Daugiau 
 

JAV generolas: Lietuva geografiškai maža, bet turi liūto širdį

03/22/2019 Aidas
interview 1131

Ramiajame vandenyne kylanti Kinijos karinė grėsmė kelia susirūpinimą NATO aljansui ir gali asmeniškai paliesti kiekvieną iš mūsų. Karinio konflikto tikimybė su Kinija yra didelė, o Lietuva kartu su kaimynėmis sėkmingai didina savo atsparumą grėsmėms iš Rusijos, teigia Lietuvoje viešintis buvęs JAV karinių pajėgų Europoje vadas (USAREUR), į atsargą išėjęs generolas-leitenantas Benas Hodgesas.

Hodgesas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) Pershing strateginių studijų vadovas, jis dalyvauja Vilniuje surengtoje tarptautinėje „Baltic Military Conference“. Išskirtiniame interviu portalui LRT.lt B. Hodgesas papasakojo, kokia karinių konfliktų grėsmė NATO laukia ateityje ir įvertino Lietuvos pasiekimus nuo įstojimo į NATO prieš 15 metų.

– Kelis kartus esate minėjęs, kad yra didelė tikimybė, jog per artimiausius 10–15 metų kils karinis konfliktas tarp JAV ir Kinijos. Ar vis dar laikotės tokios nuomonės?

– Tikiuosi, kad klystu. Bet remiantis labai agresyvia Kinijos komunistų partijos vadovų retorika atrodo, kad esame tokiame kelyje. Dar daugiau susirūpinimo kelia šios valstybės veikla Pietų Kinijos jūroje esančiose salose, kur jie savinasi milžiniškus teritorinių vandenų plotus. Tarptautinėje teisėje tai nepripažįstama, bet jie naudoja jėgą prieš tokias šalis kaip Filipinai, Vietnamas ir kitas.

Taigi, nematau jokių ženklų, kad jų dabartinis požiūris keisis.

Apie Taivaną jie kalba kaip apie Kinijos suverenią teritoriją, kurios niekada neatsižadės.

Prieš kelis mėnesius Kinijos karo laivai vos nesukėlė jūrinio incidento su JAV laivynu. Tai labai pavojingas elgesys. To laivo kapitonas taip nebūtų pasielgęs be paramos aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

– Ar JAV prioritetai taip pat krypsta į grėsmes Ramiojo vandenyno regione?

– Manau, jog dabartinė JAV administracija suvokia, kad į šią grėsmę reikia reaguoti nedelsiant. Visi šiandien dalyvaujantys konferencijoje Vilniuje turi daiktų, kurie yra atkeliavę laivais per Pietų Kinijos jūrą. Mes visi turime jų elektronikos, kitų gaminių.

Taigi, Pietų Kinijos jūra yra svarbi mums visiems. Dabar galima pamatyti, kad JAV laivynas ten užtikrina laivybos laisvę, Jungtinė Karalystė ten siųs savo lėktuvnešį po kelių mėnesių, Prancūzija tai svarsto taip pat daryti.

Jungtinėms Valstijoms reikia sąjungininkų paramos ir tvirtos Europos, kuri galėtų atremti Rusijos grėsmę, jei mums tektų vykdyti veiksmus, nukreiptus prieš Kiniją.

Taip pat svarbi ir vidutinio nuotolio branduolinių raketų vystymą draudžianti sutartis (INF). Kinija jos nebuvo pasirašiusi, taigi jie turi pasigaminę įvairių ginklų, kurie šią sutartį pažeistų.

Turime su tuo susitvarkyti.

– Ar Kinijos grėsmė prisidėjo prie to, kad JAV nutraukė INF sutartį su Rusija, kuri ją pažeidinėjo?

– Nežinau, kiek šis faktorius lėmė. Tačiau Rusija ėmė pažeidinėti šią sutartį prieš 5–6 metus. Taigi, ši JAV administracija nusprendė, kad tai nėra susitarimas, jei viena pusė jį pažeidinėja. Atsikratykime apsimestinio fasado, kur Rusija nuolat pažeidinėja susitarimą, kad galėtume veiksmingai atsakyti į Kinijos, Pakistano ir kitų šalių grėsmes.

– Ar dabar pasaulis yra saugesnis?

– Būčiau norėjęs, kad Rusija būtų laikiusis sutarties ir kad būtume galėję įtraukti Kiniją į panašų susitarimą. Tai būtų geriausia.

Bet šalys to nedaro ir su jomis neišeina derėtis. Tai, ką Rusija sukūrė, kelia grėsmę ne JAV, o Europai. Taigi, dėl Rusijos veiksmų Europa yra mažiau saugi.

– Ar Europa daro pakankamai, kad apsisaugotų nuo grėsmių?

– Ne, jums reikėtų daryti daugiau. Kalbame apie tai, kaip apginti Europos piliečius Gdanske, Hamburge, Klaipėdoje ir kitur, o ne amerikiečių karines bazes. Turime saugoti šias vietas, nes Rusija žino, kad NATO atsakas priklauso nuo galimybės greitai atsiųsti pastiprinimą.

Taigi, jie taikytųsi į oro ir jūrų uostus ir miestus, kur yra sprendimus priimantys pareigūnai.

– Jei kiltų ginkluotas JAV ir Kinijos konfliktas, ar NATO įsitrauktų į jį?

– Tai nevyktų automatiškai. 5-ojo NATO sutarties straipsnio aktyvavimas yra politinis sprendimas. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vos rusiškas tankas kirstų Lietuvos sieną ar iššautų, pirmiausiai turėtų būtų priimtas politinis sprendimas: ar tai laikoma ginkluotu užpuolimu, ir kaip mes reaguosime.

Svarbu tai suprasti. Jei JAV ir Kinija įsivels į kinetinį konfliktą, NATO įsitraukimas nėra automatinis.

Priklausomai nuo aplinkybių įsivaizduoju, kad mums reikėtų sąjungininkų paramos ir sąjungininkai norėtų padėti. Kiekviena Europos šalis yra priklausoma nuo manevrų laisvės užtikrinimo Pietų Kinijos jūroje.

Kinija ne be priežasties investuoja į infrastruktūros objektus visame pasaulyje. Šiandien jie kontroliuoja jau 10 proc. Europos jūrų uostų. Tai jiems suteikia svorio lemiant mūsų galimybes Europoje.

Galima ginčytis, ar JAV pavyko aiškiai artikuliuoti potencialią „Huawei“ 5G ryšio grėsmę. Jei jiems tai pavyks padaryti, mums bus daug sunkiau dalintis žvalgybine informacija. Tapsime pažeidžiami sunkiai įsivaizduojamais būdais.

Jei nesi IT ekspertas, sunku suvokti, kokie iššūkiai laukia šioje srityje.

– Kaip suprantu, Kinija vagia daug karinių technologinių paslapčių ir JAV ima tai akcentuoti. Ar technologiniu požiūriu Kinija kelia rimtą grėsmę?

– Besąlygiškai taip. Jie vagia technologijas jau daug metų. Dabar Europos valstybės į tai atkreipė dėmesį. Kinija visiškai nežaidžia pagal taisykles tarptautiniame versle. Europos ir JAV įmonėms neįmanoma normaliai konkuruoti Kinijoje.

Technologijų vagystės yra rimta problema. Kinija tokiu būdu sutaupė daug pinigų.

Tai nereiškia, kad negalime prekiauti su Kinija ir palaikyti ryšių srityse, kurios yra svarbios, tačiau turime suprasti, su kuo turime reikalą. Dabar Kinijos prezidentas Xi Jinpingas užsitikrino vadovavimą šaliai iki mirties. Negalime jų maišyti su mielomis pandomis.

– Kinija, Pakistanas, kitos šalys veikia pavieniui, tačiau NATO aljansas didelis. Ar galime tikėtis priešiškai nusiteikusių aljansų?

– Tai, kad esame aljansas, yra svarbiausia, taip pat yra ir ES. Tai dvi labai didelės ir galingos institucijos. Jei šalys laikysis ir dirbs kartu – Kinija, Rusija, nė viena kita šalis negalės mūsų nugalėti ekonomiškai ar karinėje plotmėje.

Svarbiausia veikti kartu. Žinoma, dabar JAV prezidentas ėmė daryti spaudimą, kuris nepadeda vienybei. Bet tokios šalys kaip Vokietija ne tik neįgyvendina savo įsipareigojimų, bet ir mažina išlaidas.

Turkija priėmė sprendimą pirkti rusiškas S-400 gynybos sistemas, tai reiškia, kad negalėsime turėti integruotos oro gynybos sistemos, kuri veiktų su mūsų įranga.

Yra kitos šalys, kurių požiūris į Rusiją skiriasi. Italija mano, kad sankcijų reikia atsisakyti.

ES yra itin svarbi, bet matome vykstantį „Brexitą“, kuris atrodo lyg sulėtinta traukinio avarija. Tai sunku stebėti. Turime Vengriją, kitas šalis.

Tai kelia susirūpinimą. Kai tai vyksta, Kinijai lengva siūlyti tartis tarpusavyje įvairiais formatais, apeinant bendrą ES poziciją. Rusija ima vykdyti „Nord Stream 2“ projektą su mūsų pagrindiniu sąjungininku Vokietija.

Tai įtrūkimai, dėl kurių mes tampame pažeidžiami.

– Lietuvoje dažnai kalbame apie Rusijos grėsmę, bet ar turėtume būti susirūpinę ir kitomis grėsmėmis?

– Žinoma, nė vienas iš mūsų negalime pasirinkti grėsmių. Ar tai būtų islamo ekstremizmas, terorizmas, kraštutinės dešinės smurtas, Kinija, Rusija. Netgi klimato kaita – galima ginčytis, kas ją sukelia, bet faktas tas, kad ašigaliuose ledas tirpsta ir tai pakeis saugumo aplinką.

Rusija jau paskelbė, kad jei ketinate vykdyti laivininkystę vadinamuoju šiauriniu keliu, turite prašyti jų leidimo. Tai prieštarauja tarptautinei teisei.

Visi žino Vašingtono sutarties, kuria buvo sukurtas NATO, 5-ąjį straipsnį. Tačiau 3-iasis straipsnis skelbia, kad šalys yra atsakingos už savo gynybą. Turi būti tikras, kad padarei viską, kad būtum saugus pats.

Lietuva yra puikus pavyzdys šalies, kuri įgyvendina šį įsipareigojimą ir daro viską, ką gali. Tai apima ne tik 2 proc. BVP skyrimą gynybai, bet ir kariuomenės pasirengimą, modernizavimą, pratybas, valdžios struktūrų ir visuomenės pasirengimą.

Lietuva prisideda prie misijų Afganistane, Afrikoje. Jūsų geografiškai maža šalis turi liūto širdį. Tačiau grėsmių visada bus daugiau, nei išteklių, todėl valstybių vadovai turi nuspręsti, kam skirti prioritetus, o kur rizikuoti.

– Kokį mūsų progresą jūs matėte per pastaruosius 15 metų nuo tada, kai įstojome į NATO?

– Mane stebina kaip greitai Lietuva sugebėjo modernizuotis nuo šalies, kuri tik siunčia karius į Afganistaną iki visiško pasirengimo kautis, brigadų kūrimo, tarptautinių pratybų su lenkais, amerikiečiais.

Lietuvos kariai žino, kaip prisitaikyti, jūs nuolat mokotės. Būtini pokyčiai įvyko, nors Lietuva dar turi priimti svarbius sprendimus dėl karinės technikos įsigijimų, malūnsparnių. Tai kiekvienos šalies sprendimas. Bet technika, kad ir kokia ji būtų, turi atspindėti, kokiais metodais ruošiamasi gintis.

Mano požiūriu, Lietuva savo gynybą remia principu, kad taptų „nesuvirškinama“ Rusijai. Jūs jau esate tai patyrę, žinote, kaip tai vyksta.

Bet jei Rusija supras, kad pulti būtų labai skausminga ir pareikalautų daugybės aukų ir prieš juos atsuktų visą NATO aljansą, tada atakos rizika mažėja.

Lietuva tampa savotišku ežiu su moderniais kariais, karine įranga, kuri gali greitai šaudyti, sugebėti sutrikdyti veržimąsi, naudotis landšaftu. Svarbus ir bendradarbiavimas su kaimynais – su Lenkija, nors tai daryti politiškai nėra lengva, bet tai itin svarbu, bei su Latvija. Tai padės Lietuvai atrodyti „nesuvirškinama“.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Andrius Balčiūnas, LRT.lt

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu