Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

09/21/2018

Vasaros sezono palydėtuvės su sielos gydytoja  

Daugiau
09/14/2018

LR Garbės konsulas dr. Jonas Prunskis dalyvavo Prezidento Valdo Adamkaus tarptautinėje konferencijoje
  Rugpjūčio 22 d. Vilniaus universitete vyko antrus metus iš eilės Vilniuje rengiama Prezidento Valdo Adamkaus konferencija „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas”. Konferencijoje kartu su įtakingais politikais ir strategais iš ES ir NATO šalių, JAV Kongreso nariais Tom Marino (Pennsylvania), Mike Turner (Ohio) bei aukšto rango pareigūnais iš Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos, disidentais iš Rusijos, dalyvavo ir JAV Prezidento administracijos patarėjas, LR Garbės konsulas JAV dr. Jonas Prunskis. Jis buvo vienintelis Amerikos lietuvis, pakviestas skaityti pranešimą šiame tarptautiniame renginyje. Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, esminis konferencijos tikslas – sustiprinti transatlantinės šeimos vienybę, kurią šiuo metu skaldo įvairūs, taip pat ir vidiniai veiksniai. Diskutuojant su iškiliausiais politikos lyderiais buvo stengiamasi pastūmėti šią šeimą ne tik vienytis, bet ir kurti tokias išorines strategijas, kurios kuo veiksmingiau darytų įtaką išoriniam pasauliui, o ne taptų Kremliaus įtakos aukomis. Konferencijos iniciatoriaus ambasadoriaus dr. Žygimanto Pavilionio teigimu, Lietuvoje pernelyg mažai strateginio pobūdžio tarptautinių konferencijų, kuriose būtų išgryninami būsimieji globaliniai sprendimai.          LR Garbės konsulas dr. Jonas Prunskis pasisakė konferencijos išvakarėse Vilniaus klube vykusio iškilmingo priėmimo metu bei konferencijos sesijoje, kurioje buvo diskutuojama, kaip padaryti Rusiją demokratiškesne, europietiškesne, o ne parsiduoti Kremliaus įtakai, nekeliaklupsčiauti Putinui siekiant dialogo su juo. Uždaroje sesijoje, kurią moderavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, buvo kalbama, kaip kovoti su Kremliaus propaganda, kitomis įvairialypėmis grėsmėmis, ką turime patys padaryti, kad būtume joms atsparesni. Šioje konferencijos dalyje, be dr. J. Prunskio, pasisakė įtakingas Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Karl A. Lamers, buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė, įtakinga Europos Parlamento narė Anna Fotyga, bene įtakingiausias Washingtono Rytų politikos formuotojas, buvęs „Freedom House“ vadovas bei Rusijos „sulaikymo“ strategijos autorius David Kramer, Vokietijos transatlantiškiausios organizacijos vadovas David Deissner, Ukrainos Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Hanna Hopko, žinomas ir ne kartą nuodytas Rusijos disidentas, Atviros Rusijos viceprezidentas Vladimir Kara-Murza, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, taip pat Lietuvos ekspertai ir žurnalistai. Konferencjoje dalyvavę įtakingi NATO šalių politikai ir ekspertai pasirašė bendrą deklaraciją ,,Rusija ir Europa po Putino”, kurioje pabrėžiama, kad Putino Rusija – ne partnerė, o strateginė grėsmė Europos Sąjungai ir NATO. Taip pat pažymėta, kad būtinas NATO atgrasymo pajėgumų stiprinimas Baltijos regione ir Vakarų sankcijų prieš Putiną Rusijoje stiprinimas. Viešėdamas Lietuvoje Garbės konsulas dr. Jonas Prunskis Vilniuje susitiko su įtakingais Lietuvos ir kitų šalių politikais, visuomenės veikėjais, diskutavo Lietuvos vidaus ir užsienio politikos bei sveikatos apsaugos klausimais. LR Garbės konsulo JAV dr. J. Prunskio Vykdomoji padėjėja Loreta Timukienė

Daugiau
09/14/2018

Toliau auga JAV verslo susidomėjimas Lietuva
Šiandien Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas ir ambasados patarėjas Danas Vaitkevičius susitiko su Amerikos Lietuvos verslo tarybos prezidentu Eriku Stiuartu ir šios verslo tarybos nariais, JAV kompanijų vadovais. Susitikimo metu buvo aptrati JAV įmonių investicijos Lietuvoje, ateities planai. Ambasadorius dar kartą pabrėžė, kad JAV investicijos Lietuvoje yra saugios, o šalies Vyriausybė stengiasi įmonėms sudaryti sąlygas jų veiklos plėtrai Lietuvoje. JAV verslo atstovai pasidžiaugė savo įmonių sėkminga veikla Lietuvoje ir pasidalino gerąja praktika su kitomis JAV įmonėmis, kurios dar tik svarsto plėtros galimybes. Taip pat aptartas būsimasis verslo tarybos narių vizitas į Lietuvą, kuris turėtų įvykti sekančiais metais Amerikos Lietuvos verslo taryba įkurta 2013 m. Šiuo metu jos nariais yra tokios garsios JAV kompanijos, kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Nasdaq“, "Western Union", „Pfizer“, „Oshkosh Defense“, „The Coca Cola Company“, „Parsons“ ir kitos. Kęstutis Vaškelevičius, LR Ambasada JAV

Daugiau
09/14/2018

Naujovės ne visada lengvai skinasi kelią
JAV LB Vidurio Vakarų apygardos metinis suvažiavimas Šiais jubiliejiniais Lietuvai metais vyksta daug svarbių renginų tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Vienas iš jų vyko rugpjūčio 25 d., šeštadienį, Burbank miestelyje – JAV Lietuvių Bendruomenės (toliau LB) Vidurio Vakarų apygardos (toliau VVA) metinis ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas. Kas treji metai yra renkama nauja apygardos valdyba, kurios kadencija baigiasi kartu su JAV LB Tarybos rinkimais. VVA priklauso 10 apylinkių, kurios išsidėsčiusios net 3 valstijose: Ilinojuje – 6, Indianoje – 2, Minesotoje ir Missouri – po vieną. Suvažiavime dalyvavo devynių apylinkių pirmininkai bei astovai, iš viso – beveik 50 bendruomenės narių, dešimtos apylinkės atstovai prisijungė telefonu. Į suvažiavimą atvyko daug garbingų svečių -   Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, JAV LB Krašto valdybos (toliau KV) pirmininkė Sigita Šimkuvienė, Kultūros tarybos pirmininkė Austėja Sruoga, PLB Seimo prezidiumo ir JAV LB Tarybos pirmininkas Juozas Polikaitis, naujai išrinkti JAV LB XXII Tarybos nariai. Suvažiavimą pradėjome JAV ir Lietuvos himnų giedojimu, Violeta Valaitytė sukalbėjo invokaciją, pagerbėme Amžinybėn išėjusius LB narius, uždegta žvakė, prisimenant ilgametę East Čikagos apylinkės pirmininkę Birutę Vilutienę. Pasveikinusi visus susirinkusius, apygardos pirmininkė Birutė Kairienė pristatė VVA apylinkių pirmininkus, JAV LB XXII Tarybos narius bei suvažiavimo svečius. Buvo patvirtinta renginio darbotvarkė. Sveikinimo žodį tarė konsulas M. Bekešius, jis pasidžiaugė taip gausiai susirinkusiais lietuvybės puoselėtojais į šį svarbų renginį, palinkėjo darnaus darbo ir susiklausymo, dirbant vardan lietuvybės, saugojant lietuviškas tradicijas bei papročius užsienyje. Svečias savo kalboje daug dėmesio skyrė pilietybės išsaugojimo klausimui, priminė, kad labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių – kiek mes būsime politiškai aktyvūs per ateinančių metų Prezidento rinkimus, kurių metu bus balsuojama ir už referendumą dėl dvigubos pilietybės. Konsulas kvietė glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse, jis priminė, kad bet kokiu klausimu galima kreiptis į LR konsulatą Čikagoje tel. 312 397 0382 arba el.paštu: kons.cikaga@urm.lt  JAV LB KV pirmininkė Sigita Šimkuvienė kalbėjo apie LB laukiančius uždavinius ir iššūkius, priminė, kad turime plačiau diegti LB idėjas tarp jaunimo per sportines varžybas, kultūrinių susibūrimų metu, ragino visus dalyvius užsisakyti LB leidžiamus žurnalus. Pirmininkė pasidalino įspūdžiais iš PLB Seimo sesijos, kuri vyko Vilniuje š. m. liepos 8–11 d. Seimo posėdžiuose buvo nubrėžtos lietuvių bendruomenių ir Lietuvos glaudesnio bendradarbiavimo gairės ekonomikos, mokslo, kultūros, švietimo srityse. Viešnia plačiai papasakojo apie studentų stažuočių Lietuvoje programą LISS ir aptarė, ką mes galėtume vietoje nuveikti, priimdami studentus iš Lietuvos. PLB Seimo prezidiumo ir JAV LB Tarybos pirmininkas Juozas Polikaitis savo kalboje daug dėmesio skyrė naujai išrinktiems JAV LB XXII Tarybos nariams, supažindino su jų teisėmis ir pareigomis, ragino visus užsiregistruoti Tarybos komisijose, susipažinti su LB įstatais. Šiais metais JAV LB Tarybos I sesija vyks Portlande, OR rugsėjo 28–30 dienomis. Visi Tarybos nariai privalo dalyvauti sesijose, jie ten vyksta savo lėšomis. Savo kalboje garbus svečias pabrėžė, kad nesvarbu, kur gyvename – mes turime visur atstovauti Lietuvai. Pasak J. Polikaičio, kartais ir vienas žmogus gali labai daug padaryti, tad svarbiausia skirti visas jėgas bendram tikslui. Lietuvių bendruomenė atstovauja Lietuvai išeivijoje, mes turime padėti vieni kitiems; darniai bendradarbiaujant visoms organizacijoms, dalijantis patirtimi ir žiniomis. Apylinkių pirmininkai pasidalino informacija; kaip jie šventė šventes, kokie įdomiausi renginiai vyko ir su kokiomis problemomis susidūrė. Ypatingai visus sužavėjo Deimantės Wittlief iš Indiniapolio apylinkės pranešimas. Tai pavyzdys, ką gali padaryti jauni, lietuvybei pasišventę visuomenininkai, kaip per vieną labdaros vakarą galima surinkti daugiau nei keturis tūkstančius dolerių ir juos vėliau prasmingai panaudoti lituanistinės mokyklos moksleivių išvykoms, stovyklavietėms, šventėmis. Šią patirtį vertėtų paskleisti per LB tinklus, kad visi galėtų pasimokyti. Labai įdomiai ir sumaniai dirba Waukegan apylinkė, vadovaujama Gintauto Steponavičiaus, Brighton Parko apylinkė – pirmininkas Viktoras Kelmelis, Minesota apylinkė – pirmininkė Živilė Norvilaitė-Peterson, Lemonto apylinkė – pirmininkė Violeta Valaitytė, East Čikagos – pirmininkė Loreta Vician, St. Louis – pirmininkė Danutė Laski (ji šiais metais savo apylinkės nariams, apie 20 žmonių, suorganizavo ekskursiją į Lietuvą), taip pat Marquette Parko, Cicero apylinkės. Visos apylinkės dirba tikrai labai šauniai, pagal savo galimybes. Pagrindiniame pranešime JAV LB VV apygardos pirmininkė Birutė Kairienė pasveikino suvažiavimo dalyvius su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiu: ,,Džiaukimės ir didžiuokimės šia švente būdami laisvi, kupini energijos ir gerų norų, galėdami prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo, skirkime visas jėgas, žinias ir darbus mylimai Tėvynei. Lai gyvuoja laisva Lietuva dar daug šimtmečių.” Pirmininkė padėkojo apygardos valdybos nariams, apylinkių pirmininkams, bendruomenininkams už nuoširdų bendradarbiavimą, pagalbą, paramą, paaukotą laiką dirbant tiek daug metu kartu (su kai kuriais – net 8) ir pasidžiaugė pasiektais rezultatais, atkurtais gražiais, dalykiškais santykiais tarp apylinkių ir apygardos. Pasak B. Kairienės, buvo dirbama vadovaujantis Lietuvių chartijos principais – tai ,,tautiškumas, kalba, šeima, tautinė kultūra, valstybė, mokykla, draugija (bendruomenė), tautinė istorija, tautinis solidarumas, tautinės spalvos (geltona, žalia, raudona), lojalumas kraštui, kuriame gyveni”. Pirmininkė pažymėjo, kad šie pagrindai padėjo LB organizacijai gyvuoti beveik 60 metų. Antroji lietuvių banga sukūrė neįkainojamas vertybes JAV, išsaugojant tautiškumą užsienyje – tai ir bažnyčios, lituanistinės mokyklos, kultūriniai centrai. Tačiau kintant, modernėjant visuomenei, mūsų kartai iškyla uždavinys ne tik perimti tas vertybes bei jas išsaugoti, bet ir surasti būdus, kaip jas patraukliai pateikti, pritaikant prie naujų šiandienos sąlygų. Čia labai pagelbėtų jaunimas, jų galvos pramuštos naujovėmis, bet kaip juos pritraukti – tai mūsų visų uždavinys. Pirmininkė apžvelgė organizacijos metinę veiklą ir aptarė ateities planus, pasidžiaugė apylinkėse ruošiamų renginių gausa bei jų įvairove. Jubiliejiniai metai buvo gausūs įvairių renginių, koncertų, pokylių, apygardos valdybos nariai stengėsi visur pabuvoti, pagal galimybes paremti lietuvišką veiklą. Pasak Birutės, visose apylinkėse ypatingai išradingai buvo paminėta Lietuvos Nepriklausomybės šventė. Per Vasario 16-osios minėjimus visiems apylinkių pirmininkams buvo įteikti Apygardos padėkos raštai už nuoširdų ir pasiaukojamą darbą išsaugojant lietuvybę užsienyje. Eilę metų apygardos valdyba ruošia jau tradicija tapusius renginius. Vienas tokių – lituanistinių mokyklų moksleivių dailiojo skaitymo konkursas, vykstantis kiekvieną pavasarį. Tai daroma norint paskatinti jaunimą labiau domėtis lietuvių kalba ir literatūra. Šių metų konkursą ,,Vardan tos Lietuvos” skyrėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Konkursas vyko Jurgio Matulaičio Misijoje, esame dėkingi kun. Algiui Baniuliui. Sakralinė aplinka ir ypatinga proga pritraukė didelį būrį moksleivių. Iniciatorė ir organizatorė Vesta Valuckaitė labai pasistengė, kad visi dalyviai liktų patenkinti. Kitas tikro patriotiškumo ugdymo pavyzdys – ,,Misija – Sibiras” dalyvių gyvi pasakojimai apie išvykas į lietuvių tremties vietas Sibire, į amžino įšalo žemę. Nuoširdūs jaunuolių pasakojimai labai sudomino moksleivius. Stengėmės, kad svečiai aplankytų kuo daugiau mokyklų. VVA pirmininkė pasidžiaugė sėkmingai organizuotais šių metų rinkimais į JAV LB Tarybą. Per visus 3 apygardos rajonus kandidatavo 25 kandidatai, vien I rajone buvo 20 kandidatų, išrinkta 12, iš viso per tris rajonus išrinkta 17 narių, balsavo daugiau nei 610 narių. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie rinkimų, ir ypatingai dviem aktyviausioms apylinkėms – Čikagos ir Waukegan. Čikagos apylinkė pirmą kartą organizavo rinkimus ir taip sėkmingai pasirodė, iškėlusi net 7 kandidatus, balsavimą vykdė visur, kur tik galėjo – ir per šokių, sporto treniruotes, renginių metu, per šventes. Waukegan apylinkė iš neįmanomo padarė įmanomą – turėdami 4 kandidatus, užsibrėžė tikslą, kad juos visus išrinktų, ir tai įvykdė. Stengdamiesi stiprinti išeivijos ryšius su Tėvyne, dalis VVA valdybos narių šiais metais lankėsi Lietuvoje; Vesta Valuckaitė ir Birutė Kairienė dalyvavo PLB XVI Seimo sesijoje Vilniuje, kur vyko labai turiningos ir vertingos diskusijos apie bendruomenių tolimesnio vystymo perspektyvas, apie ryšių plėtojimą tarp Lietuvos ir užsienio kraštų bendruomenių, teko bendrauti, dalyvauti diskusijose su Vyriausybės arstovais Linu Linkevičiumi, Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičiene, Seimo nariais Antanu Vinkumi, Žygimantu Pavilioniu, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktoriumi Marijumi Gudynu ir kt. Ypatingai daug dėmesio buvo skirta pilietybės išsaugojimo klausimui. Posėdžiuose Seime dalyvavo 33 šalių atstovai, nepaprastai įdomu buvo išgirsti, kaip gyvena kitų kraštų bendruomenės, ir pasidalinti su jomis patirtimi. Pasak B. Kairienės, tik dirbdami darniai, išmintingai, pasinaudodami LB proto fondu išsaugosime organizacijos vertybes ir nutiesime gaires ateičiai. Atsidėkojant už nuolatinę pagalbą už gerą patariamąjį  žodį, už nuoširdų darbą lietuviškoje veikloje VVA padėkos raštais buvo buvo pagerbti nusipelnę visuomenininkai J. Polikaitis, S. Šimkuvienė, JAV LB Kultūros tarybos pimininkė Austėja Sruoga, VVA Kontrolės komisijos pirmininkė Alvyda Gudėnienė ir Birutė Kairienė. Waukegan apylinkė B. Kairienei įteikė jų pačių sukurtą Lietuvos 100-mečio medalį. Pasitarę su visų apylinkių pirmininkais, nutarėme įdiegti naujovišką apygardos valdybos rinkimų metodą, kurį sėkmingai naudoja kitos JAV apygardos, bet Čikagos žemėje jis dar buvo nepritapęs – valdybą sudaryti iš visų apylinkių atstovų, tai gali būti pirmininkas ar jo pasiūlytas asmuo. Manau, tai labai teisinga visų apylinkių atžvilgiu, tokiu būdu turėsime greitą ir tikslią informaciją apie visas apylinkes, neliks nei vienas nuskriaustas, tai bus labai geras būdas pasidalinti patirtimi. Aišku, naujovės ne visada lengvai skinasi kelią, ir šį kartą kai kurie liko nepatenkinti pasiūlytąja rinkimų tvarka, ypatingai buvę valdybos nariai. Ateitis parodys, kas teisus, kas ne. O pokyčių tikrai reikėjo. Pirmininkė pasidalino mintimis apie bendruomenės perspektyvas ir ateitį. Artimiausias uždavinys naujai valdybai būtų atkurti Napervilio ir Beverly Shores apylinkes. Pastaroji buvo sukurta 1992 m., bet nesant stiprių vadovų greitai susiliejo su Lietuvių klubu ir prarado savo vertę. Mūsų kaltė, kad neatlikome šio uždavinio, teks naujai valdybai būtinai tai įgyvendinti ir ypatingai, manau, daug sumanumo teks parodyti East Čikagos komandai – surasti entuziastingus vadovus, suburti narius į bendruomenę. Tolimesni planai: Jau ateina laikas pagalvoti apie paprastesnę LB struktūrą. Kad ir šis mūsų suvažiavimas – ar jis tikrai reikalingas, ar apskritai reikalinga apygarda, kurios pagrindinis tikslas buvo rinkimų į LB Tarybą organizavimas. Šiais metais VRK pirmininkė Ingrida Misevičienė puikiai įrodė, kad geriausias bendravimas vyksta tiesiogiai su apylinkėmis. Čia mintys pamąstymui… Kultūra, sportas labai skatina bendruomeniškumą, tad reikia daugiau remti šokių, dainų kolektyvus, sporto klubus. Ir visa tai daryti su kuo didesne LB reklama. Tokiu būdu plačiau pritrauksime jaunimą, supažindinsime su LB veikla. Tautinių bendruomenių stiprumas yra glaudžiai susijęs su parapijų, religinių, kultūrinių centrų gyvavimu. Tad turime dėti visas pastangas, kad tie centrai nesunyktų. Sunku su bažnyčiomis, nes jos priklauso vyskupijai, bent jau pasistenkime išlaikyti centrus, tokius kaip Jaunimo centras, reikėtų padėti jiems paruošti paraiškas LF gauti paramą ir pan. Suartinti bendruomenę su Lietuva. Lietuva – ne tik geografinė vietovė, t. y. ir mūsų šaknys, kur gyvena Lietuvos žmonės. Mus jungia bendri tikslai, interesai, kalba; reikėtų daugiau vykdyti mainus tiek mokslo, kultūros, investavimo srityse, labdara. Čia galima paminėti studentų mainų programas, populiarinti Lietuvos gaminius Amerikoje, investuoti į Lietuvos įmones ar net perkelti kai kurias pramonės šakas į Lietuvą, ką jau daro kai kurios logistikos įmonės, Lietuvoje labai stipriai yra išvystyti telekomunikaciniai ryšiai, tuo reikėtų pasinaudoti, daugiau reklamos, bankai ir investavimas beveik 100% yra užvaldyti skandinavų, kodėl mums nesukūrus savo banko su JAV lietuvių kapitalu. Labdara turėtų būti skiriama tikslingai, tiesiogiai reikalingoms organizacijoms. Mes jau turime rotariečius, Mamų uniją, klubą ,,Alatėja”. Reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su šiomis organizacijomis, gal kurti kažką panašaus apylinkėse, ką jau daro Indiniapolio apylinkė, ruošti bendrus veiklos planus. Manyčiau, kiekviena apylinkė turėtų pasirinkti veiklos kryptį pagal savo galimybes, geografinę padėtį, tos vietovės infrastruktūrą. Žinokim tik tiek, kad su cepelinais ir dešrelėmis lietuvybės ilgam neišlaikysim, reikia taikytis prie naujų sąlygų. Labiau bendraukime su vietos politikais, kvieskime juos į savo renginius, patys būkime politiškai aktyvūs tiek balsuojant vietiniuose rinkimuose, tiek per Lietuvos valdžios rinkimus. Ypatingai svarbūs 2019 metų rinkimai, kur bus sprendžiamas referandumo būdu pilietybės klausimas. Baigiantis suvažiavimui pirmininkė Birutė Kairienė nuoširdžiai padėkojo visiems bendruomeninkams, kad buvo kartu, kad parėmė sunkiu momentu, kad dalinosi savo idėjomis, savo nuoširdumu, savo sumanymais, šventėmis, o naujai išrinktai valdybai palinkėjo darnaus, kūrybingo darbo, Dievo palaimos, sveikatos bei ištvermės ir daug ilgų metų darbuojantis ,,Vardan tos Lietuvos”. JAV LB Vidurio Vakarų apygardos informacija Pirmininkė Birutė Kairienė

Daugiau
08/31/2018

„Lituanica“ dalyvavo „Hood to Coast“ bėgime
JAV lietuvių bėgikų komanda „Lituanica“ dalyvavimą pasaulyje garsiose Oregono valstijoje vykstančiose bėgimo varžybose „Hood to Coast“ dedikavo atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui paminėti. Komandą subūrė JAV lietuvių bendruomenės Portlando apylinkės bėgimo entuziastai. Praėjusiais metais „Lituanicos“ sudėtyje bėgo Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Los Angeles mieste Darius Gaidys, o šiemet - ambasados Vašingtone II sekretorius Tadas Kubilius. „Lituanicos“ komanda be pertrūkio bėgusi dvi dienas ir nakties metu įveikė 199 mylių (beveik 320 kilometrų). Prieš 36 metus pradėtame organizuoti pusantros paros 199 mylių Oregono valstijos estafetiniame bėgime nuo Mt. Hood viršukalnės iki Ramiojo vandenyno pakrantėje esančio Seaside kurortinio miestelio Amerikos lietuvių komanda startavo jau penktą kartą. „Lituanicos“ vardu komandą 2013 m. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinių proga pakrikštijo Portlando lietuvių bendruomenės apylinkės valdyba. „Lituanicos“ bėgikų komandos dalyvavimą varžybose parėmė lietuviškus maisto produktus į JAV importuojanti įmonė BANDI ir Lietuvių Fondas. LR Ambasados JAV informacija

Daugiau
08/31/2018

„Hood to Coast“ maratone lietuviai išvystė rekordinį greitį
JAV Lietuvių Bendruomenės Portlando apylinkės bėgimo entuziastų suburta „Lituanicos“ komanda rugpjūčio 24-25 dienomis jau penktąjį karta dalyvavo per visą pasaulį išgarsėjusiose Oregono valstijoje vykstančiose bėgimo varžybose  „Hood to Coast“. Epiniame bėgime, besitęsiančiame dvi dienas ir nenutraukiamai vykstančiame tiek dienos, tiek nakties metu, „Lituanicos“ komanda 199 mylių (beveik 320 kilometrų) atstumą įveikė per rekordiškai trumpą 27 val. 46 min. 19 sek. laiką, bendroje įskaitoje užimdama aukštą 169 vietą iš virš tūkstančio startavusių ekipų. Iš dvylikos lietuvių bendruomenės bėgimo mėgėjų sudaryta komanda šių metų startą skyrė atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui paminėti, siekdama dar labiau pagarsinti savo šalies vardą Jungtinių Valstijų Šiaurės Vakarų pakrantėje. „Lituanicą“ šių metų bėgime atstovavo ir Lietuvos ambasados Vašingtone diplomatas Tadas Kubilius, o tikru „Hood to Coast“ trasos žinovu tapo lietuvių komandos „veteranas“ 46-ių Vilmantas Babarskas iš Portlando kaimynystėje esančios Vašingtono valstijos Camas miesto. „Pagaliau pavyko surinkti vien tik iš JAV Lietuvių Bendruomenės narių sudarytą dvyliktuką, lietuviškesnės komandos nebūtų šansų suburti!“ – džiaugėsi iš Kauno daugiau kaip prieš 20 metų už Atlanto su šeima persikėlęs Vilmantas – „4 sykius prieš tai teko stiprintis net keliais kitataučiais, bet šiemet Lietuvos šimtmečio vardan ištisus metus mūsų vadovė Inga Sadaunikaitė-Kozhevnikov rinko lietuvius iš visur, kur tik kas panorėjo bėgti ir galėjo parodyti reikiamą rezultatą“. Taip komandoje atsirado jau 4 maratonus savo gyvenime prabėgusi San Franciske įkurtos lituanistinės mokyklos vadovė Virgilija Tali su savo vyru Martinu, abu pirmąsyk sudalyvavę „Hood to Coast“. „Norėjosi šį kartą – mūsų gimtinės šimtmečio proga „iššauti“, nors varžybų nuostatai neleido mums per daug įsibėgėti,“ – pasakojo prieš penketą metų rimčiau ilgų nuotolių bėgimu susidomėjusi dar viena buvusi kaunietė Inga Kozhevnikov, Amerikoje atsidūrusi beveik prieš 2 dešimtmečius“, – „jeigu būtume prabėgę dar bent pusvalandžiu greičiau, „Lituanicai“ grėsė diskvalifikacija!“ Mat prieš šias varžybas visos komandos turi „Hood to Coast“ organizatoriams pranešti savo bėgikų tempą, kad būtų lengviau kontroliuoti daugiau kaip 12 tūkstančių dalyvių startą, bėgimą bei finišą gan siauroje trasoje nuo Mt. Hood kalno viršukalnės iki Seaside pajūrio kurorto. Jeigu nukrypsti nuo iš anksto suplanuoto grafiko daugiau kaip dvi su puse valandos į bet kurią pusę, gali būti diskvalifikuotas iš viso ir galbūt netgi nebepriimtas dalyvauti analogiškose varžybose kitais metais. Taigi kiekvienos, tam tarpe ir lietuvių komandos vadovams, tenka gerokai pasukti galvą, kaip įtilpti į tokius rėmus... tuo tarpu 37 kartą vykęs „Hood to Coast“ estafetinis maratonas yra ilgiausias pagal distanciją tokio pobūdžio bėgimas pasaulyje, kuriame šiais metais dalyvavo 1050 komandų ir apie 13 tūkstančių bėgikų iš visos mūsų planetos. Praėjusiais metais „Lituanicos“ sudėtyje bėgo Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Darius Gaidys, šiose varžybose yra dalyvavęs ilgų nuotolių bėgikas Aidas Ardzijauskas, šių metų pradžioje Lietuvos valstybės šimtmečio proga įveikęs distanciją nuo Dakaro iki Vilniaus. „Lituanicos“ bėgikų komandos dalyvavimą „Hood to Coast“ parėmė lietuviškus maisto produktus į JAV importuojanti įmonė BANDI ir Lietuvių Fondas. Kuomet Inga, Giedrė, Virgilija, Vilmantas, Martinas, Tadas, Rytis, Vilmantas, Andrejus, Mindaugas, Giedrius, Vaidotas ir Benas mušė rekordus Oregone, „Lituanica“ komandos bėgimą akylai stebėjo Amerikos lietuvių „sostinė“ Čikaga – juk spalio 7-ąją mūsų net 27 mūsų tautiečiai jau ruošiasi dalyvauti tradiciniame „Vėjų“ miesto maratone. Šio miesto lietuvių bėgimo klubo įkūrėja Aušra Butkevičiūtė jau senokai „padėjusi“ akį ir ant garsiausio Oregono „Hood to Coast“ estafetinio maratono. 2019-ieji – Pasaulio lietuvių metai, ta proga ir didžiausiai užsienyje gyvenančiųjų mūsiškių diasporai čikagiečiams būtų puiku prisijungti prie „Lituanicos“ sėkmės istorijos. Pasibaigus „Hood to Coast“ bėgimui Seaside, kartu su „Lituanica“ bėgikais šeštadienio popietę dar tebevaikštinėjome kurorto gatvėmis...vakarėjant vieno mūsiškių Mindaugo Pauliko – „Bandi“ importuotojų atstovo Sietle dėmesį patraukė šalimais buvusi ledainė. Nei iš šio, nei iš to jau užsidarinėjančios viešojo maitinimo įstaigos duris darbuotojos jis užklausė „Gal čia pas jus kas nors iš Lietuvos dirba?“ Visų mūsų nuostabai iš kavinukės gilumos išėjo... KTU antrakursė Rūta ir VU Kauno Humanitarinio fakulteto pirmakursė Eglė. Pasirodo, abi merginos Seaside uždarbiauja jau antrą vasarą paeiliui ir už savaitės grįžta toliau krimsti mokslus į Laikinąją sostinę. Taigi Oregono lietuviška pasaka tęsiasi – na o sekantį savaitgalį į kasmetinį pikniką Rooster Rock State Park (Corbett, OR) kviečiame visus estradinės muzikos gerbėjus, šeštadienį (rugsėjo 8-ąją) Portlando apylinkių lietuviams ir mūsų svečiams koncertuos legendinės grupės „Sekmadienis“ solistė Jūratė Miliauskaitė, daugiau informacijos www.portlandlithuanians.com. Laurynas R. Misevičius, Tadas Kubilius

Daugiau
08/31/2018

V. Adamkaus vardo konferencijoje ieškota vienybės
Antrą kartą Vilniuje vykusioje tarptautinėje prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencijoje „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas“ politikos bei visuomenės lyderiai diskutavo apie transatlatinę vienybę ir politines grėsmes iš Rytų. Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta bendroms pastangoms stabdyti Kremliaus hibridines grėsmes bei „Rusijai ir Europai po Putino“. Atidarydamas savo vardo konferenciją prezidentas V. Adamkus ragino Europą ir JAV telktis reaguojant į Rusijos, Kinijos keliamas grėsmes, iššūkius vienybei abipus Atlanto. Jis taip pat užsiminė, kad po rugsėjo 11-osios išpuolių mestos NATO pajėgos buvo teisingas sprendimas, tačiau kritikavo silpną NATO įsitraukimą į vėlesnes antiteroristines operacijas. Anot jo, NATO užleido vietą „įvairių konfederacijų savanoriškoms koalicijoms“ ir tapo „ne pirmosios pagalbos ir ne pirmojo skambučio centru“. Europos ir JAV vienybės svarbą pabrėžė ir JAV valstybės departamento specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris. Jo teigimu, puoselėjame tam tikras bendras vertybes. Jis priminė, kad JAV niekada nepripažino sovietinės Baltijos šalių okupacijos, rėmė jų nepriklausomybės atgavimą ir šiandien supranta regiono saugumo iššūkius. Pasak K. Volkerio, JAV remia ir tvirtai laikosi savo principų, todėl Rytų Europos saugumo ir integralumo klausimai yra labai svarbūs ir nekvestionuojami. Parlamentaras ir vienas iš konferencijos sumanytojų Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad svarbu vienytis, o ši konferencija puiki to pradžia. „O po metų susitikę pamatysime dar daugiau bendrumo. Konferencijoje taip pat dalyvavo ir Lietuvos Garbės konsulas JAV John V. Prunskis. Konsulo pateiktose uotraukose - jo susitikimų su įvairiais svarbiais asmenimis akimirkos. Su kiekvienu šiose nuotraukose vyko naudingos ir prasmingos diskusijos peraėjusią savaitę Vilniuje.

Daugiau
08/03/2018

Pasaulio lietuviai išrinko naują Valdybą ir Pirmininką
Šiandien, liepos 11 dieną, XVI Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas antrai kadencijai pirmininke išrinko Dalią Henke. Naujoje Valdyboje iš viso dirbs pasaulio lietuvių atstovai iš trijų kontinentų.

Daugiau
08/03/2018

Sigita Šimkuvienė: Jei sieloje esi lietuvis, juo ir liksi
Mes neskaičiuojame savo narių. Visi lietuviai yra Bendruomenės nariai, tačiau aktyvūs lietuviai ateina į Bendruomenės renginius. To, kas vyksta JAV Lietuvių Bendruomenėje šiandien, nepavadinčiau problemomis, tačiau išgyvename vieno tikslo (taip, pavadinčiau tai „tikslu“) ieškojimą, kaip dirbti toliau taip, kad veiktume išvien, kaip vienetas, kaip viena organizacija. Išliko ir senesni, istoriniai tikslai. Pirmiausia, puoselėti lietuvybę šalyje, kurioje gyvename, išsaugojant gimtąją kalbą, kultūrą, palaikant tamprius ryšius su Lietuva. Antra, esame nevyriausybinė organizacija ir turime griežtai laikytis principo – nesivelti į politiką, tačiau mums rūpi Lietuvos saugumas, Lietuvos demokratijos išsaugojimas, bendravimas su Lietuvos institucijomis.

Daugiau
07/27/2018

Vašingtone pagerbtas Sumner Welles deklaracijos autorių atminimas
Š.m. liepos 23 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatai bei Jungtinio Baltijos – Amerikos nacionalinio komiteto (JBANC) vadovai pagerbė Sumner Welles deklaracijos autorių atminimą.

Daugiau
07/20/2018

Laisvės byla ir išeivija
2018 m. birželio 11–13 ir 15–16 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Adolfo Damušio politinių studijų dienos: buvo demonstruojami dokumentiniai filmai, surengta paroda ir mokslinė konferencija.

Daugiau
07/16/2018

Menas išėjo į Marijampolės gatves
Paveikslų galeriją ant Marijampolės sienų šiemet papildė šeši nauji darbai. Dabar jų jau 19. Daugiausia - senamiestyje. Tiek jų susirinko per penkias vasaras. Po pirmo menininkų vizito prieš penkerius metus gal ir atsirado skeptikų, šyptelėjusių apie ištepliotas sienas, bet kasmet jų mažėjo, o po šių metų menininkų vizito jų vargu ar išvis liko. Tapyba ant pastatų sienų tapo neatskiriama miesto savastimi. Kaip į parodų galerijas, miesto svečiai traukia pasižiūrėti paveikslų ir pasvarstyti, ką jie reiškia. Visi „Respublikos“ kalbinti žmonės pirmiausia sakė, kad paveikslai kviečia peržengti provincialumo ribas.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu