Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

11/09/2018

Lietuvos diplomatijos tarnybos 100-mečio minėjimas
Lietuvos ambasados Vašingtone pastatas yra tapęs Lietuvos valstybingumo, jos diplomatinės tarnybos tęstinumo simboliu. Čia per visus sovietinės okupacijos metus plazdėjo Lietuvos Trispalvė ir puikavosi Lietuvos Vytis. Šio istorinio pastato išlaikymui reikėjo didelio jame dirbusių žmonių pasiaukojimo ir tikėjimo Lietuvos laisve, bei lietuvių (o taip pat ir latvių) bendruomenės atkaklumo ir paramos. Šiandien ambasados kolektyvas modernios Lietuvos diplomatinės tarnybos šimtmetį paminėjo kartu su istorinėje ambasadoje dirbusiais žmonėmis.

Daugiau
11/09/2018

JAV LB Krašto valdybos pirmininko viešnagė Čikagoje
2018 m. lapkričio 3 d. Čikagoje lankėsi neseniai išrinktas JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas Arvydas Urbonavičius. Jis susitiko su LR Generaliniu konsulu Čikagoje Mantvydu Bekešium, Lietuvių Fondo Valdybos pirmininku Tauru Bubliu, Šiaurės Amerikos lietuvių XVI šokių šventės meno vadovu Gintaru Grinkevičium, dalyvavo Pasaulio Lietuvių Centre Lemonte vykusiame Lietuvių Fondo metiniame pokylyje ir Šiaurės Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime.

Daugiau
11/02/2018

ES atstovybėje Vašingtone atidaryta paroda „Už laisvę“
Spalio 24 d. Europos sąjungos atstovybėje Vašingtone buvo atidaryta paroda „Už laisvę: Amerikos lietuviai remia Lietuvos nepriklausomybę ir pripažinimą“, kurią parengė Čikagoje įsikūręs Balzeko lietuvių kultūros muziejus. Parodos atidarymo metu taip pat surengta diskusija apie laisvės idealų vietą transatlantinėje erdvėje bei Amerikos lietuvių indėlį atgaunant nepriklausomybę. Diskusijoje dalyvavo parodos kuratorė Irena Brokas Chambers, įtakingo Vašingtono think-tank’o „Atlantic Council“ vyresnysis tyrėjas Jeff Gedmin ir iš Lietuvos atvykusi Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės departamento politikos direktorė Inga Stanytė – Toločkienė.

Daugiau
10/26/2018

Jubiliejinė Ambasadoriaus krepšinio taurė Vašingtone
Spalio 20 d. Vašingtone surengtas kasmetinis Lietuvos ambasadoriaus krepšinio taurės turnyras, kuriame dėl Lietuvos krepšinio federacijos įsteigto trofėjaus varžėsi JAV valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, diplomatai ir gausus būrys Lietuvos diasporos sporto entuziastų. Krepšinio turnyras, Lietuvos ambasados JAV organizuojamas kartu su Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga, yra rengiamas jau daugiau kaip dešimtmetį ir tapęs gražia Lietuvos sportinės diplomatijos tradicija JAV sostinėje.

Daugiau
10/19/2018

Grupė „Vairas“ – Holivudo žvaigždžių alėjoje
Kuomet prieš septynerius metus ko gero seniausiai žinoma Lietuvos estradinės muzikos grupė „Vairas“ daug kam netikėtai pateko į Klivlande esantį rokenrolo šlovės muziejų (Rock’N’Roll Hall of Fame), kažin ar kas tikėjosi, kad legendinė šiauliečių grupė savo gerbėjus nustebins vėl.

Daugiau
10/19/2018

Vašingtone „Laisvės bėgimu“ pagerbtas generolo Tado Kosciuškos atminimas
Spalio 14 dieną Lietuvos ir Lenkijos ambasados Vašingtone surengė „Laisvės bėgimą“, skirtą  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės 1794-ųjų metų sukilimo vado, generolo, kovų už JAV nepriklausomybę didvyrio Tado Kosciuškos atminimui bei Lietuvos ir Lenkijos atkurtų valstybių šimtmečiams pažymėti.

Daugiau
10/19/2018

Lietuvių dienų Los Andžele akimirkos
Baigėsi 32-osios Lietuvių dienos, kurios, kaip visada, buvo ryškios, spalvingos ir labai lietuviškos. Joms ruošiantis mes ilgai sukome galvą, ką parodyti losandželiečiams, kad atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga būtų pristatytas mūsų valstybės nueitas kelias – istorija, tradicijos ir modernumas. Tikiuosi, kad mums pavyko.

Daugiau
09/28/2018

JAV įvyks istorinė Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesija
Šių metų rugsėjo 28-30 dienomis JAV, Oregono valstijoje, Portlando mieste įvyks JAV Lietuvių Bendruomenės XXII-osios Tarybos pirmoji sesija, kurioje dalyvaus ne tik virš 100 pačių aktyviausių Amerikos lietuvių, bet ir JAV diplomatinio korpuso nariai, generaliniai konsulai bei LR Seimo atstovės, šiam renginiui specialiai atvyksiančios iš Lietuvos. Norėdami sužinoti daugiau apie šį renginį, kalbiname JAV Lietuvių Bendruomenės XXII-osios Tarybos sesijos organizacinio komiteto pirmininką Lauryną R. Misevičių, kuris išeivijoje gyvena jau 24 metus ir beveik visą tą laiką aktyviai dalyvauja bei organizuoja lietuvišką veiklą Š. Amerikoje gyvenantiems mūsų tautiečiams. - Pradėkime nuo pat pradžių.  Prieš daugiau nei 20 metų, su pirmąja atkurto Vytauto Didžiojo universiteto laida, baigėte ekonomikos studijas Kaune, nuo pat mokslų baigimo iki dabar dirbate finansų srityje. Kas Jus paskatino imtis lietuviška veikla ir dar svetimoje šalyje? - Na, visų pirma norėčiau pabrėžti tai, kad iš Lietuvos išvykau ne dėl ekonominių priežasčių. Kaip ką tik paminėjote, Lietuvoje po mokslų iškart pradėjau karjerą finansų srityje, tačiau JAV universitetas pasiūlė pilną stipendiją ir išlaikymą siekti magistro laipsnio, todėl 1994 m. išvykau į Bridžporto universitetą (University of Bridgeport), Konektikuto valstijoje. O apie tautinę veiklą galima pasakoti be galo, be krašto, tačiau pasakysiu trumpai ir aiškiai – išvažiavus į užsienį labiau pasigendi to, ką turėjai visuomet šalia saves anksčiau, bet galbūt neįvertinai…visko, kas lietuviška. Ilgainiui įsitikinau, kad išeivijoje šiandien tautiškumo ir patriotiškumo, greičiausiai, kur kas daugiau nei pačioje Lietuvoje. Taigi, stengiamės ta „liga” užkrėsti ir kuo daugiau gyvenančiųjų gimtinėje. - Kaip Jūsų nuomone pasikeitė Lietuvos politinė sistema per tuos 24 metus, kol gyvenate Jungtinėse Amerikos Valstijose? - Kiek pastebiu bei kiek tenka domėtis ir skaityti, politinis Lietuvos žemėlapis po truputį keičiasi: jaunėja Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas, didesnė dinamika su valdančiosiomis partijomis – nei viena nebėra garantuota išsilaikyti savo užimamoje vietoje. Atsiranda vis daugiau skaidrumo ir, tikiuosi, mažiau korupcijos. Vienas dalykas dar turėtų keistis, kadangi šiuo metu beveik trečdalis lietuvių gyvena „globalioje“ Lietuvoje, manau, jog pats laikas būtų ir Seime turėti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovą, galbūt renkamą iš užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. - Na, o jeigu LR Seime atsirastų būtent tokia pozicija, ar pats ryžtumėtės į ją kandidatuoti? - Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti šiai dienai negalėčiau – pirmiausia, rytoj prasideda minėta JAV LB Tarybos sesija, šiemet bus renkamas naujas Prezidiumas, o taip pat ir vykdomosios valdžios – Krašto valdybos vadovas (-ė), nes šias pareigas pastaruosius 6 metus einanti Sigita Šimkuvienė-Rosen jau nebegali toliau kandidatuoti, atsižvelgiant į Lietuvių Bendruomenės Įstatus. Didelė grupė aktyvių Tarybos narių įvardino mane kaip tinkamiausią kandidatą perimti iš Sigitos didžiausios užjūrio lietuvių visuomeninės organizacijos vairą. Šiandien labiausiai galvoju apie tai, ar pasiryžti kandidatuoti į šį postą ir ką dabar galėčiau pasiūlyti JAV Lietuvių Bendruomenei. Taigi, diskusijas dėl Lietuvos Seimo paliksime ateičiai. Kuomet atsiras tokia galimybė - tada ir galvosime – esu įsitikinęs, kad ir be manęs yra puikių kandidatų, laikinai užsienyje apsigyvenusių mūsų gimtinės piliečių, sakysime, kad ir dabartinė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos pirmininkė Dalia Henke. - Esate JAV Lietuvių Bendruomenės XXII Tarybos sesijos organizacinio komiteto pirmininkas. Ar užimdamas tokias svarbias pareigas jaučiate didelį spaudimą iš Lietuvių Bendruomenės vadovybės? - Sakyčiau didesnis spaudimas buvo pradžioje, kuomet praeitų metų paskutinėje JAV Lietuvių Bendruomenės XXI Tarybos sesijoje iškovojome teisę sekantį tokį stambiausios Amerikos lietuvių visuomeninės organizacijos suvažiavimą surengti Šiaurės Vakaruose – gerokai atokiau nuo didžiųjų Jungtinių Valstijų lietuvybės centrų: Čikagos, Niujorko, Detroito, Klyvlendo ar netgi Los Anželo. Tuomet iš karto pasigirdo skeptikų balsų, kad niekas į Portlandą neskris – per toli, per brangu ir panašiai... Tačiau nieko panašaus nenutiko, užsiregistravo arti 100 naujai išrinktų Tarybos narių, apygardų bei apylinkių pirmininkų, netgi LR Seimo nariai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai ir grupė Lietuvos diplomatų. Sesija bus gausi, darbinga, sakyčiau, istorinė, skirta mūsų valstybės Nepriklausomybės šimtmečiui. - Jau visai netrukus, rugsėjo 28 dieną Portlande, Oregono valstijoje prasidės XXII-oji JAV LB Tarybos sesija. Gal galite pasidalinti kokie aktualiausi klausimai bus aptariami renginio metu? - Kaip žinia, aukščiausias JAV Lietuvių Bendruomenės valdžios organas yra kas tris metus renkama Taryba. Šiemet darbą pradės jau XXII-oji tokia grupė labiausiai lietuvybei Amerikoje pasišventusių žmonių. Juk maža to, kad kiekvienas Tarybos narys dirba visiškai už dyką, Lietuvai aukodami savo energiją ir brangų laiką, bet nariai dar ir patys susimoka visas kelionės išlaidas, dauguma tokiai išvykai naudodami atostogoms skirtas dienas. Na, o klausimai visada įvairūs ir, ko gero, šiuo metu aktualiausi lietuvybės ir tautiškumo išlaikymui užjūryje: lituanistinis švietimas, tautinių šokių ir dainų šventės, Lietuvos pilietybės išlaikymas, studentų ir moksleivių stažuotės Lietuvoje, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kultūros ir meno renginiai su lietuviais atlikėjais, teatralais, dailininkais bei Mokslo ir Kūrybos simpoziumai. - Sakykite, o kokią naudą Lietuvai bei jos gyventojams atneša tokio pobūdžio ir panašios sesijos? - Į šitą klausimą atsakysiu taip – žvilgterėkime į istoriją... Ką Lietuvai davė JAV ir šios šalies Lietuvių Bendruomenė? Prezidentą Valdą Adamkų, režisierius Robertą Žemeckį, Joną Meką ir Jurgį Mačiūną, aktorius Karolį Bučinskį (Charles Bronson), Daniel Jason Sudeikį, Rūtą Kilmonytę-Lee, krepšininką Praną Lubiną, lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, tenisininką Vitą Gerulaitį, dainininkus Anthony Kiedį („Red Hot Chili Pepers“) ir garsiąją atlikėją Pink. Už kelių ar keliolikos metų šitas sąrašas tik didės, turint galvoje, kad dabar priskaičiuojame jau apie milijoną lietuvių kilmės amerikiečių! - Sesijoje Portlande dalyvaus daugiau nei 100 pačių aktyviausių Amerikos lietuvių, apie 10 diplomatinio korpuso narių, 2 generaliniai konsulai iš Los Andželo ir Čikagos bei Lietuvos Respublikos Seimo narė - buvusi Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Ar prieš akis į akį susitinkant su tokios reikšmės žmonėmis jaučiate didelį jaudulį? - Nieko panašaus, didesnis jaudulys pasireiškia tuo, kad norisi kuo geriau surengti sesiją ir kad visiems sesijos dalyviams bei svečiams susidarytų kuo gražesnis Portlando, kaip draugiškiausių lietuvių Amerikoje miesto, įspūdis. Tikimės darbingų posėdžių ir smagių kultūrinių vakaronių. Žinoma, dėmesys iš Lietuvos politikų, diplomatų džiugina, tačiau nemažiau įpareigoja. Ne veltui, 2017 metais „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“ už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių kultūros sklaidą mūsų organizaciją apdovanojo ir Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Toks įvertinimas labai rimtas ir garbingas, bet aš esu įsitikinęs, jog didieji JAV LB darbai Tėvynei dar prieš akis. - Kaip manote, ar ateityje tokios JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesijos pritrauks dar daugiau ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje savo nuopelnais garsėjančių lietuvių? - JAV Lietuvių Bendruomenė yra didžiausia savo narių skaičiumi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dalis, būtent dėl to jau ne pirmi metai sulaukiame ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkės Dalios Henke apsilankymo Tarybos sesijoje. Šiemet Portlande, greičiausiai, bus ir kaimyninės Kanados LB atstovė, tad tikrai manau, kad kitąmet susilauksime dar daugiau svečių iš svetur bei pačios Lietuvos.   - Na, ir klausimas mūsų pokalbio pabaigai. Sakykite, kokią Lietuvai aktualią problemą spręstumėte būtent šiuo metu, jeigu tai priklausytų tik nuo Jūsų? - Ieškočiau galimybės ištaisyti Lietuvos Konstitucinio Teismo padarytą klaidą, atimant iš daugelio „globalioje“ Lietuvoje apsigyvenusių lietuvių savo gimtosios šalies pilietybę. Kalbino Arūnė Jonikaitė

Daugiau
09/28/2018

Lietuvių Fonde įsteigtas naujas vardinis fondas
Lietuvių Fonde š. m. rugpjūčio mėnesį įsteigtas naujas vardinis fondas. Fondą įsteigė Geraldas Tamkutonis, pavadinęs jį „Trakų fondu“. Šis vardinis  fondas skiriamas Lietuvos istorijos knygų leidimui, vertimui į anglų kalbą ir spausdinimui. G. Tamkutonis neabejingas lietuvybei, spaudai ir  mūsų šalies istorijai. „Draugo“ skaitytojams jis žinomas kaip straipsnių autorius, jį esame sutikę ne viename Lietuvių Fondo suvažiavime. Paragavęs G. Tamkutonis yra ir vertėjo duonos. 2011 metais leidykla „Vantage Press“ išleido  G. Tamkutonio išverstą Antonette Sabonaitis knygą „Unte: Life in the Soviet Union as Seen Through the Eyes of a Child and Teenager“. Lietuvių Fondo nariai ir vardinių fondų steigėjai savo įnašais ir palikimais yra suformavę pagrindinį Lietuvių Fondo kapitalą. Kapitalas yra investuotas, o iš investicijų gaunamas pelnas skiriamas lietuviškai veiklai remti, studentų stipendijoms ir Lietuvių Fondo tikslams įgyvendinti. Naujai įsteigto fondo stipendijos išmokamos praėjus metams nuo fondo įsteigimo dienos iš uždirbtų palūkanų, vadovaujantis LF gairėmis ir specialių vardinių fondų steigėjų nurodymu. LF informacija

Daugiau
09/28/2018

Lietuvos energetikos ministras lankėsi Vašingtone
Rugsėjo 24 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo transatlantiniame saugumo forume Vašingtone, kuriame diskutavo apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas. Pasak energetikos ministro, Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atliepti energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką. „Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“. Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV. „Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nežiūrint visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas. Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje. Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus. Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos Vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotr Naimski. Energetikos ministerijos informacija

Daugiau
09/28/2018

Ambasadorius lankėsi Miami universitete
Rugsėjo 26 dieną Lietuvos ambasadorius R.Kriščiūnas Majamio universiteto (Ohajo valstija) studentams skaitė paskaitą apie šių dienų geopolitinius iššūkius ir transatlantinio bendradarbiavimo svarbą. Po paskaitos ambasadorius apsikeitė nuomonėmis apie Lietuvos ir JAV akademinius ryšius su universiteto prezidentu Gregory Crawford. Ambasadoriaus apsilankymą universitete organizavo dr. Neringa Klumbytė, antropologijos dėstytoja iš Lietuvos, kuri Miami universitete jau dirba 11 metų. LR Ambasados JAV informacija

Daugiau
09/21/2018

Vasaros sezono palydėtuvės su sielos gydytoja  

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu