Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

02/07/2020

Petras Vileišis, palikęs neužmirštamus pėdsakus Lietuvių tautai
Tautinio atgimimo jaudulys, kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kasmet tolsta nuo mūsų kasdienybės. Išlieka tik ryškiausi paveikslai, įvykiai, veidai, dažniausiai nugulę į istorijos šaltinių puslapius, grožinės literatūros tekstus. Tačiau gyvai iškyla, kai agresyvėja kosmopolitinės idėjos, bandoma perrašyti istoriją, minimos sukaktys ir kt.

Daugiau
01/27/2020

Atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“
2020 m. birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną – projektas „Misija Sibiras“ penktus metus iš eilės įgyvendins tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų (grįžo iš tremties / negrįžo / likimas nežinomas) skaitymų akciją, kurios metu bus siekiama įgarsinti kuo daugiau nuo sovietų represijų nukentėjusių Lietuvos gyventojų vardų.

Daugiau
01/27/2020

Nauji tyrimai keičia Kernavės istoriją
Po trejus metus vykusių archeologinių kasinėjimų paaiškėjo, kad Kernavės istorija yra ne visai tokia, kokią iki šiol įsivaizdavome. Archeologai teigia, kad gyventojai iš slėnio Kernavėje išsikraustė ne dėl kryžiuočių antpuolių. Jų namus palaidojo piliakalnių nuošliaužos. Archeologas Rokas Vengalis teigia, kad geofiziniais prietaisais tyrė, kokią istoriją saugo giliai po žemėmis užkasta Kernavės dalis.

Daugiau
01/17/2020

EP nariai smerkia bandymus keisti istoriją
Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių.

Daugiau
01/13/2020

Marija Kazimiera Kaupaitė
Sausio 6-ąją sukanka 140 metų nuo Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės gimimo. Šia proga su didele pagarba ir meile prisimename mūsų tautos moterį, palikusią ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Didžiuojamės, kad tokia mažytė mūsų tauta išaugino daug didžių žmonių, jų tarpe švietėją, lietuvybės puoselėtoją, gilaus dvasinio gyvenimo moterį - Kazimierą Kaupaitę, kuri savo pašaukimą surado tarnauti Dievui, teikti pagalbą žmonėms.

Daugiau
12/27/2019

Vienintelis sukilėlių vadas, išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių
Neseniai Vilniuje iškilmingai perlaidoti 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, rasti Gedimino kalne. Kas tie žmonės, kurių apipilti kalkėmis kūnai surištomis už nugaros rankomis daugiau kaip pusantro šimto metų gulėjo šalia Gedimino pilies bokšto, mums daugmaž žinoma. 16 iš 21 buvo bajorai, tarp jų – du kunigai. Bet mirties bausme buvo nuteisti 22 sukilėliai, ir viena kripta senųjų Rasų kapinių koplyčioje liko tuščia. Kas gi tas išsigelbėjęs žmogus, koks jo likimas?

Daugiau
12/13/2019

Aleksandras Timinskis – antrojo Lietuvos Respublikos Seimo narys
Tarpukariu  Kaune gyveno visas margumynas tautinių mažumų gyventojų. 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis Kaune gyveno 59% lietuvių, 27%  žydų, 4,5%  lenkų, 3,5%  vokiečių, 3,2%  rusų, 0,2% baltarusių, 0,1% latvių ir 2,4% kitų tautybių gyventojų. Nedidelė rusų tautinės mažumos bendruomenė buvo lojali Lietuvos valstybei, rėmė jos siekius.  Ypač daug prie Lietuvos kultūrinio gyvenimo prisidėjo rusų inteligentija (svarus rusų mokslininkų indėlis: Levo Karsavino, Ivano Lappo, Mstislavo Dobužinskio, Nikolajaus Pokrovskio, Aleksandro Timinskio,  baleto artistų: Pavelo Petrovo, Nikolajaus Zverevo, Anatolijaus Obuchovo, Veros Nemčikovos, operos režisierių: Dmitrijaus Arbenino, Nikolajaus Vekovo, Teofano Pavlovskio ir kitų ).

Daugiau
12/06/2019

1863-1864 m. sukilėliams - panteonas Rasų kapinėse
Lapkričio pabaigoje Vilniuje vyko 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Iškilmingoje sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaidojimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai su sutuoktinėmis, Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, Ukrainos ir Latvijos vyriausybių atstovai.

Daugiau
12/06/2019

Šaulių žvaigždės nušvietė Pagėgių krašto dangų
Tilžės akto, šiemet mininčio 101-ąsias metines, dieną visus neabejingus krašto istorijai, jos garbingiems šviesuoliams į jaukų renginį sukvietė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus darbuotojai. Jau tradiciniu tapusiame renginyje muziejus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė sveikinosi su Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Kazlauskiene, Pagėgių savivaldybės tarybos nariais, svečiais ir pristatė karybos istoriką, profesorių Valdą Rakutį, kurio pranešime buvo apžvelgta Lietuvos savanorių ir šaulių sąjungos istorija tarpukariu. Sudėtinga to laikmečio istorija buvo papasakota paprastai, suprantamai, priimtinai. Atiduota duoklė ir Bitėnų panteone besiilsinčiam visuomenės, kultūros veikėjui, buvusiam Klaipėdos šaulių sąjungos nariui  Jonui Vanagaičiui, kurio 150-ąsias metine šiemet mini Lietuva. Muziejaus direktorė perskaitė pranešimą apie J. Vanagaičio gyvenimo veiklą, trumpai apžvelgė muziejaus ekspoziciją skirtą šiam šviesuoliui ir pasidžiaugė iki šiol palaikomais gyvais ryšiais su Jono Vanagaičio palikuonimis gyvenančiais Amerikoje.

Daugiau
11/22/2019

Leonas Sapiega – Lietuvai svarbi asmenybė
Sapiegos buvo viena iš įtakingiausių, žymiausių ir turtingiausių giminių Lietuvoje. Sapiegų giminės pradininku laikomas Simonas (Semionas), kuris 1440 m dirbo pas didįjį kunigaikštį Kazimierą IV ąjį raštininku. Simonas – Lietuvos veikėjas, gimė Polocko bajorų šeimoje. Apie Simono gyvenimą žinoma labai nedaug. Jeigu sutiksime su Sapiegų giminės legendine geneologija, tai Simonas buvo Lietuvos Karaliaus Gedimino proanūkio Sungailos sūnus. XIX amžiuje geneologas Stadnickis atrado, kad Sungaila mirė bevaikis ir tai sukėlė abejonių dėl Sapiegų giminės geneologijos.

Daugiau
11/15/2019

Kazimieras Motieka – teisininkas, politinis veikėjas, signataras
Minint teisininko, advokato, Kovo 11-osios Akto signataro Kazimiero Motiekos 90-ąsias gimimo metines, parengta virtuali paroda „Kazimieras Motieka – teisininkas, politinis veikėjas, signataras“.Kviečiame susipažinti su signataro politinės veiklos dokumentais, straipsniais, konferencijų pranešimais, paskaityti laiškus, sveikinimus, padėkas K. Motiekai, pamatyti gausią ikonografinę medžiagą ir vaizdo įrašus.

Daugiau
11/08/2019

Vokiečiai prisimena, kaip įveikė Berlyno sieną
Vokietijoje šią savaitę minimas 30-metis po Berlyno sienos griuvimo, kuris pakeitė ne tik šalies, bet ir Europos istoriją. Šis pasakojimas apie tuos, kurie gyveno atskirti sienos, tuos, kurie po ja kasėsi, ir tuos, kurie patyrė pirmąsias laisvės akimirkas, kai netikėtai visam komunistinės Vokietijos politbiurui vienas jo narys paskelbė, kad siena į Vakarus atveriama nedelsiant.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu