Pasaulis susivienijo. Po daugiau nei 20 metų nuo to laiko, kai pasaulio lyderiai pirmą kartą pabandė pasiekti susitarimą kovoje su klimato kaita, 195 šalių atstovai šeštadienį Paryžiuje pasirašė istorinį dokumentą, kuriuo siekiama sumažinti šiltnamio dujų emisijas bei naftos, akmens anglies ir gamtinių dujų vartojimą.
„Labai retai gauname progą pakeisti pasaulį“, - delegatams prieš pat galutinio sprendimo paskelbimą pasakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as.
Pagaliau paskelbus naująjį susitarimą, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pareiškė: „Kas kažkada atrodė neįmanoma, dabar yra nesustabdoma.“
Su dideliais lūkesčiais prasidėjęs maratoninis dviejų savaičių trukmės susitikimas baigėsi netikėtai ambicingu paktu. 31 puslapio dokumentas įpareigoja turtingas šalis milijardais dolerių paremti vargingas jų kovoje su kylančiu jūros lygiu ir ekstremaliomis oro sąlygomis, bei ragina kiekvieną pasaulio šalį pradėti greitą perėjimą link švarios energijos.
Štai kelios istorinio susitarimo staigmenos ir keli nusivylimai.
Staigmenos
1,5 laipsnio. Be to fakto, kad susitarimas apskritai buvo pasiektas, galbūt labiausiai netikėtas buvo jo ambicingumas. Derybininkai į Paryžiaus klimato konferenciją susirinko su misija sustabdyti šiltnamio dujų augimą prieš joms sukeliant negrįžtamą žalą planetai. Šalys jau anksčiau buvo užsibrėžusios tikslą apriboti globalinį šilimą iki ne daugiau nei 2 laipsnių Celsijaus, tačiau dabar naujasis susitarimas įpareigoja pasaulį temperatūros kilimą apriboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Tad kas gi pasikeitė? Mokslininkų prognozės. Pastarojo meto duomenys rodo, kad jūros lygio kilimas gali pasiglemžti ištisas jūrines valstybes, net jeigu šilimas bus apribotas iki 2 laipsnių.
Jūrinės valstybės. Kita staigmena tapo auganti Ramiojo vandenyno ir mažesnių besivystančių šalių įtaka. Šių šalių vienybė ir moralinis pasipiktinimas didžiausiais pasaulio teršėjais padėjo joms suformuoti koaliciją, kokios nesitikėjo niekas. Dabar išsivysčiusios tautos, įskaitant Jungtines Valstijas ir kai kurias Europos Sąjungos nares, prisijungė prie jų siekio imtis agresyvesnių veiksmų. Grupė vadinasi Didelių ambicijų koalicija, o jos delegatai į posėdžių salę paskutiniajam susitikimui žengė papuošę savo kostiumų atlapus kokoso palmių lapais.
Sunki padėtis. Prieš išsiųsdamos savo atstovus į Paryžių, 187 šalys, reprezentuojančios daugiau nei 90 proc. visų anglies dvideginio emisijų, pateikė savo emisijų mažinimo planus. Kartu sudėjus, tie planai nė nepriartėja prie aplinkosaugininkų siekio apriboti globalinį šilimą iki 2 laipsnių – jau nekalbant apie 1,5 laipsnio. Tačiau šeštadienį visi delegatai sutiko, kad šalims būtina realizuoti tuos planus kur kas greičiau. Jau 2018-aisiais šalys privalės įvertinti savo pasiektą progresą, o iki 2020-ųjų – pateikti naujus, dar ambicingesnius planus. Tikimasi, kad šeštadienio susitarimas ir technologijų pažanga leis rinkoje aktyviau dalyvauti atsinaujinantiems energijos šaltiniams, tokiems kaip vėjo, saulės ir vandens energija, kad šalys galėtų kuo greičiau – ir pigiau – pasiekti savo užsibrėžtus tikslus.
Nusivylimai
Iškastinis kuras. Praėjusio dešimtmečio viduryje, po metų metus trukusių žlugusių pastangų, globalinis dėmesys švariai energijai sumažėjo. Pastaraisiais metais jis ir vėl ėmė augti, tačiau mažai kas tikėjosi, jog šeštadienį pasiektas susitarimas taip griežtai kalbės apie siekį iki nulio sumažinti emisijas iš iškastinio kuro. Dokumente raginama per kelis ateinančius dešimtmečius judėti link nulinio emisijų lygio, net jeigu tai reiškia, kad tapsime priklausomi nuo technologijų, kurios iš oro ištrauks anglies dvideginį. Kad ir kaip ten būtų, akivaizdu viena – į Paryžių susirinkusios šalys supranta, kaip gyvybiškai svarbu pasauliui žengti tolyn nuo iškastinio kuro eros.
Saudo Arabija. Ši naftos gigantė jau seniai yra tapusi viena sunkiausiai įkalbamų bet kokio klimato susitarimo narių, kuri neretai pasinaudoja savo įtaka Vidurio Rytuose, kad ir kitas šalis patrauktų nuo derybų stalo. Nors Saudo Arabija dalyvavo Paryžiuje vykusiame derybų procese, šalis taip pat kartas nuo karto vis užkirsdavo derybininkams kelią, bandydama savo kumštyje išlaikyti didžiausio iškastinio kuro šaltinio visame pasaulyje savininkystę. Atrodo, kad dabar, kai naftos kainos pasiekė rekordines žemumas, o jos ekonomika yra draskoma vis pavojingesnių vėjų, Saudo Arabija neturės kito pasirinkimo, kaip tik artėti link švaresnės energijos.
