Susitikimas Ženevoje: prisiminimais atgal 1985-uosius
Šveicarijoje trečiadienį vyksiantis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino gaivina prisiminimus apie 1985 metų viršūnių susitikimą Ženevoje, kai pirmąkart susitiko Šaltojo karo laikų varžovai Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas. Nepaisant žvarbių lapkričio orų šiame Šveicarijos mieste, Vašingtono ir Maskvos santykių ledas anuomet pradėjo tirpti, JAV ir Sovietų Sąjungos lyderiams pirmąkart tiesiogiai susitikus neutralioje teritorijoje.

Šimtamečiai laiškai – neįkainojamas istorinės atminties palikimas
Palengva užmarštin nueina popierinių laiškų rašymo tradicija, palikusi nemarų istorijos paveldą – garsių Lietuvos asmenybių prieš šimtmetį rašytus laiškus.                                                                                                                                                                    Pasaulį užliejo galinga technologijų banga. Vis populiaresni tampa elektroniniai laiškai. Viskas natūralu, dėsninga – XXI amžius... Vis rečiau ir rečiau mus pasiekia popieriniai laiškai. Vis rečiau ir rečiau aplanko ta geroji emocija, kai rankose laikai dar neatplėštą voką ir širdis suspurda – kas jame? Laiškai – viena intymiausių žmogaus dvasios raiškos formų, ypač kai laiškai rašyti artimam žmogui.

Gegužės 3-iosios konstitucija: Lietuvos antkapis, pirmoji „Europos Sąjunga“, ar vienijimasis prieš Rusijos grėsmę?
Vilnius ir Varšuva mini 230-iąsias Abiejų Tautų Respublikos Gegužės trečiosios konstitucijos metines. Ką žinome apie dokumentą, skambiai vadinamą pirmąja rašytine konstitucija Europoje? Istorikas, Vilniaus universiteto (VU) docentas dr. Eligijus Raila atsako į keturis pagrindinius su šiuo dokumentus susijusius klausimus.

Jono Noreikos anūkė priekaištauja šaliai dėl bandymų nutylėti Holokausto istoriją
Jono Noreikos anūkė Silva Foti parašė knygą apie savo senelį „Nacio anūkė: kaip aš atradau, kad mano senelis buvo karo nusikaltėlis“. Savo asmeninę istoriją ir atradimus, susijusius su Noreikos veikla Antrojo pasaulinio karo metais, S. Foti atskleidė BBC „Hard Talk“ laidoje, mesdama kaltinimus Lietuvai dėl bandymų nutylėti Holokausto istoriją. Foti laidoje pasakoja, kad Noreiką dalis Lietuvos visuomenės vis dar garbina kaip herojų – jo vardu yra pavadinta mokykla gimtuosiuose Šukionyse, čia yra ir jo vardu pavadinta gatvė, keliuose miestuose kabo jam skirtos atminimo lentos.

Kodėl buvo apleistas Šiaurės Amerikos viduramžių didmiestis?
Nuo 1050-ųjų kelis šimtus metų Kahokija buvo judrus ir gyvybingas Šiaurės Amerikos miestas, suteikęs namus, kaip manoma, maždaug 15 tūkst. žmonių. Tačiau besibaigiant 14 amžiui jis liko tuščias, o tyrėjai tiksliai nežino, kodėl. Kaip rašo „Science Alert“, naujas tyrimas atmetė vieną ankstesnę teoriją – kad miškų naikinimas ir per daug intensyvus žemės naudojimas aplink Kahokiją sukėlė pernelyg didelę eroziją ir potvynius šioje vietovėje, todėl vietiniams ji tapo nepalanki gyventi.

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė 35,9 proc. BVP – vadinasi, per metus ji išaugo net 15 proc. Tai aiškinama kaip neišvengiama pandemijos pasekmė. Kaip bekalbėsime, ši skola metai iš metų auga, o jos apčiuopiamam sumažinimui galimybių nematyti. Milijardinės palūkanos, kuriuos mokame visi, iškeliauja kažkam iš Lietuvos. O kaip buvo praeityje?

Žymiausių laivų restoranai. Ką skanavo „Titaniko“ keleiviai?
Balandžio 15 d. sukako 109 metai, kai savo pirmosios kelionės metu legendinis laivas „Titanikas“ atsitrenkė į ledkalnį ir nuskendo. Tai buvo viena tragiškiausių visų laikų jūrų katastrofų, kurią lydi įvairiausios legendos iki pat šių dienų. Tačiau retai kas susimąsto, ką tą lemtingąją dieną valgė ir gėrė laivo keleiviai. Su „Titaniko“ meniu susipažinti kviečia garsus Lietuvos šefas Deivydas Praspaliauskas.

Marijos Gimbutienės asmenybės ir mokslo tyrimų šviesa
2021-tieji yra paskelbti žymios lietuvių archeologės, mitologijos tyrinėtojos Marijos Gimbutienės (1921–1994) metais. Metų pradžioje vyko konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, mokslininkės jubiliejui parengtos virtualios  parodos, šiais metais yra numatyta daug renginių  Lietuvoje ir užsienyje. Jubiliejinės sukaktys paprastai tampa akstinu iš metų perspektyvos prisimininti asmenybę bei jos darbus.

Lietuvos skautai ir Pranas Žižmaras
Skautai – didžiausias visuomeninis savarankiškas vaikų, jaunimo, o kartais ir suaugusių žmonių judėjimas pasaulyje, įkurtas 1907 m. Anglijoje pagal generolo Robert Baden-Powell idėją. 1909 m. generolas drauge su sese Agnes įkūrė mergaičių skaučių organizaciją. Vėliau skautizmas labai greitai paplito Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse, nes jo konceptas yra universalus.

Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena
Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Lyčių lygybė – tai vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Jis grindžiamas lyčių lygiomis teisėmis ir galimybėmis bei atsakomybe visose gyvenimo srityse. Lygios galimybės vyrams ir moterims – tai kliūčių nebuvimas nei vienai iš lyčių pilnaverčiai dalyvauti ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime.

Užmirštieji Lietuvos kariuomenės artileristai
Šiemet sukanka 90 metų, kai 1931 m. vasario 16 d. senosiose Klaipėdos kapinėse buvo atidengtas paminklas čia palaidotiems per 1928 m. birželio 19 d. anglų karo laivo HMS „Canterbury“ sutikimą žuvusiems Lietuvos kariuomenės artileristams vyr. leitenantui Nikodemui Jakučiūnui, viršilai Juozui Lingiui ir eiliniam Antanui Šimkui.

Vasario 16-oji – ne tik valstybės, bet ir nacionalinio aukštojo mokslo gimimo diena
Vasario 16-oji – ypatinga diena mūsų šaliai dėl tądien 1918 m. pasirašyto valstybės atkūrimo akto ir paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios šią dieną kiekvienas turėtume vertinti dar labiau. Pasak KTU Muziejaus vadovės Audronės Veilentienės, pirmosios respublikos laikotarpiu buvo stengiamasi visų valstybei svarbių įstaigų atidarymą organizuoti būtent tą dieną. Todėl 1922 m. vasario 16 d. atidarytas ir pirmasis nacionalinis Lietuvos universitetas.