Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Įvertintas Darbo kodekso poveikis

05/25/2018 Aidas
lt politics 2

Seimui priėmus naują Darbo kodeksą, Valstybinei darbo inspekcijai buvo pavesta atlikti šio teisės akto įtaką darbuotojams ir darbdaviams.

Per pirmą kodekso galiojimo pusmetį pastebėta, kad dėl nuostatos, jog minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, sumažėjo darbuotojų, kuriems mokamas minimalus atlyginimas: 2016 m. rugpjūtį MMA ir mažiau gavo 22 proc. darbuotojų, 2017 m. rugpjūtį – 16,2 proc., 2017 m. gruodį – 15,2 proc.

„Nuostata „minimalus atlyginimas – tik už nekvalifikuotą darbą“ padėjo susiaurinti minimalias pajamas už darbą gaunančių žmonių ratą. Tikėtina, kad kartu su MMA dydžio augimu tai turi teigiamos įtakos darbo užmokesčio didėjimui šalyje apskritai. Tai prisideda ir prie skurdo mažėjimo“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Darbo užmokestis Lietuvoje apskritai auga gana nuosekliai: 2017 m. pirmą ketvirtį vidutinis mėnesio darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekė 817,6 eurų, o ketvirtą ketvirtį – 884,8 eurų. „Sodros“ duomenimis, didžiausią įtaką darbo užmokesčio augimui turėjo profesijos arba darbo vietos pakeitimas.

Per 2017 m. antrą pusmetį iš viso buvo sudaryta daugiau nei 309 tūkst. sutarčių, iš kurių 74 proc. buvo neterminuotos darbo sutartys, 21 proc. terminuotos, 3 proc. laikinosios, 1 proc. sezoninio darbo ir 1 proc. projektinio darbo, pameistrystės, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalijimosi darbo sutartys.

Pastebima, kad darbdaviai ir darbuotojai naudojosi galimybe sudaryti naujų rūšių sutartis. Sudarytos 133 darbo keliems darbdaviams sutartys, 11 darbo vietos dalijimosi sutarčių, 154 pameistrystės darbo sutartys, 887 projektinio darbo sutartys.

Sumažėjo atleidimų

Per  tą patį laiką nutraukta daugiau nei 319 tūkst. darbo sutarčių. Atleidimų skaičius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. sumažėjo (2016 m. antrą pusmetį buvo daugiau nei 321 tūkst.).

Didžioji dalis darbuotojų atleidžiami jų pačių prašymu, kai išeitinės kompensacijos nepriklauso, bet darbdavys sumoka už nepanaudotas atostogas. Palyginus 2017 m. ir 2016 m. antruosius pusmečius matyti, kad pagal pačių prašymą atleistų darbuotojų kiekis išaugo nuo 70 proc. iki 74 proc.

Nuo 1 iki 5 proc. padaugėjo atleidžiamų darbuotojų, kai jiems išmokama kompensacija. Šie atleidimai vadinami atleidimu darbdavio iniciatyva ir atleidimu darbdavio valia.

Kai asmuo atleidžiamas darbdavio iniciatyva, jis yra įspėjamas prieš dvi savaites, jei dirba trumpiau nei vieneri metai, ir prieš 1 mėnesį – jei dirba ilgiau nei metai. Įspėjimo terminai dvigubinami priešpensinio amžiaus žmonėms ir trigubinami darbuotojams, kurie turi vaikų iki 14 metų arba neįgalių vaikų iki 18 metų. Be to, atleidžiamam žmogui išmokama pusės mėnesio išeitinė kompensacija, jei dirba trumpiau nei metus, ir 2 mėnesių išeitinė kompensacija – jei dirba ilgiau nei metus.

Kai žmogus atleidžiamas darbdavio valia, darbuotojas įspėjamas prieš 3 darbo dienas išmokant 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją.

Šalių susitarimu atleidžiamų darbuotojų padaugėjo nuo 4,5 proc. iki 5 proc., pasibaigus terminui sumažėjo nuo 19 proc. iki 13 proc., kitais pagrindais – nuo 5,5 proc. iki 3 proc.

Darbuotojai dažniau gina teises

Akcentuotina, kad pernai liepos pradžioje įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui didesnėse nei 20 žmonių įmonėse ar įstaigose atsirado pareiga steigti darbo tarybas, kurios atstovauja darbuotojų interesams.

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Valstybinės darbo inspekcija gavo 1 094 pranešimus apie darbo tarybos sudarymą, iki šių metų gegužės mėnesio užregistruota 40 kolektyvinių sutarčių.

Įvertinus Darbo ginčų komisijų veiklą, matyti, kad darbuotojai vis dažniau gina pažeistas teises. Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo net 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. (atitinkamai 3 358 ir 2 781).

Naujasis Darbo kodeksas prisideda ir prie anksčiau buvusių civilinių ginčų (ginčų dėl nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimo, neturtinės žalos atlyginimo) sprendimo ikiteisminiu būdu, o tai ypač aktualu socialiai silpnesnės darbo santykių šalies – darbuotojo – teisių gynimui.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos atstovų, kadangi dalis svarbių įpareigojimų, nustatytų Darbo kodekse (darbo tarybų įkūrimas, įvairių tvarkų – darbo užmokesčio, lygių galimybių užtikrinimo ir kt.), dar tik bus įgyvendinta, kol kas sunku tiksliai ir visapusiškai įvardinti naujojo kodekso reikšmę darbuotojų ir darbdavių santykiams.

Teigiamus arba neigiamus Darbo kodekso poveikio socialinėje ir ekonominėje erdvėse rezultatus labiau išryškins tolesnis jo taikymo praktikos formavimasis. Taigi, naujojo Darbo kodekso įtaką darbo santykiams Lietuvoje turėtų labiau atskleisti 2018-ieji metai.

LR Finansų ministerijos informacija

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu