Vasario 16-ąją pasitinkant: LR prezidento Kazio Griniaus sveikinimas ir kitos įdomybės
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną semiantis žinių virtualioje erdvėje.

Kai Vasario 16-oji buvo „buržuazinė nacionalistinė“ diena
Vasario 16-osios – politinės laisvės simbolio prasmė net ir sovietmečiu nebuvo pamiršta. Kai kam tai buvo nieko nereiškianti diena, bet daug kas tą dieną jautė ryšį su Laisva Lietuva.

Pasakojimas apie du paminklus. Sąžinės signatarams atminti
Gyvename gerais laikais – nepalyginsi su tais, kuriuos Lietuvos žydų bendruomenė patyrė prieš aštuonis dešimtmečius. Gyvename laikais, kai daug kas pasiekta, ir kartu daug kas – prieš akis. Gyvename laikais, kai vis dar tenka aiškinti ir gintis – tai darome kantriai, bet ryžtingai. Gyvename laikais, kai visuomenė kryžiuoja ietis dėl idėjų, istorijos, požiūrių ir, svarbiausia, paminklų. Tebūna tai pasakojimas apie du paminklus, kurių nėra.

Čikaga – iš pelkės pakeltas miestas
Čikagos miestas 1833-aisiais buvo įkurtas prie Čikagos upės ir dėl patogios geografinės padėties greitai tapo svarbiu pramonės ir transporto centru. Tačiau ne viskas buvo taip puiku, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – nuo pat įkūrimo miestas kovojo su nuolatiniu vandens pertekliumi ir neišbrendamu purvynu.

Artėja Klaipėdos krašto, Lietuvos uosto atgavimo ir jūrinės valstybės 100-metis
Apie mąstymo laisvę ir krašto įvykius: Žygis už krašto laisvę ir motinos kalbą mokyklose prasidėjo XIX amžiuje – prūsų lietuviai rinko parašus po peticijomis kaizeriui ir tuo giliai tikėjo. O už spausdintą žodį – 1547 m. Karaliaučiaus H. Weinreicho spaustuvėje, kur gimė Catechismvsa prasty szadei… Tuo tikėjo protestantai, kuriuos telkė Karaliaučiaus profesoriai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis, o parengė Ragainės klebonas kun. Martynas Mažvydas, to paties universiteto jų auklėtinis, kilęs kaip ir jie visi – iš Lietuvos, kur už Nemuno.

Tadas Kosciuška: artistiškumas, nelaiminga meilė ir draugystė su Washingtonu
Ketvirtadienį buvo minimos Tado Kosciuškos 275-osios gimimo metinės. Visame pasaulyje garsus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karo generolas, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis yra mėgstama figūra užsienio žiniasklaidoje, tačiau iki šiol esti mažiau žinomų šio žymaus karvedžio gyvenimo pusių ir aspektų, leidžiančių papildyti portretą dar negirdėtomis detalėmis.

Prof. Marijos Gimbutienės 100 metų gimimo jubiliejus
Sausio 23 dieną sueina 100 metų, kai gimė Marija Gimbutienė, viena žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojų. Ji atvėrė kelius archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą. Tai buvo iššūkis tradicinei archeologijai, kuri iki tol tenkinosi tik kasinėjimu ir radinių aprašymu.

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi
Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda naują diskusiją apie 1926-ųjų perversmą, kurio metu demokratiškai išrinktą prezidentą Kazį Grinių nuvertė opozicija, o prezidentu tapo Antanas Smetona. Per perversmą premjero posto neteko ir viena įtakingiausių tarpukario Lietuvos politinių asmenybių – Mykolas Sleževičius, kuris dar pirmaisiais nepriklausomybės metais turėjo galimybę tapti šalies diktatoriumi, bet jos atsisakė.

Valančius ir Kaunas
Motiejus Volončevskis – Valančius – XIX a. vidurio dominuojanti Lietuvos istorijos figūrų. Žemaičių vyskupas, lietuvių tautinio atgimimo judėjimo vienas iš svarbiausių veikėjų, blaivybės draugijų organizatorius, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas. Vyskupu jis dirbo ketvirtį amžiaus – keturiolika metų Varniuose ir vienuolika metų Kaune. Galbūt dėl šios priežasties kai kurie kauniečiai Valančių kartais vadina mūsų vyskupu.

Viduramžių Europa: žmonės bijojo blogų kvapų, ligas gydė odekolonu
Netrukus galėsime sužinoti, kaip kvepėjo gatvės 16-ame amžiuje ar ką užuodė kariai I-ojo pasaulinio karo kovos lauke. Šiuos ir daugybę kitų praeities kvapų per artimiausius kelerius metus ruošiasi atkurti įvairių sričių ekspertų ir tyrėjų komanda. „Buvo manoma, kad blogi kvapai reiškia ligas. Žmonės tokių kvapų bijojo, vengė, galvojo, kad gali gydyti ligas įvairiais kvepalais“, – LRT KLASIKAI pasakojo Amsterdamo Laisvojo universiteto kvapų istorijos tyrinėtoja Caro Verbeek.

Paminėtas Mažosios Lietuvos prisijungimas prie Didžiosios Lietuvos
Lapkričio 29 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Martyno Jankaus (1858-1946) paminklinio biusto (skulpt. Bernardas Bučas) paminėjome Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos (Tilžės) Akto 102-ąsias metines. Pagerbime dalyvavo Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, kun. Saulius Juozaitis, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjai Marija ir dr. Martynas Purvinai, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis bei Kauno Sąjūdžio atstovai.

JAV aukcione bus parduodami KGB šnipų naudoti prietaisai iš lietuvio įkurto muziejaus
Lūpdažių tūtelės pavidalo pistoletas, piniginė su įtaisytu fotoaparatu ir viešbučio kambariui skirta pasiklausymo įranga – tai keli iš sovietų žvalgybos Šaltojo karo laikų daiktų, eksponuoti vieno lietuvio istoriko įkurtame muziejuje, o dabar pirmą kartą parduodami aukcione. Amerikiečių aukcionų namai „Julien's“ nuo sausio vidurio iki kitų metų vasario 13 dienos internetu, o vėliau ir iš tiesioginių varžytinių, parduos maždaug 400 su šnipinėjimu susijusių eksponatų.