Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Istorikas, atskleidžiantis ryšį tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos

02/15/2019 Aidas

Dr. Algirdas Matulevičius teigia, kad Mažosios Lietuvos tematika jam artima nuo studijų metų. Vilniaus, Odesos, Kijevo, Novosibirsko, Tartu, Maskvos universitetuose mokslinėse konferencijose apie lietuvių tautinio sąjūdžio XIX a. II pusėje spaudą – pirmuosius didlietuvių laikraščius „Aušrą“, „Varpą“, remdamasis nepanaudota vertinga archyvine medžiaga, skaitė pranešimus dar studijuodamas istoriją Vilniaus universitete. Ta tematika parašė originalų diplominį darbą.

Su gerbiamu istoriku, enciklopedistu, Mažosios Lietuvos tyrėju, visuomenės veikėju kalbamės Vasario 16-osios išvakarėse.

- Kur Jūsų gimtinė, kokia tėvų gyvenimo istorija?

- Gimiau 1939 01 10 kunigaikščių Giedraičių tėvonijoje Giedraičiuose. Motina Veronika Vaščiūnaitė-Matulevičienė (gimė Vilniuje), kaip ir tėvas Antanas Matulevičius su savo tėvais, nuo XIX a. pabaigos gyveno Vilniuje. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, vėliau pasitraukė į laisvą Lietuvą ir ten vedė. Tėvas XX a. I pusėje dalyvavo Vilniaus lietuvių politinėje ir visuomeninėje veikloje: Draugijoje nuo karo nukentėjusiems šelpti, draugijose Rytas (rūpinosi švietimu), Žiburėlis. Aukojo lėšų Lietuvos valstybei, kariuomenei, lietuviškoms mokykloms kurti ir stiprinti, Vilniaus kraštui vaduoti. Klausėsi dr. J. Basanavičiaus ir kitų tautinio sąjūdžio veikėjų kalbų, bendravo ir su Vilniaus krašto veikėjais Šlapeliais, Valeikomis. Platino socialdemokratinę spaudą. Tėvas mirė, kai man buvo 4,5 metų. Motinai teko daug vargti, kentėti, sirgti, dėl to mirė 65 m. amžiaus. Ir seneliai, ir tėvai buvo išsilavinę, mokėjo trimis kalbomis skaityti ir rašyti.

- Kur mokėtės, kaip vystėsi Jūsų darbinė, mokslinė veikla?

- 1959 m. gerais pažymiais baigiau Giedraičių vidurinę mokyklą, 1966 m. – Vilniaus universitete istoriją. Studijuodamas buvau Istorijos ir filologijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininku ir universiteto pirmininko pavaduotoju. Dirbau Vilniaus muziejuose, žinias gilinau Lietuvos MA Istorijos instituto aspirantūroje. 1973 m. apgyniau disertaciją apie Mažąją Lietuvą, nustačiau jos ribas, lietuvių ir vokiečių santykius, žymiausius veikėjus, kultūros paveldą, lietuvininkų etnogenezę, vokiškosios kolonizacijos ir germanizacijos procesus. Daktaras (1973m.; mokslinis vadovas – žymus istorikas prof. dr. Vytautas Merkys ). 1989 m.išleista monografija su originaliu žemėlapiu (lietuvių ir rusų kalbomis). 1972-2015 m. (43 metus) dirbau enciklopedijų ir monografijų leidybos įstaigos redakcijose vyresniuoju moksliniu redaktoriumi. Kurį laiką buvau humanitarinių mokslų (ir žurnalistikos) skyriaus vedėjas.

- Knygos, enciklopedijos, žurnalistinė veikla, publicistika...

- Padėjau pagrindus Mažosios Lietuvos enciklopedijai (4 tomai); vyresnysis mokslinis redaktorius, vedėjas. Svarbiausia – XXVI tomų Visuotinė lietuvių enciklopedija. Iš viso suredagavau kelių enciklopedijų maždaug iki 20 000 mokslinių straipsnių, parašiau kelis tūkstančius (kartu ir periodinėje spaudoje).

Būdamas mokiniu pradėjau rašyti publicistinius straipsnius į respublikinius laikraščius ir žurnalus. Baigęs vidurinę, dirbau Molėtų raj. Kultūros skyriaus inspektoriumi, daug rašiau žurnalistinių straipsnių į rajono laikraštį Tarybinių keliu, buvau jo korespondentas.

- Kokia mokslinės veiklos pradžia?

- Studijuodamas universitete pradėjau mokslinę veiklą, mokslinius apie lietuvių tautinį atgimimą ir publicistinius pranešimus įvairiuose SSRS universitetuose (pvz., Maskvos, Novosibirsko ir kituose). Rašiau žurnalistinius straipsnius į Vilniaus universiteto studentų laikraštį Tarybinis studentas; už tai buvau pagirtas rektoriaus prof. J.Kubiliaus.

Baigęs universitetą, toliau rašiau į respublikinę spaudą, daugiausia į laikraštį Vakarinės naujienos. 43 metus rengdamas įvairias enciklopedijas, užsiėmiau ne tik moksline, bet ir žurnalistine, žiniasklaidos (antroji meilė po istorijos) veikla. Daug publicistinių straipsnių parašiau į laikraščius ir žurnalus. Nepaprastai mėgstu reportažus iš ekskursijų, kelionių, ekspedicijų po Lietuvą, Karaliaučiaus kraštą, prūsų žemes dabartinėje vakarinėje Lenkijoje, lietuviškas žemes Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje; maždaug nuo 1975 m. esu tokių išvykų gidas ir vadovas. Apie tai, apie sutiktus įdomius žmones rašiau ir į išeivijos spaudą (pvz., Draugas, Tėviškės žiburiai). Nuo 1991 m. dalyvaudamas konferencijose Vokietijoje, Lenkijoje, rašau reportažinę medžiagą. Suredagavau ir išleidau per 10 Lietuvos ir lietuvių išeivių mokslinių ir publicistinių knygų. Pats parašiau kelias knygas, apie 20 mokslinių studijų (ir Vokietijos, Lenkijos leidiniuose ), parengiau kelis originalius Mažosios Lietuvos žemėlapius, kuriuose iškeliami ir žurnalistai. Apie mane VU bibliografė Audronė Matijošienė parašė knygą Algirdas Matulevičius apie Mažąją Lietuvą (Vilnius, 2008). Per pastaruosius keliolika metų žurnalistinių-publicistinių straipsnių padaugėjo man tapus LŽS nariu ir Senjorų klubo tarybos nariu. Visuomenei skaitau paskaitas.

- Kokia Jūsų visuomeninė veikla?

- Ją pradėjau dar mokydamasis vidurinėje. Nuo 1989 m. esu Donelaičio, Vydūno draugijų, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos vienas steigėjų ir narys, MLRT vicepirmininkas (1994-  2007), Kolegijos narys. Daug sportavau, mėgstu keliones ir apie jas rašau į periodinę spaudą.

- Esate gavęs garbingų apdovanojimų...

- Esu apdovanotas LR Prezidento ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (2009), Švietimo ir aukštojo mokslo, taip pat Kultūros ministerijų, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės, Mokslo ir Enciklopedijų leidybos instituto (vėliau – Centras), Lietuvos žurnalistų sąjungos bei žurnalistų senjorų klubo „Garbės“, „Padėkos“ raštais (ir sovietmečiu, ir Lietuvai iškovojus nepriklausomybę), Donelaičio medaliu „Širdings, brolau“ (2016), Tilžės Akto šimtmečio (1918-2018) medaliu (2018).

- Galbūt turite savo šūkį, kuriuo vadovaujatės gyvenime?

- Mano šūkis: tegyvuoja objektyvi, žmonėms tarnaujanti ir jų interesus ginanti žurnalistika bei žiniasklaida! Mano įsitikinimu, toks yra ir laikraštis Lietuvos aidas! Esu ištikimas jo karys. Sveikindamas visus Lietuvos žmones Vasario 16-osios, nacionalinės Lietuvos šventės proga, tariu nuoširdų AČIŪ laikraščio vyriausiajai redaktorei Rasai Pilvelytei-Čemeškienei už laikraščio idėjų išsaugojimą, istorijos puoselėjimą, ir Jums, profesionali darbšti redaktore Loreta, už šaunų kūrybinį darbą, tautinės minties, pasididžiavimo Lietuva sklaidą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos aidas yra populiarus ir garbingas, turintis didelį ratą ištikimų skaitytojų, o svarbiausia, yra REIKALINGAS!

Ačiū už pokalbį

Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu