Daugiau 
 

Išvyka į piramidę

08/18/2017 Aidas

Atsitraukti nuo darbų ir įprastinės rutinos galima įvairiai, net ir vidury savaitės susiruošus dienos išvykai su grupe autobusu į kokią vieną kitą netikėtą vietą. Vieną gražų rugpjūčio trečiadienį būrelis Marquett Parko lietuvių bendruomenės narių taip ir padarė. Prie jų dar prisijungus ir atvykusiems iš tolimesnių apylinkių, dienos keliautojų prigužėjo pilnas „First Way Travel“ autobusas, kurio vairuotojas Sigitas Kunickas jau ne pirmą kartą prabangiai vėžina mūsiškius keliautojus tokia ištaiginga transporto priemone, kurioje, be kita ko, yra dar ir nemokamas bevielis internetas bei kiekvienam prie sėdynės prieinamos USB jungtys pasikrauti telefonų baterijas.

Prieš leidžiantis į kelią, kun. Gediminas Keršys sukalbėjo laiminimo maldą, kad dieviškoji ranka lydėtų mūsų žingsnius ir laimingai sugrįžtume atgal namo. Pajudėjome pirmiausia link Čikagos šiaurinio Wilmette priemiesčio, kuriame buvo numatyta aplankyti Bahajų šventovę. Iš lėto irdamiesi pro rytines miesto spūstis, turėjome progos pasigrožėti Mičigano ežeru, judriu jo pakrantės gyvenimu, baltomis burlaivių ir jachtų eilėmis Navy Pier uoste, toliau senosiomis Evanstono apylinkėmis, įmantriomis gyvenamosiomis rezidencijomis ir vienu už kitą įdomesniu architektūriniu namų stiliumi.

Nors Bahajų šventyklą vienas kitas keliavusiųjų jau anksčiau yra aplankę, didžiajai daugumai tai vis dėlto buvo pirmas kartas išvysti šį vieną iš taip vadinamų septynių Ilinojaus stebuklų. Užvertę galvas žiūrėjome į įspūdingą šventovės fasadą, milžinišką kupolą ir smulkiai grafiškai išraižytus skliautus, kolonas, arkas... Kvapą gniaužiančių kvarcinio kristalo ir baltojo cemento raižinių ornamentuotėje buvo matyti įvairių religijų simboliai, liudijantys Bahai nuostatą dėl visų žmonių ir tikėjimų vienybės bei lygybės prieš Dievą. Kas norėjo daugiau sužinoti apie Bahajų religiją, galėjo stabtelėti žemutinėje pastato dalyje pasižiūrėti filmuotos medžiagos apie šventovę, jos architektūrinį sumanymą, statybą bei Bahajų religijos principus bei išpažinimą ne tik Valstijose, bet ir visame pasaulyje.

Grįžinėdami į autobusą žmonės šurmuliavo dalindamiesi įspūdžiais vieni su kitais apie šventyklos devynių durų ir sodų simboliką, šventyklos viršutinėse nišose užrašytus žodžius ir jų galimas sąsajas su Šventuoju Raštu, kitus ypač stebino pats faktas, kad Bahajų religiją išpažįsta daugiau kaip penki milijonai įvairiausių skirtingų tautybių ir etninių grupių žmonių, kai tuo tarpu daugelis net nebuvo apie Bahai girdėję. Šventovėje buvo galima rasti informacinių lankstinukų įvairiomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių.

Toliau kelionės maršrutas vedė vis šiauriau į Wadsworth miestelį, kuriame buvom numatę aplankyti Piramidę. Niekas tikrai negalėjo kažko konkretaus apie tai papasakoti, išskyrus keletą atskirų bendrų užuominų, kad kažkas kažkur iš kažko kažką apie tai buvo girdėję. Svarstėm, kad tai greičiausiai bus koks muziejus Egipto tematikos motyvais (ką dar galėtų reikšti piramidės?).

Pagaliau autobusas įsuko į didžiulį, beveik aikštę primenantį kiemą, kurio prieigose stūksojo masyvi penkiasdešimties pėdų faraono Tutanchamono statula, tolėliau už jos buvo matyti ir pati taip vadinamoji Aukso Piramidė. Kaip vėliau paaiškėjo, tai penkių aukštų ir septyniolikos tūkstančių kvadratinių pėdų ploto gyvenamasis namas, apsuptas didžiulio griovio vandens. Mus tuoj pat pasitiko vyriškis, kuris kaip čia pat ir sužinojome, buvo ne tik gidas, bet tiesą sakant, namo-Piramidės šeimininkas, Rocko Onan.

Stebėdamiesi tokiu akiai neįprastu reginiu, buvome atlydėti į žemiausiąją piramidės dalį, kurioje paprastai sutinkami svečiai, turistų grupės ar kiti užsakovai, išsinuomojantys šį plotą vestuvėms, vakarėliams ar kitokio pobūdžio pasibuvimams. Susėdom pasiklausyti Piramidės istorijos, smalsiai dairydamiesi aplinkui į gausiai senovės Egipto tapybos stiliumi išmargintas sienas, įvairią egiptietišką atributiką, meno dirbinius... Buvo akivaizdu, kad šios kultūros mylėtojai savo pomėgį vertina rimtai ir tam yra skyrę daug laiko, pastangų ir, žinoma, finansinių išteklių.

Rocko prisipažino, kad Piramidės kaip gyvenamojo namo idėja kilo jo tėvui, tuomet studijavusiam architektūrą ir besidominčiam Egipto kultūra. Išsiaiškinęs, kad piramidės turi tam tikrų antgamtinių galių, jis nusprendė pastatyti būtent tokius namus savo šeimos gyvenimui. Tuomet dar net nebuvo galvota, kad Piramidė taps atvira lankytojams, tuo buvo užsiimta daug vėliau, kuomet aplinkinių smalsumas Piramidės šeimininkus paskatino ne tik atverti savo namų duris, bet ir rengti pažintines ekskursijas į patį Egiptą, kuriame Rocko su grupėmis jau yra apsilankęs daugiau nei dešimt kartų. Turbūt nereikia ir sakyti, kad, šio žmogaus supratimu, Egiptas yra pati fantastiškiausia šalis keliauti, o į klausimus apie turizmo saugumą bei neramumus šalyje Rocko numoja ranka, patikindamas, kad mums, atvykusiems iš pietinės Čikagos, yra daugiau rizikos būti užpultiems mieste nei tai įmanoma Egipte. Piramidės šeimininkas, be kita ko, pasidalino ir įdomesniais nutikimais, kurių vieni kiti net papuolė į vietinę spaudą, kaip neva Piramidėje apsilankiusieji išgijo nuo chroniškų negalavimų, normalizavo kraujo spaudimą, net panaikino artrito skausmus ir t.t. Piramidės vanduo esą buvo prilyginamas jaunystės eliksyrui, kurio ėmė pageidauti daugybė aplinkinių rajonų gyventojų, jis net imtas pardavinėti kaip turintis stebuklingų galių ir pan.

Tokių ir panašių istorijų vieni klausėsi su šypsena, kiti suklusę domėjosi išsamiau, bet abejingų vargu ar buvo, ypač tuomet, kai pasikėlėme laiptais aukštyn į taip vadinamąją gyvenamąją Piramidės dalį. Ten iš tiesų papuolėme į virtuvę, svetainę, kambarius, kurie lyg ir panašėjo į eilinę buitį, bet kartu ir aiškiai bylojo tam tikro muziejaus aplinką, kurioje ryškus egiptietiškas koloritas. Čia sutikome ir kitus šių neįprastų namų gyventojus, kurie mandagiai sveikinosi ir rodė kryptį, kuria linkme turėtume apžiūrėti viską toliau.

Dar vėliau aplankėm faraono Tutanchamono kapavietės imitaciją, kurioje bandoma atkartoti realius kriptos parametrus, centre dunksant pradengtam sarkofagui, kuriame tyso pamėkliškai dėbsanti mumijos replika. Tiems, kas nėra lankęsis pačiame Egipte, šie vaizdai gan tikroviškai atkartoja tenykščius turistų gausiai lankomus istorinio paveldo objektus. Paskiausiai takelis atvedė iki suvenyrų ir dovanėlių parduotuvės, kur buvo galima rasti įvairiausių dalykų, nuo papiruso paveikslėlių iki persiškų kilimų ir pan.

Atgal namo vykome pilni įspūdžių, tam tikros nuostabos ir, žinoma, geros nuotaikos. Pakely sustojom pasivaišinti kava ir varškės bandelėmis bei įvairiais skanumynais, pasiimtais į kelionę. Vakariniai greitkelio kamščiai neprailgo traukiant liaudies dainas bei pasakojant juokelius. Nuoširdžiausiai dar kartą dėkojame puikiam vairuotojui Sigitui Kunickui, visad veikliai ir viskuo pasirūpinusiai Marquette Parko bažnyčios sekretorei Audrai Zakarauskienei bei kun. Gediminui Keršiui už linksmą bei nuotaikingą kelionės vadybą. Iki kitų smagių susitikimų.

Kristina Balniūtė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu