JAV aukcione bus parduodami KGB šnipų naudoti prietaisai iš lietuvio įkurto muziejaus
Lūpdažių tūtelės pavidalo pistoletas, piniginė su įtaisytu fotoaparatu ir viešbučio kambariui skirta pasiklausymo įranga – tai keli iš sovietų žvalgybos Šaltojo karo laikų daiktų, eksponuoti vieno lietuvio istoriko įkurtame muziejuje, o dabar pirmą kartą parduodami aukcione. Amerikiečių aukcionų namai „Julien's“ nuo sausio vidurio iki kitų metų vasario 13 dienos internetu, o vėliau ir iš tiesioginių varžytinių, parduos maždaug 400 su šnipinėjimu susijusių eksponatų.

Archeologija šimtametės akimis
Spalio 25 d. žymi Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtoja habil. dr. Rimutė Rimantienė švenčia šimto metų sukaktį. Dailus jos raštas – o gražiai rašyti mokėjo  kiekviena tarpukario gimnazistė – mirga tūkstančiuose lapų, iš kurių gimė jos knygos. Rimutė Jablonskytė - Rimantienė yra septynių monografijų ir daugiau nei 50 mokslinių bei 20 populiarių straipsnių apie akmens amžių autorė. Sintetinė studija „Akmens amžius Lietuvoje“ (Vilnius, 1984) susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Paklausus, kaip ji save pavadintų, mokslininkė atsako: „Vadinkite mane paprastai: akmens amžiaus mylėtoja“. Tačiau šią iškilią asmenybę drąsiai galima vadinti akmens amžiaus kūrėja. Jos darbai, išversti į kitas užsienio kalbas, ypač atgavus Lietuvos nepriklausomybę, leido plačiai mokslo visuomenei už Lietuvos ribų sužinoti apie reikšmingus akmens amžiaus atradimus Lietuvoje.

Kada baigsis pandemija? Vertinant istoriškai, atsakymas nėra toks paprastas
Kada baigsis pandemija? Kai tiek mėnesių teko praleisti namuose, kai visame pasaulyje užfiksuota daugiau nei 40 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir daugiau nei milijonas mirčių nuo šios infekcijos, natūraliai kyla klausimas, kiek visa tai dar tęsis, rašo „Science Alert“.

Detektyvo karalienė
Daugiau kaip 60 romanų, du milijardai vienetų tiražo kopijų, išparduotų ir pasklidusių po visą pasaulį, ir gyvenimas kaip iš nuotykių romano. Rašytojos Agathos Christie (1890 09 15–1976 01 12), kurios vardas žinomas kiekvienam ir kurios knygas iki šiol skaito visas pasaulis, likimas spalvingumu gali drąsiai konkuruoti su bet kurio jos parašyto detektyvo istorija: neištikimo vyro intrigos, sudėtingi santykiai su sunkaus charakterio motina, keistas pomėgis domėtis nuodais. Ko dar nesate girdėję apie detektyvo klasikę Agathą Christie?

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske, Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.

Rastas V. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia SSRS požiūrį į tarpukario Lietuvą
Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos komunistų partijos vadovo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko laiškas į Maskvą atskleidžia, kad panašiems apgaulės veiksmams komunistai ruošėsi ištisą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį.

Kaip lakūnas Feliksas Vaitkus perskrido Atlantą ir perrašė istoriją
Liepos 17-ąją minėta Pasaulio lietuvių vienybės bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žuvimo diena verčia prisiminti ir ne taip plačiai nuskambėjusią „Lituanicos“ skrydžio pusę. Lietuvių kilmės JAV lakūnas Feliksas Vaitkus, užsienyje geriau žinomas Felixo Waitkaus vardu, 1935 metų rugsėjo 21–22 dienomis lėktuvu „Lituanica II“ perskrido Atlanto vandenyną, o vėliau atsidūręs Airijoje tapo bene pirmuoju gerai žinomu čia apsistojusiu lietuviu emigrantu. Jo vardas Airijoje minimas iki šiol.

Sumner Welles deklaracijai – 80!
1940 m. liepos 23 d. paskelbta istorinė deklaracija sovietinės okupacijos ir aneksijos metus Lietuvai teikė viltį, kad priespauda nesitęs amžinai. Po 80 metų lietuviai renkasi į istorinės Sumnerio Welleso deklaracijos pasirašymo minėjimą, jos principai aktualūs ir šiandien. „Europos valstybių principinė pozicija, vargu, ar būtų buvusi įmanoma be tvirto Vašingtono nusistatymo“, – sako istorikas Algimantas Kasparavičius.

Bendrinei kalbai priežiūra būtina
Kalbininkui būtina žinoti ir mokėti paaiškinti, kuo kalbotyra skiriasi nuo gamtos mokslų ir kodėl bendrinei kalbai būtina priežiūra. Gamtos ir visų kitų mokslų tiriamasis objektas atskiras nuo tyrėjo, o aprašo priemonė (kalba) atskira nuo tiriamojo objekto. Kalbotyros objektas (kalba) – žmogaus esmė. Ji neatskiriama nuo tyrėjo ir aprašo priemonė (kalba) –  neatskiriama nuo tiriamojo objekto. Šis kalbotyros ypatingumas lemia jos sudėtingumą ir išskirtinę vietą mokslų klasifikacijoje.

Prieš Molotovo-Ribentropo pakto reabilitaciją
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai kreipėsi į Rusijos Valstybės Dūmą ir kitas institucijas, ragindami santykius su kaimyninėmis valstybėmis grįsti tarptautine teise, pagarba jų suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.  Kreipimesi teigiama, kad siekiant gerų kaimynystės santykių, pirmas žingsnis būtų nebesvarstyti Dūmoje registruoto įstatymo projekto, kuriuo siūloma Rusijos teritorijoje pripažinti negaliojančiu 1989 metais priimtą Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimą.

Vincas Palukaitis – Suvalkijos tautinio atgimimo vedlys
Šiais metais minime žymaus Lietuvos pedagogo, varpininko, knygnešio, publicisto, lietuvybės žadintojo, visuomenės veikėjo Vinco Palukaičio (1855–1932) 165-ąsias gimimo metines. Garsioji alma mater V. Palukaitis gimė 1855 m. gruodžio 14 d. Skindeliškės kaime, Antanavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje ūkininkų šeimoje. Pradinį mokslą įgijo iš vyresniojo brolio. Mokyklą pradėjo lankyti gana vėlai – jau būdamas šešiolikos metų. 1877 m. baigė garsiąją Veiverių mokytojų seminariją, veikusiąją nuo XIX a. antrosios pusės iki Pirmojo pasaulinio karo ir tuo metu tapusia svarbiausiu naujosios lietuvių inteligentijos centru.                                   

Mirtiniausia pandemija žmonijos istorijoje
1918-aisiais gripo porūšis, pavadintas ispaniškuoju gripu, sukėlė pasaulinę pandemiją, greitai išplisdamas ir dar greičiau žudydamas. Gripas nesirinko: jauni, seni, sveiki ir sergantys žmonės vienas po kito užsikrėtė, ir mažiausiai 10 procentų pacientų mirė. Sunku pasakyti, kiek tiksliai ši liga nusinešė gyvybių, tačiau manoma, jog ispaniškuoju gripu užsikrėtė trečdalis visos pasaulio populiacijos bei mirė mažiausiai 50 milijonų žmonių. Tai buvo mirtiniausia pandemija šiuolaikinėje istorijoje. Įdomu tai, kad nors liga yra vadinama ispaniškuoju gripu, šio viruso atmaina greičiausiai gimė kažkur kitur, o ne Ispanijoje.