį kartą Abiejų Tautų Respublika (Lenkija ir Lietuva) su Švedijos Karalyste (Švedija, kuri tuo metu valdė ir Suomiją) karinėje sąjungoje buvo Šiaurės karo metu 1706 m. Bendras priešas tada buvo Rusija ir jos valdovas Petras I, neseniai cituotas Vladimiro Putino. Praėjus daugiau nei 300 metų, vėl visos tų laikų sąjungininkės sudarys bendrą aljansą, jungiamą NATO.

Daugiau
06/16/2022

Labai norėtųsi, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme
Skirtingose Europos šalyse gyvenusi lituanistė vertėja Vytenė Saunoriūtė-Muschick labai norėtų, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme, o susitelkę vieningai apgintume savo žemę ir europietiškas vertybes.

Daugiau
06/16/2022

Didžiausiame Prancūzijos laikraštyje – dėmesys Baltijos šalims
Didžiausias nacionalinis Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ atkreipė dėmesį į Baltijos šalių istoriją. Istorikas Jeanas-Louis Panné paskelbė publikaciją, kurioje prancūzams pristatė Lietuvos, Latvijos ir Estijos pavergimo istoriją ir palygino rusų veiksmus Baltijos šalyse su jų dabar vykdomais nusikaltimais Ukrainoje.

Daugiau
06/10/2022

Rusijos Dūmos deputatas siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą
Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamentaras savo pasiūlymą grindžia tuo, kad po šalies Konstitucijos pataisų Rusijos Federacija buvo pripažinta teisine SSRS teisių perėmėja jos teritorijoje. Jis taip pat pažymėjo, kad 1991 m. kovo mėn. Sovietų Sąjungoje buvo surengtas referendumas, kurio metu gyventojai pasisakė už SSRS kaip vienos valstybės išsaugojimą.

Daugiau
06/10/2022

Desovietizacijos įstatymas: kas ir kaip?
Lietuvos istorijos instituto direktorius, istorikas Alvydas Nikžentaitis, vertindamas parlamente registruotą vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą, neslėpė manantis, kad jį būtina tobulinti, kadangi, pasak istoriko, pagal dabartinį teisės aktą, jei jis būtų priimtas, dekomunizuoti reikėtų ir Nepriklausomybės Akto signatarus.

Daugiau
05/18/2022

Pasiaukojimas, sugriovęs mitą apie klestinčią SSRS imperiją
Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje.

Daugiau
05/02/2022

Nuo nekenčiamo iki dievinimo: impresionizmas
Nors dabar impresionizmas yra viena žinomiausių, didžiulę įtaką dabartiniams menininkams padariusi meno kryptis, jos atstovų kūriniai parduodami ir už šimtus milijonų eurų, tačiau iš pradžių  impresionizmo menas visuomenės buvo pasmerktas. Įdomiausi, netikėčiausi ir kartais net stulbinantys faktai apie impresionizmą leis geriau susipažinti ir suprasti šią meno kryptį.

Daugiau
02/17/2022

Šimtas metų užtikrintos JAV ir Lietuvos draugystės
Prieš maždaug trisdešimt metų aš, jaunas diplomatas, vykdantis savo pirmąjį paskyrimą užsienyje, sėdėjau mūsų ambasados kavinėje, Londone, ir per CNN stebėjau, kaip Lietuva vėl imasi valdyti savo likimą – dar kartą ir visiems laikams.

Daugiau
02/16/2022

Ar žinote, kokiam patiekalui neatsispirtų Jonas Basanavičius?
Nuo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos jau praėjo daugiau nei šimtmetis, o mums vis labiau knieti sužinoti, ne tik to meto politinį kontekstą ir aplinkybes, kas ir kaip pasirašė Nepriklausomybės aktą, bet ir tai, ką valgyti mėgo signatarai, kas jiems buvo gardžiausia ar kokie buvo jų šeimose tradiciniai pusryčiai, pietūs ar vakarienė. Pasak knygų autorės ir gidės Anželikos Laužikienės, apie tokius kasdienius, rodos, nereikšmingus dalykus, sunku surasti informacijos, nes mažai kas apie tai savo atsiminimuose užrašė. Tik retas iš tais laikais valstybę kūrusių žmonių pamini ir savo mėgstamus valgius.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu