Jubiliejinė Ambasadoriaus krepšinio taurė Vašingtone
Spalio 20 d. Vašingtone surengtas kasmetinis Lietuvos ambasadoriaus krepšinio taurės turnyras, kuriame dėl Lietuvos krepšinio federacijos įsteigto trofėjaus varžėsi JAV valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, diplomatai ir gausus būrys Lietuvos diasporos sporto entuziastų. Krepšinio turnyras, Lietuvos ambasados JAV organizuojamas kartu su Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga, yra rengiamas jau daugiau kaip dešimtmetį ir tapęs gražia Lietuvos sportinės diplomatijos tradicija JAV sostinėje.

Grupė „Vairas“ – Holivudo žvaigždžių alėjoje
Kuomet prieš septynerius metus ko gero seniausiai žinoma Lietuvos estradinės muzikos grupė „Vairas“ daug kam netikėtai pateko į Klivlande esantį rokenrolo šlovės muziejų (Rock’N’Roll Hall of Fame), kažin ar kas tikėjosi, kad legendinė šiauliečių grupė savo gerbėjus nustebins vėl.

Vašingtone „Laisvės bėgimu“ pagerbtas generolo Tado Kosciuškos atminimas
Spalio 14 dieną Lietuvos ir Lenkijos ambasados Vašingtone surengė „Laisvės bėgimą“, skirtą  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės 1794-ųjų metų sukilimo vado, generolo, kovų už JAV nepriklausomybę didvyrio Tado Kosciuškos atminimui bei Lietuvos ir Lenkijos atkurtų valstybių šimtmečiams pažymėti.

Lietuvių dienų Los Andžele akimirkos
Baigėsi 32-osios Lietuvių dienos, kurios, kaip visada, buvo ryškios, spalvingos ir labai lietuviškos. Joms ruošiantis mes ilgai sukome galvą, ką parodyti losandželiečiams, kad atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga būtų pristatytas mūsų valstybės nueitas kelias – istorija, tradicijos ir modernumas. Tikiuosi, kad mums pavyko.

JAV įvyks istorinė Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesija
Šių metų rugsėjo 28-30 dienomis JAV, Oregono valstijoje, Portlando mieste įvyks JAV Lietuvių Bendruomenės XXII-osios Tarybos pirmoji sesija, kurioje dalyvaus ne tik virš 100 pačių aktyviausių Amerikos lietuvių, bet ir JAV diplomatinio korpuso nariai, generaliniai konsulai bei LR Seimo atstovės, šiam renginiui specialiai atvyksiančios iš Lietuvos. Norėdami sužinoti daugiau apie šį renginį, kalbiname JAV Lietuvių Bendruomenės XXII-osios Tarybos sesijos organizacinio komiteto pirmininką Lauryną R. Misevičių, kuris išeivijoje gyvena jau 24 metus ir beveik visą tą laiką aktyviai dalyvauja bei organizuoja lietuvišką veiklą Š. Amerikoje gyvenantiems mūsų tautiečiams. - Pradėkime nuo pat pradžių.  Prieš daugiau nei 20 metų, su pirmąja atkurto Vytauto Didžiojo universiteto laida, baigėte ekonomikos studijas Kaune, nuo pat mokslų baigimo iki dabar dirbate finansų srityje. Kas Jus paskatino imtis lietuviška veikla ir dar svetimoje šalyje? - Na, visų pirma norėčiau pabrėžti tai, kad iš Lietuvos išvykau ne dėl ekonominių priežasčių. Kaip ką tik paminėjote, Lietuvoje po mokslų iškart pradėjau karjerą finansų srityje, tačiau JAV universitetas pasiūlė pilną stipendiją ir išlaikymą siekti magistro laipsnio, todėl 1994 m. išvykau į Bridžporto universitetą (University of Bridgeport), Konektikuto valstijoje. O apie tautinę veiklą galima pasakoti be galo, be krašto, tačiau pasakysiu trumpai ir aiškiai – išvažiavus į užsienį labiau pasigendi to, ką turėjai visuomet šalia saves anksčiau, bet galbūt neįvertinai…visko, kas lietuviška. Ilgainiui įsitikinau, kad išeivijoje šiandien tautiškumo ir patriotiškumo, greičiausiai, kur kas daugiau nei pačioje Lietuvoje. Taigi, stengiamės ta „liga” užkrėsti ir kuo daugiau gyvenančiųjų gimtinėje. - Kaip Jūsų nuomone pasikeitė Lietuvos politinė sistema per tuos 24 metus, kol gyvenate Jungtinėse Amerikos Valstijose? - Kiek pastebiu bei kiek tenka domėtis ir skaityti, politinis Lietuvos žemėlapis po truputį keičiasi: jaunėja Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas, didesnė dinamika su valdančiosiomis partijomis – nei viena nebėra garantuota išsilaikyti savo užimamoje vietoje. Atsiranda vis daugiau skaidrumo ir, tikiuosi, mažiau korupcijos. Vienas dalykas dar turėtų keistis, kadangi šiuo metu beveik trečdalis lietuvių gyvena „globalioje“ Lietuvoje, manau, jog pats laikas būtų ir Seime turėti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovą, galbūt renkamą iš užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. - Na, o jeigu LR Seime atsirastų būtent tokia pozicija, ar pats ryžtumėtės į ją kandidatuoti? - Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti šiai dienai negalėčiau – pirmiausia, rytoj prasideda minėta JAV LB Tarybos sesija, šiemet bus renkamas naujas Prezidiumas, o taip pat ir vykdomosios valdžios – Krašto valdybos vadovas (-ė), nes šias pareigas pastaruosius 6 metus einanti Sigita Šimkuvienė-Rosen jau nebegali toliau kandidatuoti, atsižvelgiant į Lietuvių Bendruomenės Įstatus. Didelė grupė aktyvių Tarybos narių įvardino mane kaip tinkamiausią kandidatą perimti iš Sigitos didžiausios užjūrio lietuvių visuomeninės organizacijos vairą. Šiandien labiausiai galvoju apie tai, ar pasiryžti kandidatuoti į šį postą ir ką dabar galėčiau pasiūlyti JAV Lietuvių Bendruomenei. Taigi, diskusijas dėl Lietuvos Seimo paliksime ateičiai. Kuomet atsiras tokia galimybė - tada ir galvosime – esu įsitikinęs, kad ir be manęs yra puikių kandidatų, laikinai užsienyje apsigyvenusių mūsų gimtinės piliečių, sakysime, kad ir dabartinė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos pirmininkė Dalia Henke. - Esate JAV Lietuvių Bendruomenės XXII Tarybos sesijos organizacinio komiteto pirmininkas. Ar užimdamas tokias svarbias pareigas jaučiate didelį spaudimą iš Lietuvių Bendruomenės vadovybės? - Sakyčiau didesnis spaudimas buvo pradžioje, kuomet praeitų metų paskutinėje JAV Lietuvių Bendruomenės XXI Tarybos sesijoje iškovojome teisę sekantį tokį stambiausios Amerikos lietuvių visuomeninės organizacijos suvažiavimą surengti Šiaurės Vakaruose – gerokai atokiau nuo didžiųjų Jungtinių Valstijų lietuvybės centrų: Čikagos, Niujorko, Detroito, Klyvlendo ar netgi Los Anželo. Tuomet iš karto pasigirdo skeptikų balsų, kad niekas į Portlandą neskris – per toli, per brangu ir panašiai... Tačiau nieko panašaus nenutiko, užsiregistravo arti 100 naujai išrinktų Tarybos narių, apygardų bei apylinkių pirmininkų, netgi LR Seimo nariai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai ir grupė Lietuvos diplomatų. Sesija bus gausi, darbinga, sakyčiau, istorinė, skirta mūsų valstybės Nepriklausomybės šimtmečiui. - Jau visai netrukus, rugsėjo 28 dieną Portlande, Oregono valstijoje prasidės XXII-oji JAV LB Tarybos sesija. Gal galite pasidalinti kokie aktualiausi klausimai bus aptariami renginio metu? - Kaip žinia, aukščiausias JAV Lietuvių Bendruomenės valdžios organas yra kas tris metus renkama Taryba. Šiemet darbą pradės jau XXII-oji tokia grupė labiausiai lietuvybei Amerikoje pasišventusių žmonių. Juk maža to, kad kiekvienas Tarybos narys dirba visiškai už dyką, Lietuvai aukodami savo energiją ir brangų laiką, bet nariai dar ir patys susimoka visas kelionės išlaidas, dauguma tokiai išvykai naudodami atostogoms skirtas dienas. Na, o klausimai visada įvairūs ir, ko gero, šiuo metu aktualiausi lietuvybės ir tautiškumo išlaikymui užjūryje: lituanistinis švietimas, tautinių šokių ir dainų šventės, Lietuvos pilietybės išlaikymas, studentų ir moksleivių stažuotės Lietuvoje, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kultūros ir meno renginiai su lietuviais atlikėjais, teatralais, dailininkais bei Mokslo ir Kūrybos simpoziumai. - Sakykite, o kokią naudą Lietuvai bei jos gyventojams atneša tokio pobūdžio ir panašios sesijos? - Į šitą klausimą atsakysiu taip – žvilgterėkime į istoriją... Ką Lietuvai davė JAV ir šios šalies Lietuvių Bendruomenė? Prezidentą Valdą Adamkų, režisierius Robertą Žemeckį, Joną Meką ir Jurgį Mačiūną, aktorius Karolį Bučinskį (Charles Bronson), Daniel Jason Sudeikį, Rūtą Kilmonytę-Lee, krepšininką Praną Lubiną, lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, tenisininką Vitą Gerulaitį, dainininkus Anthony Kiedį („Red Hot Chili Pepers“) ir garsiąją atlikėją Pink. Už kelių ar keliolikos metų šitas sąrašas tik didės, turint galvoje, kad dabar priskaičiuojame jau apie milijoną lietuvių kilmės amerikiečių! - Sesijoje Portlande dalyvaus daugiau nei 100 pačių aktyviausių Amerikos lietuvių, apie 10 diplomatinio korpuso narių, 2 generaliniai konsulai iš Los Andželo ir Čikagos bei Lietuvos Respublikos Seimo narė - buvusi Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Ar prieš akis į akį susitinkant su tokios reikšmės žmonėmis jaučiate didelį jaudulį? - Nieko panašaus, didesnis jaudulys pasireiškia tuo, kad norisi kuo geriau surengti sesiją ir kad visiems sesijos dalyviams bei svečiams susidarytų kuo gražesnis Portlando, kaip draugiškiausių lietuvių Amerikoje miesto, įspūdis. Tikimės darbingų posėdžių ir smagių kultūrinių vakaronių. Žinoma, dėmesys iš Lietuvos politikų, diplomatų džiugina, tačiau nemažiau įpareigoja. Ne veltui, 2017 metais „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“ už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių kultūros sklaidą mūsų organizaciją apdovanojo ir Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Toks įvertinimas labai rimtas ir garbingas, bet aš esu įsitikinęs, jog didieji JAV LB darbai Tėvynei dar prieš akis. - Kaip manote, ar ateityje tokios JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesijos pritrauks dar daugiau ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje savo nuopelnais garsėjančių lietuvių? - JAV Lietuvių Bendruomenė yra didžiausia savo narių skaičiumi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dalis, būtent dėl to jau ne pirmi metai sulaukiame ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkės Dalios Henke apsilankymo Tarybos sesijoje. Šiemet Portlande, greičiausiai, bus ir kaimyninės Kanados LB atstovė, tad tikrai manau, kad kitąmet susilauksime dar daugiau svečių iš svetur bei pačios Lietuvos.   - Na, ir klausimas mūsų pokalbio pabaigai. Sakykite, kokią Lietuvai aktualią problemą spręstumėte būtent šiuo metu, jeigu tai priklausytų tik nuo Jūsų? - Ieškočiau galimybės ištaisyti Lietuvos Konstitucinio Teismo padarytą klaidą, atimant iš daugelio „globalioje“ Lietuvoje apsigyvenusių lietuvių savo gimtosios šalies pilietybę. Kalbino Arūnė Jonikaitė

Lietuvių Fonde įsteigtas naujas vardinis fondas
Lietuvių Fonde š. m. rugpjūčio mėnesį įsteigtas naujas vardinis fondas. Fondą įsteigė Geraldas Tamkutonis, pavadinęs jį „Trakų fondu“. Šis vardinis  fondas skiriamas Lietuvos istorijos knygų leidimui, vertimui į anglų kalbą ir spausdinimui. G. Tamkutonis neabejingas lietuvybei, spaudai ir  mūsų šalies istorijai. „Draugo“ skaitytojams jis žinomas kaip straipsnių autorius, jį esame sutikę ne viename Lietuvių Fondo suvažiavime. Paragavęs G. Tamkutonis yra ir vertėjo duonos. 2011 metais leidykla „Vantage Press“ išleido  G. Tamkutonio išverstą Antonette Sabonaitis knygą „Unte: Life in the Soviet Union as Seen Through the Eyes of a Child and Teenager“. Lietuvių Fondo nariai ir vardinių fondų steigėjai savo įnašais ir palikimais yra suformavę pagrindinį Lietuvių Fondo kapitalą. Kapitalas yra investuotas, o iš investicijų gaunamas pelnas skiriamas lietuviškai veiklai remti, studentų stipendijoms ir Lietuvių Fondo tikslams įgyvendinti. Naujai įsteigto fondo stipendijos išmokamos praėjus metams nuo fondo įsteigimo dienos iš uždirbtų palūkanų, vadovaujantis LF gairėmis ir specialių vardinių fondų steigėjų nurodymu. LF informacija

Lietuvos energetikos ministras lankėsi Vašingtone
Rugsėjo 24 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo transatlantiniame saugumo forume Vašingtone, kuriame diskutavo apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas. Pasak energetikos ministro, Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atliepti energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką. „Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“. Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV. „Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nežiūrint visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas. Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje. Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus. Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos Vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotr Naimski. Energetikos ministerijos informacija

Ambasadorius lankėsi Miami universitete
Rugsėjo 26 dieną Lietuvos ambasadorius R.Kriščiūnas Majamio universiteto (Ohajo valstija) studentams skaitė paskaitą apie šių dienų geopolitinius iššūkius ir transatlantinio bendradarbiavimo svarbą. Po paskaitos ambasadorius apsikeitė nuomonėmis apie Lietuvos ir JAV akademinius ryšius su universiteto prezidentu Gregory Crawford. Ambasadoriaus apsilankymą universitete organizavo dr. Neringa Klumbytė, antropologijos dėstytoja iš Lietuvos, kuri Miami universitete jau dirba 11 metų. LR Ambasados JAV informacija

Vasaros sezono palydėtuvės su sielos gydytoja  

LR Garbės konsulas dr. Jonas Prunskis dalyvavo Prezidento Valdo Adamkaus tarptautinėje konferencijoje
  Rugpjūčio 22 d. Vilniaus universitete vyko antrus metus iš eilės Vilniuje rengiama Prezidento Valdo Adamkaus konferencija „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas”. Konferencijoje kartu su įtakingais politikais ir strategais iš ES ir NATO šalių, JAV Kongreso nariais Tom Marino (Pennsylvania), Mike Turner (Ohio) bei aukšto rango pareigūnais iš Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos, disidentais iš Rusijos, dalyvavo ir JAV Prezidento administracijos patarėjas, LR Garbės konsulas JAV dr. Jonas Prunskis. Jis buvo vienintelis Amerikos lietuvis, pakviestas skaityti pranešimą šiame tarptautiniame renginyje. Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, esminis konferencijos tikslas – sustiprinti transatlantinės šeimos vienybę, kurią šiuo metu skaldo įvairūs, taip pat ir vidiniai veiksniai. Diskutuojant su iškiliausiais politikos lyderiais buvo stengiamasi pastūmėti šią šeimą ne tik vienytis, bet ir kurti tokias išorines strategijas, kurios kuo veiksmingiau darytų įtaką išoriniam pasauliui, o ne taptų Kremliaus įtakos aukomis. Konferencijos iniciatoriaus ambasadoriaus dr. Žygimanto Pavilionio teigimu, Lietuvoje pernelyg mažai strateginio pobūdžio tarptautinių konferencijų, kuriose būtų išgryninami būsimieji globaliniai sprendimai.          LR Garbės konsulas dr. Jonas Prunskis pasisakė konferencijos išvakarėse Vilniaus klube vykusio iškilmingo priėmimo metu bei konferencijos sesijoje, kurioje buvo diskutuojama, kaip padaryti Rusiją demokratiškesne, europietiškesne, o ne parsiduoti Kremliaus įtakai, nekeliaklupsčiauti Putinui siekiant dialogo su juo. Uždaroje sesijoje, kurią moderavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, buvo kalbama, kaip kovoti su Kremliaus propaganda, kitomis įvairialypėmis grėsmėmis, ką turime patys padaryti, kad būtume joms atsparesni. Šioje konferencijos dalyje, be dr. J. Prunskio, pasisakė įtakingas Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Karl A. Lamers, buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė, įtakinga Europos Parlamento narė Anna Fotyga, bene įtakingiausias Washingtono Rytų politikos formuotojas, buvęs „Freedom House“ vadovas bei Rusijos „sulaikymo“ strategijos autorius David Kramer, Vokietijos transatlantiškiausios organizacijos vadovas David Deissner, Ukrainos Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Hanna Hopko, žinomas ir ne kartą nuodytas Rusijos disidentas, Atviros Rusijos viceprezidentas Vladimir Kara-Murza, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, taip pat Lietuvos ekspertai ir žurnalistai. Konferencjoje dalyvavę įtakingi NATO šalių politikai ir ekspertai pasirašė bendrą deklaraciją ,,Rusija ir Europa po Putino”, kurioje pabrėžiama, kad Putino Rusija – ne partnerė, o strateginė grėsmė Europos Sąjungai ir NATO. Taip pat pažymėta, kad būtinas NATO atgrasymo pajėgumų stiprinimas Baltijos regione ir Vakarų sankcijų prieš Putiną Rusijoje stiprinimas. Viešėdamas Lietuvoje Garbės konsulas dr. Jonas Prunskis Vilniuje susitiko su įtakingais Lietuvos ir kitų šalių politikais, visuomenės veikėjais, diskutavo Lietuvos vidaus ir užsienio politikos bei sveikatos apsaugos klausimais. LR Garbės konsulo JAV dr. J. Prunskio Vykdomoji padėjėja Loreta Timukienė

Toliau auga JAV verslo susidomėjimas Lietuva
Šiandien Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas ir ambasados patarėjas Danas Vaitkevičius susitiko su Amerikos Lietuvos verslo tarybos prezidentu Eriku Stiuartu ir šios verslo tarybos nariais, JAV kompanijų vadovais. Susitikimo metu buvo aptrati JAV įmonių investicijos Lietuvoje, ateities planai. Ambasadorius dar kartą pabrėžė, kad JAV investicijos Lietuvoje yra saugios, o šalies Vyriausybė stengiasi įmonėms sudaryti sąlygas jų veiklos plėtrai Lietuvoje. JAV verslo atstovai pasidžiaugė savo įmonių sėkminga veikla Lietuvoje ir pasidalino gerąja praktika su kitomis JAV įmonėmis, kurios dar tik svarsto plėtros galimybes. Taip pat aptartas būsimasis verslo tarybos narių vizitas į Lietuvą, kuris turėtų įvykti sekančiais metais Amerikos Lietuvos verslo taryba įkurta 2013 m. Šiuo metu jos nariais yra tokios garsios JAV kompanijos, kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Nasdaq“, "Western Union", „Pfizer“, „Oshkosh Defense“, „The Coca Cola Company“, „Parsons“ ir kitos. Kęstutis Vaškelevičius, LR Ambasada JAV

Naujovės ne visada lengvai skinasi kelią
JAV LB Vidurio Vakarų apygardos metinis suvažiavimas Šiais jubiliejiniais Lietuvai metais vyksta daug svarbių renginų tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Vienas iš jų vyko rugpjūčio 25 d., šeštadienį, Burbank miestelyje – JAV Lietuvių Bendruomenės (toliau LB) Vidurio Vakarų apygardos (toliau VVA) metinis ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas. Kas treji metai yra renkama nauja apygardos valdyba, kurios kadencija baigiasi kartu su JAV LB Tarybos rinkimais. VVA priklauso 10 apylinkių, kurios išsidėsčiusios net 3 valstijose: Ilinojuje – 6, Indianoje – 2, Minesotoje ir Missouri – po vieną. Suvažiavime dalyvavo devynių apylinkių pirmininkai bei astovai, iš viso – beveik 50 bendruomenės narių, dešimtos apylinkės atstovai prisijungė telefonu. Į suvažiavimą atvyko daug garbingų svečių -   Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, JAV LB Krašto valdybos (toliau KV) pirmininkė Sigita Šimkuvienė, Kultūros tarybos pirmininkė Austėja Sruoga, PLB Seimo prezidiumo ir JAV LB Tarybos pirmininkas Juozas Polikaitis, naujai išrinkti JAV LB XXII Tarybos nariai. Suvažiavimą pradėjome JAV ir Lietuvos himnų giedojimu, Violeta Valaitytė sukalbėjo invokaciją, pagerbėme Amžinybėn išėjusius LB narius, uždegta žvakė, prisimenant ilgametę East Čikagos apylinkės pirmininkę Birutę Vilutienę. Pasveikinusi visus susirinkusius, apygardos pirmininkė Birutė Kairienė pristatė VVA apylinkių pirmininkus, JAV LB XXII Tarybos narius bei suvažiavimo svečius. Buvo patvirtinta renginio darbotvarkė. Sveikinimo žodį tarė konsulas M. Bekešius, jis pasidžiaugė taip gausiai susirinkusiais lietuvybės puoselėtojais į šį svarbų renginį, palinkėjo darnaus darbo ir susiklausymo, dirbant vardan lietuvybės, saugojant lietuviškas tradicijas bei papročius užsienyje. Svečias savo kalboje daug dėmesio skyrė pilietybės išsaugojimo klausimui, priminė, kad labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių – kiek mes būsime politiškai aktyvūs per ateinančių metų Prezidento rinkimus, kurių metu bus balsuojama ir už referendumą dėl dvigubos pilietybės. Konsulas kvietė glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse, jis priminė, kad bet kokiu klausimu galima kreiptis į LR konsulatą Čikagoje tel. 312 397 0382 arba el.paštu: kons.cikaga@urm.lt  JAV LB KV pirmininkė Sigita Šimkuvienė kalbėjo apie LB laukiančius uždavinius ir iššūkius, priminė, kad turime plačiau diegti LB idėjas tarp jaunimo per sportines varžybas, kultūrinių susibūrimų metu, ragino visus dalyvius užsisakyti LB leidžiamus žurnalus. Pirmininkė pasidalino įspūdžiais iš PLB Seimo sesijos, kuri vyko Vilniuje š. m. liepos 8–11 d. Seimo posėdžiuose buvo nubrėžtos lietuvių bendruomenių ir Lietuvos glaudesnio bendradarbiavimo gairės ekonomikos, mokslo, kultūros, švietimo srityse. Viešnia plačiai papasakojo apie studentų stažuočių Lietuvoje programą LISS ir aptarė, ką mes galėtume vietoje nuveikti, priimdami studentus iš Lietuvos. PLB Seimo prezidiumo ir JAV LB Tarybos pirmininkas Juozas Polikaitis savo kalboje daug dėmesio skyrė naujai išrinktiems JAV LB XXII Tarybos nariams, supažindino su jų teisėmis ir pareigomis, ragino visus užsiregistruoti Tarybos komisijose, susipažinti su LB įstatais. Šiais metais JAV LB Tarybos I sesija vyks Portlande, OR rugsėjo 28–30 dienomis. Visi Tarybos nariai privalo dalyvauti sesijose, jie ten vyksta savo lėšomis. Savo kalboje garbus svečias pabrėžė, kad nesvarbu, kur gyvename – mes turime visur atstovauti Lietuvai. Pasak J. Polikaičio, kartais ir vienas žmogus gali labai daug padaryti, tad svarbiausia skirti visas jėgas bendram tikslui. Lietuvių bendruomenė atstovauja Lietuvai išeivijoje, mes turime padėti vieni kitiems; darniai bendradarbiaujant visoms organizacijoms, dalijantis patirtimi ir žiniomis. Apylinkių pirmininkai pasidalino informacija; kaip jie šventė šventes, kokie įdomiausi renginiai vyko ir su kokiomis problemomis susidūrė. Ypatingai visus sužavėjo Deimantės Wittlief iš Indiniapolio apylinkės pranešimas. Tai pavyzdys, ką gali padaryti jauni, lietuvybei pasišventę visuomenininkai, kaip per vieną labdaros vakarą galima surinkti daugiau nei keturis tūkstančius dolerių ir juos vėliau prasmingai panaudoti lituanistinės mokyklos moksleivių išvykoms, stovyklavietėms, šventėmis. Šią patirtį vertėtų paskleisti per LB tinklus, kad visi galėtų pasimokyti. Labai įdomiai ir sumaniai dirba Waukegan apylinkė, vadovaujama Gintauto Steponavičiaus, Brighton Parko apylinkė – pirmininkas Viktoras Kelmelis, Minesota apylinkė – pirmininkė Živilė Norvilaitė-Peterson, Lemonto apylinkė – pirmininkė Violeta Valaitytė, East Čikagos – pirmininkė Loreta Vician, St. Louis – pirmininkė Danutė Laski (ji šiais metais savo apylinkės nariams, apie 20 žmonių, suorganizavo ekskursiją į Lietuvą), taip pat Marquette Parko, Cicero apylinkės. Visos apylinkės dirba tikrai labai šauniai, pagal savo galimybes. Pagrindiniame pranešime JAV LB VV apygardos pirmininkė Birutė Kairienė pasveikino suvažiavimo dalyvius su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiu: ,,Džiaukimės ir didžiuokimės šia švente būdami laisvi, kupini energijos ir gerų norų, galėdami prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo, skirkime visas jėgas, žinias ir darbus mylimai Tėvynei. Lai gyvuoja laisva Lietuva dar daug šimtmečių.” Pirmininkė padėkojo apygardos valdybos nariams, apylinkių pirmininkams, bendruomenininkams už nuoširdų bendradarbiavimą, pagalbą, paramą, paaukotą laiką dirbant tiek daug metu kartu (su kai kuriais – net 8) ir pasidžiaugė pasiektais rezultatais, atkurtais gražiais, dalykiškais santykiais tarp apylinkių ir apygardos. Pasak B. Kairienės, buvo dirbama vadovaujantis Lietuvių chartijos principais – tai ,,tautiškumas, kalba, šeima, tautinė kultūra, valstybė, mokykla, draugija (bendruomenė), tautinė istorija, tautinis solidarumas, tautinės spalvos (geltona, žalia, raudona), lojalumas kraštui, kuriame gyveni”. Pirmininkė pažymėjo, kad šie pagrindai padėjo LB organizacijai gyvuoti beveik 60 metų. Antroji lietuvių banga sukūrė neįkainojamas vertybes JAV, išsaugojant tautiškumą užsienyje – tai ir bažnyčios, lituanistinės mokyklos, kultūriniai centrai. Tačiau kintant, modernėjant visuomenei, mūsų kartai iškyla uždavinys ne tik perimti tas vertybes bei jas išsaugoti, bet ir surasti būdus, kaip jas patraukliai pateikti, pritaikant prie naujų šiandienos sąlygų. Čia labai pagelbėtų jaunimas, jų galvos pramuštos naujovėmis, bet kaip juos pritraukti – tai mūsų visų uždavinys. Pirmininkė apžvelgė organizacijos metinę veiklą ir aptarė ateities planus, pasidžiaugė apylinkėse ruošiamų renginių gausa bei jų įvairove. Jubiliejiniai metai buvo gausūs įvairių renginių, koncertų, pokylių, apygardos valdybos nariai stengėsi visur pabuvoti, pagal galimybes paremti lietuvišką veiklą. Pasak Birutės, visose apylinkėse ypatingai išradingai buvo paminėta Lietuvos Nepriklausomybės šventė. Per Vasario 16-osios minėjimus visiems apylinkių pirmininkams buvo įteikti Apygardos padėkos raštai už nuoširdų ir pasiaukojamą darbą išsaugojant lietuvybę užsienyje. Eilę metų apygardos valdyba ruošia jau tradicija tapusius renginius. Vienas tokių – lituanistinių mokyklų moksleivių dailiojo skaitymo konkursas, vykstantis kiekvieną pavasarį. Tai daroma norint paskatinti jaunimą labiau domėtis lietuvių kalba ir literatūra. Šių metų konkursą ,,Vardan tos Lietuvos” skyrėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Konkursas vyko Jurgio Matulaičio Misijoje, esame dėkingi kun. Algiui Baniuliui. Sakralinė aplinka ir ypatinga proga pritraukė didelį būrį moksleivių. Iniciatorė ir organizatorė Vesta Valuckaitė labai pasistengė, kad visi dalyviai liktų patenkinti. Kitas tikro patriotiškumo ugdymo pavyzdys – ,,Misija – Sibiras” dalyvių gyvi pasakojimai apie išvykas į lietuvių tremties vietas Sibire, į amžino įšalo žemę. Nuoširdūs jaunuolių pasakojimai labai sudomino moksleivius. Stengėmės, kad svečiai aplankytų kuo daugiau mokyklų. VVA pirmininkė pasidžiaugė sėkmingai organizuotais šių metų rinkimais į JAV LB Tarybą. Per visus 3 apygardos rajonus kandidatavo 25 kandidatai, vien I rajone buvo 20 kandidatų, išrinkta 12, iš viso per tris rajonus išrinkta 17 narių, balsavo daugiau nei 610 narių. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie rinkimų, ir ypatingai dviem aktyviausioms apylinkėms – Čikagos ir Waukegan. Čikagos apylinkė pirmą kartą organizavo rinkimus ir taip sėkmingai pasirodė, iškėlusi net 7 kandidatus, balsavimą vykdė visur, kur tik galėjo – ir per šokių, sporto treniruotes, renginių metu, per šventes. Waukegan apylinkė iš neįmanomo padarė įmanomą – turėdami 4 kandidatus, užsibrėžė tikslą, kad juos visus išrinktų, ir tai įvykdė. Stengdamiesi stiprinti išeivijos ryšius su Tėvyne, dalis VVA valdybos narių šiais metais lankėsi Lietuvoje; Vesta Valuckaitė ir Birutė Kairienė dalyvavo PLB XVI Seimo sesijoje Vilniuje, kur vyko labai turiningos ir vertingos diskusijos apie bendruomenių tolimesnio vystymo perspektyvas, apie ryšių plėtojimą tarp Lietuvos ir užsienio kraštų bendruomenių, teko bendrauti, dalyvauti diskusijose su Vyriausybės arstovais Linu Linkevičiumi, Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičiene, Seimo nariais Antanu Vinkumi, Žygimantu Pavilioniu, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktoriumi Marijumi Gudynu ir kt. Ypatingai daug dėmesio buvo skirta pilietybės išsaugojimo klausimui. Posėdžiuose Seime dalyvavo 33 šalių atstovai, nepaprastai įdomu buvo išgirsti, kaip gyvena kitų kraštų bendruomenės, ir pasidalinti su jomis patirtimi. Pasak B. Kairienės, tik dirbdami darniai, išmintingai, pasinaudodami LB proto fondu išsaugosime organizacijos vertybes ir nutiesime gaires ateičiai. Atsidėkojant už nuolatinę pagalbą už gerą patariamąjį  žodį, už nuoširdų darbą lietuviškoje veikloje VVA padėkos raštais buvo buvo pagerbti nusipelnę visuomenininkai J. Polikaitis, S. Šimkuvienė, JAV LB Kultūros tarybos pimininkė Austėja Sruoga, VVA Kontrolės komisijos pirmininkė Alvyda Gudėnienė ir Birutė Kairienė. Waukegan apylinkė B. Kairienei įteikė jų pačių sukurtą Lietuvos 100-mečio medalį. Pasitarę su visų apylinkių pirmininkais, nutarėme įdiegti naujovišką apygardos valdybos rinkimų metodą, kurį sėkmingai naudoja kitos JAV apygardos, bet Čikagos žemėje jis dar buvo nepritapęs – valdybą sudaryti iš visų apylinkių atstovų, tai gali būti pirmininkas ar jo pasiūlytas asmuo. Manau, tai labai teisinga visų apylinkių atžvilgiu, tokiu būdu turėsime greitą ir tikslią informaciją apie visas apylinkes, neliks nei vienas nuskriaustas, tai bus labai geras būdas pasidalinti patirtimi. Aišku, naujovės ne visada lengvai skinasi kelią, ir šį kartą kai kurie liko nepatenkinti pasiūlytąja rinkimų tvarka, ypatingai buvę valdybos nariai. Ateitis parodys, kas teisus, kas ne. O pokyčių tikrai reikėjo. Pirmininkė pasidalino mintimis apie bendruomenės perspektyvas ir ateitį. Artimiausias uždavinys naujai valdybai būtų atkurti Napervilio ir Beverly Shores apylinkes. Pastaroji buvo sukurta 1992 m., bet nesant stiprių vadovų greitai susiliejo su Lietuvių klubu ir prarado savo vertę. Mūsų kaltė, kad neatlikome šio uždavinio, teks naujai valdybai būtinai tai įgyvendinti ir ypatingai, manau, daug sumanumo teks parodyti East Čikagos komandai – surasti entuziastingus vadovus, suburti narius į bendruomenę. Tolimesni planai: Jau ateina laikas pagalvoti apie paprastesnę LB struktūrą. Kad ir šis mūsų suvažiavimas – ar jis tikrai reikalingas, ar apskritai reikalinga apygarda, kurios pagrindinis tikslas buvo rinkimų į LB Tarybą organizavimas. Šiais metais VRK pirmininkė Ingrida Misevičienė puikiai įrodė, kad geriausias bendravimas vyksta tiesiogiai su apylinkėmis. Čia mintys pamąstymui… Kultūra, sportas labai skatina bendruomeniškumą, tad reikia daugiau remti šokių, dainų kolektyvus, sporto klubus. Ir visa tai daryti su kuo didesne LB reklama. Tokiu būdu plačiau pritrauksime jaunimą, supažindinsime su LB veikla. Tautinių bendruomenių stiprumas yra glaudžiai susijęs su parapijų, religinių, kultūrinių centrų gyvavimu. Tad turime dėti visas pastangas, kad tie centrai nesunyktų. Sunku su bažnyčiomis, nes jos priklauso vyskupijai, bent jau pasistenkime išlaikyti centrus, tokius kaip Jaunimo centras, reikėtų padėti jiems paruošti paraiškas LF gauti paramą ir pan. Suartinti bendruomenę su Lietuva. Lietuva – ne tik geografinė vietovė, t. y. ir mūsų šaknys, kur gyvena Lietuvos žmonės. Mus jungia bendri tikslai, interesai, kalba; reikėtų daugiau vykdyti mainus tiek mokslo, kultūros, investavimo srityse, labdara. Čia galima paminėti studentų mainų programas, populiarinti Lietuvos gaminius Amerikoje, investuoti į Lietuvos įmones ar net perkelti kai kurias pramonės šakas į Lietuvą, ką jau daro kai kurios logistikos įmonės, Lietuvoje labai stipriai yra išvystyti telekomunikaciniai ryšiai, tuo reikėtų pasinaudoti, daugiau reklamos, bankai ir investavimas beveik 100% yra užvaldyti skandinavų, kodėl mums nesukūrus savo banko su JAV lietuvių kapitalu. Labdara turėtų būti skiriama tikslingai, tiesiogiai reikalingoms organizacijoms. Mes jau turime rotariečius, Mamų uniją, klubą ,,Alatėja”. Reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su šiomis organizacijomis, gal kurti kažką panašaus apylinkėse, ką jau daro Indiniapolio apylinkė, ruošti bendrus veiklos planus. Manyčiau, kiekviena apylinkė turėtų pasirinkti veiklos kryptį pagal savo galimybes, geografinę padėtį, tos vietovės infrastruktūrą. Žinokim tik tiek, kad su cepelinais ir dešrelėmis lietuvybės ilgam neišlaikysim, reikia taikytis prie naujų sąlygų. Labiau bendraukime su vietos politikais, kvieskime juos į savo renginius, patys būkime politiškai aktyvūs tiek balsuojant vietiniuose rinkimuose, tiek per Lietuvos valdžios rinkimus. Ypatingai svarbūs 2019 metų rinkimai, kur bus sprendžiamas referandumo būdu pilietybės klausimas. Baigiantis suvažiavimui pirmininkė Birutė Kairienė nuoširdžiai padėkojo visiems bendruomeninkams, kad buvo kartu, kad parėmė sunkiu momentu, kad dalinosi savo idėjomis, savo nuoširdumu, savo sumanymais, šventėmis, o naujai išrinktai valdybai palinkėjo darnaus, kūrybingo darbo, Dievo palaimos, sveikatos bei ištvermės ir daug ilgų metų darbuojantis ,,Vardan tos Lietuvos”. JAV LB Vidurio Vakarų apygardos informacija Pirmininkė Birutė Kairienė