Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

09/21/2018

Teroristinių atakų sumažėjo, bet pasaulinė grėsmė sudėtingesnė
2017 metais teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje buvo 23 proc. mažesnis nei 2016 metais. Tuo tarpu per tokius išpuolius žuvusių žmonių skaičius 2017 metais taip pat buvo 27 proc. mažesnis, skelbiama JAV valstybės departamento ataskaitoje. Teroristinių išpuolių pasaulyje skaičiaus mažėjimą daugiausia lėmė didelis išpuolių Irake sumažėjimas. Penkiose šalyse: Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir Filipinuose įvykdyta 59 proc. visų išpuolių. Daugiau kaip du trečdaliai aukų teko Afganistanui, Irakui, Nigerijai, Somaliui ir Sirijai. Pagrindinis teroristinių išpuolių kaltininkas buvo „Islamo valstybės“ (IS) grupuotė, nors ji ir prarado beveik visą kadaise Irake ir Sirijoje kontroliuotą teritoriją. Be kita ko, JAV vyriausybė ir toliau pagrindine pasaulyje valstybe terorizmo rėmėja laiko Iraną. Decentralizacija ir naujosios technologijos Beveik nugalėjus džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje ši grupuotė išsisklaidė, ir dėl to pasaulinė teroristinių atakų grėsmė tapo daug sudėtingesnė, sakoma trečiadienį paskelbtoje JAV valstybės departamento ataskaitoje. IS, „al Qaeda“ ir su jomis susiję džihadistai decentralizavosi ir imasi naujų technologijų, tokių kaip paprasti cheminiai ginklai ir mažos dronų sistemos, kad galėtų kelti grėsmę toli už savo tradicinių veikimo zonų, pažymima ataskaitoje apie terorizmą 2017 metais. „Jie labiau išsisklaidė ir tapo slaptesni, imasi per internetą įkvėpti toli esančių sekėjų atakas ir dėl to pasidarė mažiau veikiami įprastinių karinių veiksmų“, – rašoma ataskaitoje. „Dar daugiau, teroristų kovotojų iš užsienio grįžimas ar persikėlimas iš mūšio laukų prisidėjo prie... patyrusių, rafinuotų ir susietų teroristinių tinklų, galinčių planuoti ir vykdyti teroristines atakas, didėjimo“, – pažymima joje. JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas sakė, kad 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, teroristinių atakų pasaulyje sumažėjo 23 proc., o dėl terorizmo žūstančių žmonių skaičius – 27 procentais. Sumažėjimą iš esmės nulėmė IS pralaimėjimas Irake, kur koalicijos ir vyriausybinės pajėgos užėmė daugumą kažkada šios grupuotės kontroliuotos teritorijos. Tačiau IS nariai pasklido iš Artimųjų Rytų ir su savo operacijomis bei tinklais atsiranda kitose pasaulio vietose, įskaitant Pietryčių Aziją. Pernai IS nariai įvykdė atakų Anglijoje, Ispanijoje, Egipte, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose, nurodoma ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad prisidėjus Kinijos piliečių grupei, IS jau kelia grėsmę Kinijai ir Kinijos interesams pasaulyje. Tuo tarpu „al Qaeda“, nors kelerius metus ir buvo IS šešėlyje, išlieka labai didelė grėsmė visame pasaulyje, atsakinga už tokias atakas kaip sunkvežimio susprogdinimas 2017 metų spalį Mogadiše Somalyje, kai žuvo per 300 žmonių, sakė N. Salesas. „Al Qaeda“ yra ryžtingas ir kantrus priešininkas“, – sakė jis. Trečia didelė grėsmė, JAV nuomone, yra Iranas, kuris, pasak N. Saleso, unikaliai visos valstybės galia remia atakų sąmokslus. „Iranas išlieka pagrindinė pasaulio valstybė, remianti terorizmą, ir yra atsakingas už daugelio konfliktų intensyvėjimą bei kenkimą JAV interesams Sirijoje, Jemene, Irake, Bahreine, Afganistane ir Libane“, – nurodė N. Salesas. Ir IS, ir „al Qaeda“ ir Iranas „turi pajėgumų ir tikslų smogti Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams“, sakė jis. Ataskaitoje minimas bendras didesnis pasaulio bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, įskaitant finansinių srautų minimoms grupuotėms susekimą ir blokavimą. Bet tai vis dar yra iššūkis, pabrėžė N. Salesas. „Reikia sustabdyti pinigų srautą šioms organizacijoms“, – pažymėjo jis. „Taip pat reikia sustabdyti teroristų keliones“, – sakė pareigūnas ir kaip svarbų įrankį nurodė oro uostų susekimo sistemas, pavyzdžiui, veido biometrinio identifikavimo skaitytuvus. 2017 metais teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje buvo 23 proc. mažesnis nei 2016 metais. Tuo tarpu per tokius išpuolius žuvusių žmonių skaičius 2017 metais taip pat buvo 27 proc. mažesnis, skelbiama JAV valstybės departamento ataskaitoje. Teroristinių išpuolių pasaulyje skaičiaus mažėjimą daugiausia lėmė didelis išpuolių Irake sumažėjimas. Penkiose šalyse: Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir Filipinuose įvykdyta 59 proc. visų išpuolių. Daugiau kaip du trečdaliai aukų teko Afganistanui, Irakui, Nigerijai, Somaliui ir Sirijai. Pagrindinis teroristinių išpuolių kaltininkas buvo „Islamo valstybės“ (IS) grupuotė, nors ji ir prarado beveik visą kadaise Irake ir Sirijoje kontroliuotą teritoriją. Be kita ko, JAV vyriausybė ir toliau pagrindine pasaulyje valstybe terorizmo rėmėja laiko Iraną. Decentralizacija ir naujosios technologijos Beveik nugalėjus džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje ši grupuotė išsisklaidė, ir dėl to pasaulinė teroristinių atakų grėsmė tapo daug sudėtingesnė, sakoma trečiadienį paskelbtoje JAV valstybės departamento ataskaitoje. IS, „al Qaeda“ ir su jomis susiję džihadistai decentralizavosi ir imasi naujų technologijų, tokių kaip paprasti cheminiai ginklai ir mažos dronų sistemos, kad galėtų kelti grėsmę toli už savo tradicinių veikimo zonų, pažymima ataskaitoje apie terorizmą 2017 metais. „Jie labiau išsisklaidė ir tapo slaptesni, imasi per internetą įkvėpti toli esančių sekėjų atakas ir dėl to pasidarė mažiau veikiami įprastinių karinių veiksmų“, – rašoma ataskaitoje. „Dar daugiau, teroristų kovotojų iš užsienio grįžimas ar persikėlimas iš mūšio laukų prisidėjo prie... patyrusių, rafinuotų ir susietų teroristinių tinklų, galinčių planuoti ir vykdyti teroristines atakas, didėjimo“, – pažymima joje. JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas sakė, kad 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, teroristinių atakų pasaulyje sumažėjo 23 proc., o dėl terorizmo žūstančių žmonių skaičius – 27 procentais. Sumažėjimą iš esmės nulėmė IS pralaimėjimas Irake, kur koalicijos ir vyriausybinės pajėgos užėmė daugumą kažkada šios grupuotės kontroliuotos teritorijos. Tačiau IS nariai pasklido iš Artimųjų Rytų ir su savo operacijomis bei tinklais atsiranda kitose pasaulio vietose, įskaitant Pietryčių Aziją. Pernai IS nariai įvykdė atakų Anglijoje, Ispanijoje, Egipte, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose, nurodoma ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad prisidėjus Kinijos piliečių grupei, IS jau kelia grėsmę Kinijai ir Kinijos interesams pasaulyje. Tuo tarpu „al Qaeda“, nors kelerius metus ir buvo IS šešėlyje, išlieka labai didelė grėsmė visame pasaulyje, atsakinga už tokias atakas kaip sunkvežimio susprogdinimas 2017 metų spalį Mogadiše Somalyje, kai žuvo per 300 žmonių, sakė N. Salesas. „Al Qaeda“ yra ryžtingas ir kantrus priešininkas“, – sakė jis. Trečia didelė grėsmė, JAV nuomone, yra Iranas, kuris, pasak N. Saleso, unikaliai visos valstybės galia remia atakų sąmokslus. „Iranas išlieka pagrindinė pasaulio valstybė, remianti terorizmą, ir yra atsakingas už daugelio konfliktų intensyvėjimą bei kenkimą JAV interesams Sirijoje, Jemene, Irake, Bahreine, Afganistane ir Libane“, – nurodė N. Salesas. Ir IS, ir „al Qaeda“ ir Iranas „turi pajėgumų ir tikslų smogti Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams“, sakė jis. Ataskaitoje minimas bendras didesnis pasaulio bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, įskaitant finansinių srautų minimoms grupuotėms susekimą ir blokavimą. Bet tai vis dar yra iššūkis, pabrėžė N. Salesas. „Reikia sustabdyti pinigų srautą šioms organizacijoms“, – pažymėjo jis. „Taip pat reikia sustabdyti teroristų keliones“, – sakė pareigūnas ir kaip svarbų įrankį nurodė oro uostų susekimo sistemas, pavyzdžiui, veido biometrinio identifikavimo skaitytuvus.

Daugiau
09/21/2018

Po uragano
Uraganas „Florence“ JAV krantus pasiekė praėjusį penktadienį kaip 1-osios kategorijos uraganas. Milžiniška audra didžiąją dalį laiko sukosi Šiaurės ir Pietų Karolinose, kur sukėlė istorinio masto katastrofiškus potvynius.   „Mūsų valstijai tai yra nenusakomo masto tragedija“, – sakė Šiaurės Karolinos gubernatorius Roy’us Cooperis. Trijų valstijų – Šiaurės Karolinos, Pietų Karolinos ir Virdžinijos – gyventojai buvo priversti palikti vandens užlietus savo namus. Gatvės ir keliai pavirto upėmis, kuriomis keliauti buvo įmanoma tik valtimis. Trečiadienį prezidentas Donaldas Trumpas vyko į tragedijos vietą, kad susitiktų su nukentėjusiais ir įvertintų būtiną federalinį atsaką į stichiją. Nuo audros žuvo mažiausiai 36 žmonės, 27 iš jų – Šiaurės Karolinos gyventojai. Uragano padariniams likviduoti Pietų Karolinoje buvo dislokuota apie 2600 Nacionalinės gvardijos narių. Nuotraukose – uragano pasekmės.

Daugiau
09/21/2018

Prekybos karas nerimsta
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nusprendė nepaisyti perspėjimų bei dar labiau pakurstė prekybos karą su Pekinu. Trumpas paskelbė, kad nuo kitos savaitės muitais bus apmokestinamos iš Kinijos importuojamos prekės, kurių vertė per metus sudaro 200 mlrd. JAV dolerių. Maža to, Jungtinių Valstijų vadovas pagrasino muitais apmokestinsiantis dar didesnę dalį kiniško importo, jei Pekinas į šį jo sprendimą reaguos taikydamas atsakomąsias priemones. Anot Trumpo, Kinija atsisakė keisti nesąžiningas prekybos praktikas, kurios esą kenkia JAV verslams ir darbininkams. „Ne vieną mėnesį raginome Kiniją keisti šias nesąžiningas praktikas bei sąžiningai elgtis su amerikiečių įmonėmis“, – oficialiame pranešime sakė JAV prezidentas. „Šios praktikos kelia didžiulę grėsmę ilgalaikei Jungtinių Valstijų ekonomikos būklei ir klestėjimui“, – pridūrė jis. Tarp pagrindinių Baltųjų rūmų skundų yra per dideli barjerai amerikiečių įmonėms bei technologijų vagystės. Kuomet naujieji muitai įsigalios rugsėjo 24 dieną, baudžiamieji tarifai bus nustatyti jau maždaug pusei iš Kinijos į JAV eksportuojamų prekių. Anksčiau šiemet JAV apmokestino kiniško importo už 50 mlrd. JAV dolerių. Iki kitų metų naujųjų muitų tarifas sieks 10 proc., o vėliau pašoks iki 25 procentų. Tačiau Trumpas perspėjo, kad „jei Kinija imsis atsakomųjų veiksmų prieš mūsų ūkininkus ir kitus sektorius, mes iškart pradėsime trečiąją fazę, kuri yra tarifai maždaug 267 mlrd. JAV dolerių vertės papildomam importui“. Trečioji fazė reikštų, kad muitais apmokestinamas visas importas iš Kinijos. „Aš vėl raginu Kinijos lyderius imtis staigių priemonių bei užbaigti savo šalies nesąžiningas prekybos praktikas. Tikiuosi, kad ši situacija bus išspręsta, galiausiai, tarp manęs ir Kinijos prezidento Xi, kurį labai gerbiu“, – sakė Trumpas. Naujieji muitų mokesčiai palies platų produktų spektrą, įskaitant Kinijoje pagamintus garso imtuvus, kompiuterių atminties modulius, automatinius duomenų procesorius, kopijavimo aparatus ir t.t. – šie plačiai naudojami produktai iškart taps brangesni pirkėjams. Tačiau aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai žurnalistams teigė, kad palyginti su liepą paskelbtais apmuitintinais produktais, realus sąrašas buvo sumažintas 300 produktų linijų po to, kai administracija gavo 6 tūkst. rašytinių pastabų iš vartotojų ir verslų. Tarp produktų, išgelbėtų nuo naujų baudžiamųjų muitų, yra tokie elektroniniai prietaisai kaip išmanieji laikrodžiai ar „Bluetooth“ įranga, automobilių sėdynės bei tam tikri saugos produktai, pavyzdžiui, dviračių šalmai ar aukštos kėdės vaikams, sako pareigūnai. Anot jų, Kinijai buvo suteiktas „šansas po šanso“ pakeisti savo prekybos praktikas, kurios yra laikomos nesąžiningomis JAV verslams, bet Pekinas „liko užsispyręs“. Nors valdžios atstovai teigia, kad muitų įtaka JAV ekonomikai kol kas yra minimali, įmonės visoje šalyje skelbia apie prarastus verslus, darbuotojų atleidimus ir galimus bankrotus, nes auga jų išlaidos, o eksportas mažėja. Pareigūnai žurnalistams tvirtino, jog žemesnis pirminis muito tarifas leis JAV verslams surasti naujų tiekėjų. Lobizmas prieš Trumpo tarifus Vašingtone išaugo pastebimai, o JAV prezidento prekybos politika į keistą poziciją pastatė kandidatus, kurie kovos lapkritį vyksiančiuose Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Kai kurie respublikonai, ypač šalies regionuose, kurie smarkiai priklausomi nuo eksporto, prekybos klausimu arba tyli, arba priešinasi. Tuo tarpu demokratai, kurie visuotinai prieštarauja prekybos politikai ir tikisi, kad atsikovoti Kongresą jiems padės prezidento nepopuliarumas, griežtai kritikuoja Trumpo veiksmus ir reiškia paramą laisvos prekybos sistemai. Kinija antradienį patvirtino, kad planuoja „imtis atsakomųjų veiksmų“ dėl JAV sprendimo nuo kitos savaitės įvesti 10 proc. muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškam importui. „Siekdama apginti savo teises, interesus ir pasaulinę laisvos prekybos sistemą, Kinija neturi jokio kito pasirinkimo, apart imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime teigė prekybos ministerija, neužsimindama apie ankstesnį grasinimą apmuitinti amerikietiško importo už 60 mlrd. JAV dolerių, jei Vašingtonas įves naujus muitus. „JAV toliau siekia didinti tarifus, kas įneš daugiau nežinomybes į diskusijas tarp dviejų pusių“, – priduria ministerija.

Daugiau
09/14/2018

JAV prieš TBT
Ilgą laiką buvę įtempti JAV santykiai su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) pirmadienį galutinai nutrūko, kai ne vieną dešimtmetį juos temdę Vašingtono įtarimai dėl šio teismo ir jo jurisdikcijos virto atviru priešiškumu ir grasinimais imtis sankcijų, jei jis imsis tirti amerikiečių karių veiklą Afganistane. Šis teismas buvo įkurtas 2002 metais teisti už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei genocidą, įvykdytus teritorijose, kur už juos atsakingi asmenys galėtų išvengti patraukimo atsakomybėn. TBT jurisdikciją pripažįsta 123 valstybės. Boltonas tai pareiškė Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių metinių išvakarėse, TBT teisėjui ruošiantis greitai paskelbti sprendimą dėl prokurorų prašymo oficialiai pradėti tyrimą dėl karo nusikaltimų, kuriuos nuo 2003 metų gegužės Afganistane galimai įvykdė šios šalies nacionalinės saugumo pajėgos, Talibanas ir Hakanių tinklo kovotojai, taip pat JAV pajėgos ir žvalgyba. Amerikiečių kariai, be kita ko, įtariami kankinimu ir neteisėtu laisvės atėmimu. „Tarptautinis baudžiamasis teismas nepriimtinai kelia grėsmę Amerikos suverenitetui ir JAV nacionalinio saugumo interesams“, – sakė Boltonas, kalbėdamas Vašingtone įsikūrusioje organizacijoje „Federalist Society for Law and Public Policy Studies“. Jis taip pat pasmerkė palestiniečių pastangas pasiekti, kad Izraelis būtų teisiamas dėl karo nusikaltimų už savo politiką Vakarų Krante, Rytų Jeruzalėje ir Gazoje. Pasak prezidento patarėjo, Jungtinės Valstijos panaudos „bet kokias reikalingas priemones“ amerikiečiams ir Vašingtono sąjungininkių, tokių kaip Izraelis, piliečiams apsaugoti nuo „neteisingo šio nelegitimaus teismo baudžiamojo persekiojimo“. Baltieji rūmai pareiškė, kad tiek, kiek leis šalies įstatymai, Donaldo Trumpo administracija uždraus TBT teisėjams atvykti į Jungtines Valstijas, imsis sankcijų prieš jų lėšas JAV finansų sistemoje ir persekios juos baudžiamąja tvarka. „Nebendradarbiausime su TBT“, – sakė Boltonas ir pridūrė, kad „visais atžvilgiais TBT mums jau yra miręs“. Žmogaus teisių organizacijos griežtai pasmerkė tokią poziciją ir sakė, jog tai yra dar vienas pavyzdys, kaip Trumpo administracija atsisako JAV lyderystės reikalaujant atsakomybės už sunkius pažeidimus.  „Bet kokie Jungtinių Valstijų veiksmai, kuriais būtų siekiama sužlugdyti tyrimus dėl Afganistano ir Palestinos, parodytų, kad šiai administracijai labiau rūpi pamaloninti užkietėjusius žmogaus teisių pažeidėjus ir užkirsti kelią nuodugniam Amerikos elgesio Afganistane patikrinimui, užuot palaikius nešališką teisingumą“, – pažymėjo žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Nuo tada, kai buvo įkurtas, TBT pareiškė kaltinimus dešimtims įtariamųjų, tarp jų buvusiam Libijos diktatoriui Muamarui Khadafi, kuris buvo nužudytas sukilėlių nespėjus jo areštuoti, taip pat Sudano prezidentui Omarui al Bashirui, kaltinamam įvairiais nusikaltimais, įskaitant genocidą Darfūre. Bashiras tebėra laisvėje, kaip ir Ugandos karo vadas Josephas Kony, buvęs tarp pirmųjų sukilėlių, kuriems TBT 2005 metais pateikė kaltinimus. Teismas iki šiol nuteisė tik aštuonis kaltinamuosius. Virtinė valstybių, tarp jų net trys iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių – JAV, Rusija ir Kinija – nėra prisijungusios prie Romos Statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT. Tuo tarpu Burundis ir Filipinai anksčiau šiais metais paskelbė, jog traukiasi iš TBT - šis sprendimas įsigalios kovo mėnesį. Billo Clintono administracija 2000-aisiais pasirašė Romos Statutą, tačiau turėjo rimtų abejonių dėl jo jurisdikcijos aprėpties, todėl taip ir nepateikė jo ratifikuoti Senatui. Daug senatorių iš abiejų partijų labai neigiamai žiūrėjo į TBT, nes laikė jį grėsme Amerikos suverenitetui. Kai 2001-aisiais prezidentu tapo George'as W. Bushas, jo administracijos pastangomis buvo priimtas Amerikos ginkluotųjų pajėgų narių apsaugos įstatymas (American Service Members Protection Act), kuriuo siekta suteikti amerikiečių kariams imunitetą nuo potencialaus TBT baudžiamojo persekiojimo. Busho pirmoji administracija ėmėsi diplomatinių žingsnių įtikinti prie TBT prisijungusias valstybes pasirašyti susitarimus dėl Romos Statuso 98-ojo straipsnio, kurie neleistų toms šalims inicijuoti amerikiečių baudžiamojo persekiojimo tame teisme, nes priešingu atveju jų atžvilgiu būtų imtasi sankcijų. Šios pastangos buvo sėkmingos – susitarimus pasirašė daugiau nei 100 valstybių. Visgi kai kurie tų susitarimų taip ir nebuvo oficialiai ratifikuoti. Per Busho antrąją kadenciją JAV požiūris į TBT kiek pasikeitė, pasauliui su siaubu stebint, kaip vykdomas genocidas Sudano vakariniame Darfūro regione. Administracija neprieštaravo TBT tyrimui dėl Darfūro ir pasiūlė ribotą pagalbą. Baracko Obamos administracija išplėtė bendradarbiavimą ir pasiūlė TBT papildomą pagalbą jam vykdant tyrimą dėl tuo metu Ugandoje veikusios sukilėlių Viešpaties pasipriešinimo armijos ir jos aukščiausios vadovybės, įskaitant Kony. Pirmadienį Boltonas faktiškai parodė, kad Vašingtonas atgręžė nugarą TBT, apkaltinęs jį korupcija ir neveiksmingumu. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais neslėpė pasipiktinimo dėl teismo pozicijos, kad neprisijungusių šalių piliečiai priklauso jo jurisdikcijai.

Daugiau
09/14/2018

Stichija vėl grasina Valstijoms
Uraganas „Florence“, artėjantis Jungtinių Valstijų link, ankstyvą ketvirtadienį nusilpo iki 2-os kategorijos, pranešė Nacionalinis uraganų centras (NHS).  „Florence“ dabar yra 2-os kategorijos uraganas“, nešantis vėją, kurio greitis siekia iki 110 km per valandą, sakoma naujausiame NHS pranešime. Meteorologai prognozuoja, kad „Florence“ pasieks sausumą ketvirtadienio vakarą arba anksti penktadienį. Nepaprastoji padėtis iš anksto paskelbta Merilande, Šiaurės Karolinoje, Pietų Karolinoje, Virdžinijoje ir sostinėje Vašingtone, baiminantis galimų smarkių liūčių ir potvynių. JAV ruošiasi Šiaurės ir Pietų Karolinos gyventojai trečiadienį strigo didžiulėse eismo spūstyse pajūrio greitkeliuose, uraganui „Florence“ artėjant prie JAV Rytų pakrantės. Prognozuojama, kad pagrindinis smūgis teks žemumų regionui, kurio pakrantės gausiai apstatytas vasarnamiais. Prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo gyventojus trauktis iš stichijos kelio ir sakė, kad federalinė vyriausybė „pasiruošusi ateinančiai didelei (audrai)“. Dauguma pajūrio gyventojų išvyko, uždarę savo namus ir darbovietes, bet kiti pasiliko, nors meteorologai prognozuoja, kad per audrą kai kur gali iškristi beveik metras lietaus. Pajūrio teritorijose ir upių krantuose galimi staigūs potvyniai ir audros sukelta vandenyno patvanka, kurios aukštis gali siekti keturis metrus. Šiaurės Karolinos gubernatorius Roy Cooperis perspėjo, kad pasilikti pavojingose teritorijose būtų mirtinai pavojinga klaida. Jis ragino žmones verčiau tučtuojau išvykti, o ne mėginti grumtis su „kartą per gyvenimą pasitaikančios audros“ šėlsmu. Šiaurė ir Pietų Karolinoje bei Virdžinijoje iki 1,7 mln. gyventojų buvo paskelbti nurodymai privalomai arba savanoriškai evakuotis, sakė gelbėjimo tarnybų pareigūnai. Pasak meteorologų, „Florence“ vandenyne sukėlė milžiniškų, iki 25 metrų aukščio bangų. Nacionalinis uraganų centras nurodė, kad bangų aukštis buvo išmatuotas iš palydovų. Kelių didelių greitkelių eismo juostos rytų kryptimi buvo uždarytos, siekiant padidinti kelių pralaidumą į žemyno gilumą važiuojančioms transporto priemonėms. Vis dėlto kai kur automobilių buvo labai daug, todėl keliuose susidarė spūstys. Meteorologai prognozuoja, kad „Florence“ pasieks sausumą ketvirtadienio vakarą arba anksti penktadienį. Audra turėtų šiek tiek susilpnėti, bet tikriausiai išliks pavojingas uraganas. Trečiadienį 8 val. Rytų pakrantės laiku uragano vėjų greitis buvo apie 210 km per valandą, nurodė Majamyje įsikūręs Nacionalinis uraganų centras. Tuo metu audros centras buvo maždaug už 853 km į pietryčius nuo Baimės kyšulio Šiaurės Karolinoje. Sistema slinko į šiaurės vakarus 27 km per valandą greičiu. „Traukitės jam iš kelio, nežaiskit su juo – jis didelis, galbūt didžiausias, kokį esame matę, ir (neša) didžiulius kiekius vandens“, – Trumpas sakė per „Twitter“ paskelbtame vaizdo pranešime. „Mes su juo susitvarkysim. Esame pasiruošę, pajėgūs – manau, turim geriausių žmonių pasaulyje“, – pridūrė jis. „Tiesioginis smūgis“ Federalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros (FEMA) administratorius Brockas Longas ragino žmones pasiruošti „itin niokojančiai audrai“, dėl kurios gali nutrūkti elektros tiekimas, ir pabrėžė, kad stichijos padariniai gali būti šalinami kelias savaites. FEMA pareigūnas Jeffas Byardas sakė, kad „ši audra nenuslys šonu“. „Ši audra bus tiesioginis smūgis“, – perspėjo jis. „Uraganas „Florence“ – smarkiausia per kelis dešimtmečius “, – pridūrė Byardas. Nepaprastoji padėtis iš anksto paskelbta Merilande, Šiaurės Karolinoje, Pietų Karolinoje, Virdžinijoje ir sostinėje Vašingtone, baiminantis galimų smarkių liūčių ir potvynių.

Daugiau
08/31/2018

Trumpas prieš „Google“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad „Google“ paieškos rezultatai yra „suklastoti“, nes ieškant naujienų apie JAV lyderį sistema rodo jam nepalankius straipsnius. Jis taip pat iškėlė klausimą, ar toks tariamas „Google“ elgesys yra teisėtas. Trumpas pastarosiomis dienomis kritikavo amerikiečių socialinių tinklų milžines. Prezidento teigimu, šios bendrovės cenzūruoja konservatorių nuomones – tai yra faktais nepagrįstas pareiškimas, kuriuo tiki daugelis jo šalininkų. „Google“ paieškos rezultatai įvedus „Trump naujienos“ rodo tik melagingos žiniasklaidos vaizdo įrašus ir reportažus“, – antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Trumpas. „Kitaip tariant, jie SUKLASTOJO juos mano ir kitų atžvilgiu, kad beveik visi pranešimai ir naujienos būtų BLOGI. Melaginga CNN yra gerai pastebima. Respublikoniškoji, konservatyvioji ir sąžininga žiniasklaida yra nepraleidžiama. Nelegalu?“ – teigė jis. Pasak Trumpo, „96 proc. „Trump naujienos“ rezultatų yra nacionalinės kairiojo sparno žiniasklaida“, kurią jis apibūdino kaip „labai pavojingą“. „Paieška nėra naudojama politiniais tikslais ir mes nekraipome savo rezultatų pagal kokią nors politinę ideologiją“, – sakoma „Google“ atstovo elektroniniame laiške. „Kasmet šimtus kartų patobuliname savo algoritmus, siekdami užtikrinti, kad jie pateiktų aukštos kokybės turinį pagal vartotojų užklausas. Mes nuolat dirbame, kad pagerintumėme „Google“ paieškų naršyklę ir niekada nereitinguojame paieškos rezultatų, kad galėtumėme manipuliuoti politiniais jausmais“, – nurodoma jame. Manoma, kad Trumpas atkreipė dėmesį į jo administracijai palankaus naujienų portalo „PJ Media“ straipsnį, kuris rėmėsi konservatorius palaikančios žurnalistės Sharyl Attkinsson atlikto tyrimo diagrama. Pagal ją pagrindinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „The New York Times“, CBS ir CNN, yra priskiriamos „kairiosioms“. „Google“ ir kiti tildo konservatorių balsus bei slepia teigiamą informaciją ir naujienas. Jie kontroliuoja, ką galime ir ko negalime matyti. Tai labai rimta padėtis – į ją bus atkreiptas dėmesys!“ – pareiškė Baltųjų rūmų šeimininkas. Technologijų ir žiniasklaidos ekspertai sako, jog trūksta įrodymų, kad „Google“ iškraipytų paieškos rezultatus dėl poiltinių priežasčių. O jeigu taip būtų, prezidentas nedaug ką galėtų padaryti, nes konstitucija užtikrina žodžio laisvę. „Kaltinimai paieškos sistemų „tendencingumu“ egzistuoja nuo tų laikų, kai jos atsirado. Ir tikrai paieškų sistemos yra tendencingos ta prasme, kad suteikia pirmenybę vienai informacijai, o ne kitai“, – sakė Ericas Goldmanas, vadovaujantis Santa Klaros universiteto Aukštųjų technologijų teisės institutui. Pasak Goldmano, bet koks vyriausybės bandymas priversti paieškos sistemas rodyti tik geras naujienas būtų akivaizdus žodžio laisvę užtikrinančios Konstitucijos pirmosios pataisos pažeidimas. „Paieškos sistemos visiškai atitinka Pirmają pataisą, kai kalbama apie paieškos rezultatus. Tai patvirtino daugybė atvejų per daugiau nei 15 metų“, – sakė jis. „Bet koks Trumpo bandymas „pataisyti“ paieškos variklius pažeistų Pirmąją pataisą. Apie tai negali būti nė kalbos“, – pridūrė ekspertas. Kol kas neaišku, ar Trumpas numato imtis kokių nors priemonių šiuo klausimu, tačiau jo patarėjas ekonomikos klausimais Larry Kudlow, paklaustas apie „Google“ skandalą, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad „mes tai nagrinėjame“. Vašingtone įsikūrusio Demokratijos ir technologijų centro vadovė Nuala O'Connor sako, kad nors „algoritminis tendencingumas“ yra teisėtas dalykas, tendencingumo įrodymų nėra. Be to, būtų neramu, jeigu vyriausybė bandytų kaip nors tai sureguliuoti. „Didelį nerimą kelia tai, kad (tokiu atveju) bet koks vyriausybės pareigūnas bandytų daryti spaudimą platformai dėl naujienų ir informacijos, kuri yra svarbi mūsų demokratijai“, – sakė O'Connor. Nors trūksta duomenų, kad interneto kompanijos blokuotų turinį dėl politinių priežasčių, o daugelis konservatorių turi daugybę sekėjų internete, visuomenės nuomonė yra kitas dalykas. JAV strateginių studijų centro „Pew“ birželį atliktas tyrimas parodė, jog 43 proc. amerikiečių mano, kad stambios informacinių technologijų bendrovės pirmenybę teikia liberalų, o ne konservatorių nuomonėms, o 72 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog socialiniai tinklai aktyviai cenzūruoja priešingas politines pažiūras. 85 proc. respondentų respublikonų ir kai kuriais klausimais jiems pritariančių nepriklausomų rinkėjų mano, kad socialiniai tinklai sąmoningai cenzūruoja politines pažiūras, išsiaiškino „Pew“.

Daugiau
08/31/2018

Paskutinis didis respublikonas
Rugpjūčio 25 dieną užgeso Jungtinių Amerikos Valstijų politiko, buvusio kandidato į prezidento postą, respublikono Johno McCaino gyvybė. Vietnamo karo veteranas, ištvėręs penkerius su puse metų kankinimų nelaisvėje, pralaimėjo paskutinę kovą su jo organizmą naikinusia liga. 1936 metais jūrų laivyno karininko šeimoje gimęs J.McCainas šiuolaikinėje JAV politikoje buvo įtakinga figūra. Bet respublikonų partijos idealams ir ciceroniškam respublikonizmui atstovavęs Arizonos senatorius išliko savotišku autsaideriu, nepasidavusiu intrigoms tiek partijoje, tiek Senate. McCainas lietuvių atmintyje liks ištikimu mūsų šalies bičiuliu. Jis, kaip niekas kitas respublikonų partijoje, buvo atviras perspėjimams dėl Vladimiro Putino Rusijos grėsmės ir savo politine įtaka darė viską, kad palaikytų Baltijos valstybių, Gruzijos, Ukrainos saugumo interesus Vašingtone. „Šiuo metu, kai matome tokius dalykus, kaip Rusijos, Kinijos ir kitų šalių rengiamas kibernetines atakas, kai mes matome besitęsiančią agresiją Kryme ir Rytų Ukrainoje, kai mes matome besitęsiančias grėsmes Gruzijoje – mūsų santykiai tikriausiai labai seniai nebuvo tokie svarbūs“, – Baltijos valstybėms 2016 metų gruodį sakė McCainas. Nepriklausomu nutrūktgalviu vadintas McCainas buvo ir įtakingas veikėjas respublikonų partijoje. Tėvo keliu pasukęs ir jūrų laivyno karininku tapęs jaunuolis patyrė visą karo Vietname siaubą. Numušus jo lėktuvą, McCainas buvo paimtas į nelaisvę ir ten patyrė žiaurius Šiaurės Vietnamo komunistinių pajėgų kankinimus. Į Ameriką jis grįžo kaip fiziškai sužalotas, bet psichologiškai nepalaužiamas žmogus. „Aš pamilau savo valstybę, kai buvau kitos valstybės kaliniu. Aš pamilau ją ne tik dėl daugybės gyvenimo patogumų, kurie čia yra. Aš pamilau ją dėl jos padorumo, tikėjimo išmintimi, teisingumu, žmonių gerove. Aš pamilau ją, nes tai buvo ne tik vieta, tai buvo idėja, priežastis kovoti. Niekada nebebuvau toks pats. Nebuvau žmogus pats sau, buvau valstybės žmogus“, – vienoje savo kalboje pasakojo McCainas. Toks jis ir išliko iki paties gyvenimo galo. Galima buvo nemėgti McCaino dėl konkrečių politinių pozicijų, pasisakymų, tačiau juos lydėjo principai, vertybės ir tikėjimas valstybe kaip forma, kurioje individas atsiskleidžia geriausiomis savo savybėmis. Toks idealizmas ir ištikimybė respublikonizmo pažadui pakišo koją ir McCaino politinės karjeros viršūnėje. 2000 metais jis pralaimėjo pirminius respublikonų kandidato į prezidentus rinkimus George'ui W.Bushui. Po aštuonerių metų jam teko patirti ir dar vieną nesėkmę – jis pralaimėjo prezidento rinkimus Barackui Obamai. Kodėl McCainas pralaimėjo rinkimus, kuriuose buvo laikomas favoritu? Koją pakišo ne tik viceprezidentės postui parinkta ir kvailais viešais pasisakymais pasižymėjusi Sarah Palin. Sutrukdė ne tik Obamos charizmatiškos kalbos, gebėjimas išnaudoti tik besiskleidžiančius socialinius tinklus ir mobilizuoti savo rinkėjus. McCainas net ir rinkimų kampanijos metu išliko ištikimas pagarbos varžovui, sąžiningo kalbėjimo apie valstybės problemas manierai. Šiuolaikinėje politikoje, kurioje norma tapo viešųjų ryšių žaidimai, tuščia retorika, konkurento žeminimas ir viešas pajuokimas, McCainas nepasidavė įtikinėjimams ir neperžengė savo vertybių ribų. Jis pripažino pralaimėjimą ir neparodė nė lašo pagiežos laimėjusiam Obamai. Ne veltui jis liko gerbiamas ne tik respublikonų, bet ir demokratų partijos viduje. Tai turbūt paskutinė politinė figūra, kuri vienijo vis labiau vieną nuo kitos tolstančias Amerikos demokratų ir respublikonų grupes. Toks yra tikro respublikono uždavinys – vienyti valstybės interesui. Ne palaužti grasinimais, įtikinėjimais ar kaltinimais, o suvienyti išklausant ir ieškant kompromiso. Tai daryti nepaniekinant kito ir neatsisakant savo principų. Į visus dabartinio JAV prezidento, naujo respublikonų partijos lyderio įžeidinėjimus, pareiškimus, kad jis nesąs tikras karo didvyris, McCainas atsakydavo ramiu tonu ir šaltu protu, kurio iki paskutinių akimirkų neatėmė jį pamažu naikinusi liga. Idealizmas ir tvirta pozicija iškėlė jį Amerikos politikoje. Šis idealizmas lėmė ir jo pralaimėjimus. Kaip tikras Respublikos žmogus Ciceronas, stabdęs Katilinos sąmokslą, priešinęsis Cezario įsigalėjimui, aukojęs savo interesus dėl pilietinės tautos, McCainas ištvėrė politines nesėkmes ir išsaugojo tvirtą tikėjimą pilietine tauta. Ar tikrai jis buvo paskutinis didis respublikonas? Tikriausiai ne. Respublikonizmas išlieka kaip politinė idėja. Bet jai reikalingi tokie politikai, kurie savo asmeniu patvirtintų, kad jie yra visų pirma valstybės žmonės. Tokie politikai, kurie jaustų pagarbą valstybei kaip formai, kurioje stengiamasi apginti visų interesus ir siekti didesnės išminties bendros gerovės labui. Dešinei vis labiau judant link kraštutinių idėjų, pasiduodant isteriškam kaltinimų tonui, leftistinių priešų ir kitų fantomų paieškai, Respublikos idealų išsaugojimas lieka uždaviniu tiems, kurie nori išsaugoti savo orumą ir atminimą po mirties.

Daugiau
08/31/2018

Donaldas Trumpas skelbia NAFTA pabaigą
„Tai didi diena prekybai. Tai didi diena mūsų šaliai“, – pareiškė Donaldas Trumpas ir iš Ovalinio kabineto paskelbė, jog JAV ir Meksika susitarė dėl naujos prekybos sutarties. Ji pakeis jo taip kritikuotą NAFTA, į kurią įėjo ir Kanada. Šiaurinei kaimynei JAV prezidentas pagrasino, kad jei nenorės derėtis sąžiningai, įves tarifus jos automobiliams. Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (NAFTA) pakeisiantį dvišalį prekybos susitarimą su Meksika JAV prezidentas vadino „labai ypatingu“ Amerikos gamintojams ir ūkininkams. Jis vėl išsakė savo požiūrį į NAFTA – ši sutartis buvo grynas apiplėšimas, ir dabar Kanada turės derėtis, kad prisidėtų prie naujosios sutarties (ją pavadino JAV ir Meksikos prekybos sutartimi), antraip visos mašinos, kurias ji eksportuoja į JAV, bus apmokestintos. Trumpo žodžiais, apdėti mokesčiais mašinas yra daug lengviau, tai atneštų krūvą pinigų jau kitą dieną, bet susiderėti naujas sąlygas būtų geresnė išeitis Kanadai. Jis pažadėjo, kad JAV kaimynei bus suteikta galimybė sudaryti atskirą susitarimą arba dalyvauti jau pasiektame su Meksika. JAV lyderis abejojo, ar įmanoma sudaryti susitarimą tarp visų trijų šalių – tokia buvo 24 metus galiojanti NAFTA sutartis, bet pridūrė, kad galimi atskiri dvišaliai susitarimai. Pasak ekspertų, jei naujasis susitarimas su Meksika pasiteisins, Trumpas nekeis savo strategijos ir kituose prekybos ginčuose. Naują susitarimą dėl prekybos sutarčių D. Trumpas pavertė savo prezidentavimo prioritetu. Keliaus į Kongresą Trumpas negali vienašališkai nutraukti NAFTA, o visoms naujoms sutartims pirmiausia turi pritarti Kongresas. Laikas tam senka, nes Meksikos prezidentas Enrique Peña Nieto netrukus paliks postą. Nėra jokių garantijų, kad naujasis prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras sutiks su naujomis sąlygomis. Jis nenori tęsti pirmtako politikos atverti Meksikos energetikos sektorių, o tai galėtų komplikuoti derybas. Kongresas turi 90 dienų detalėms išnagrinėti ir pritarti, vadinasi, procesas baigsis jau po vidurio kadencijos rinkimų. Nėra garantijos, kad po jų respublikonai, paprastai remiantys laisvąją prekybą ir tvirtinantys, jog santykinai atviros sienos buvo naudingos Amerikos ūkininkams bei kitoms grupėms, išlaikys daugumą Atstovų Rūmuose. Todėl Trumpo administracija skuba pateikti susitarimą Kongresui vėliausiai penktadienį. NAFTA sutartis panaikino daugumą prekybos barjerų tarp JAV, Meksikos ir Kanados, prekybos metinė apyvarta pagal šią sutartį siekė daugiau nei trilijoną dolerių, bet Trumpas ir kiti kritikai sakė, kad ji paskatino JAV gamintojus iškelti savo fabrikus už pietinės sienos ir pasinaudoti pigia Meksikos darbo jėga. Trumpas nuolat kritikavo NAFTA ir vadino susitarimą katastrofa. Naujoji sutartis, pasiekta po daugelio mėnesių derybų, pasak jo, gera abiem šalims ir daug sąžiningesnė. Tad dėl ko iš tikrųjų įsipareigojo JAV ir Meksika? Pasak prekybos ekspertų, kur kas mažiau, nei gali atrodyti. Pagal susitarimą su Meksika reikalaujama, kad net 75 procentai automobilių būtų pagaminta Šiaurės Amerikoje (JAV ir Meksikoje), o tai daugiau nei dabartinis 62,5 procento lygis pagal NAFTA . Taip pat reikalaujama, kad nuo 40 iki 45 procentų automobilių būtų pagaminta darbininkų, uždirbančių mažiausiai 16 dolerių per valandą. Taip siekiama atbaidyti firmas nuo gamybos perkėlimo į Meksiką. Meksikos fabrikuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei 3 doleriai per valandą. Paktas galios 16 metų ir bus peržiūrimas kas šešerius metus. Kivirčai su Kanada Po bendro pasirodymo su Meksikos prezidentu Nieto, Trumpas ir Kanados premjeras Justinas Trudeau aptarė prekybos reikalus telefonu. Prieš tai JAV lyderis apie Kanadą sakė: „Jeigu jie nori derėtis sąžiningai, mes sutiksime. Jie turi beveik 300 proc. tarifus kai kuriems mūsų pieno produktams, todėl mums tai nepriimtina ir mes nuo to nepradėsime.“ Kanada paskelbė pasirašysianti naują sutartį, jei ji bus „gera Kanadai ir gera vidurinei klasei“. JAV ir Kanada vaidijasi dėl tokių prekybos klausimų kaip protekcionistinė Kanados politika pieno pramonės srityje ir naujieji JAV tarifai plienui bei aliuminiui. Tačiau ekspertai sako, kad iš tikrųjų Trumpo grasinimas apmokestinti mašinų importą iš Kanados, jei ši nesumažins tarifų JAV pieno produktams, yra tuščias. Mat Kanada negamina savo markės mašinų. Dauguma jų gaminamos didiesiems JAV prekės ženklams, tokiems kaip „Ford“, GM ir „Chrysler“. Įvedus tarifą GM kadilakams, jie tik taps brangesni JAV vartotojams ir sumažins JAV kompanijų pelną. Kanada, seniausia ir artimiausia JAV gynybos partnerė, yra ir didžiausia eksporto rinka 36-ioms iš 50-ies JAV valstijų ir Meksikos valstijoms, ypač esančioms prie pietvakarinės JAV sienos. Vienas didžiausių nesutarimų su Kanada ankstesnėse derybose buvo Trumpo reikalavimas, kad bet kokia sutartis galiotų tik penkerius metus, o paskui būtų peržiūrėta iš naujo. Kanadiečiai atšaudavo, kad taip kompanijoms bus sunkiau planuoti investicijas. Trumpas telefonu kalbėjo ir su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Kaip pranešė Baltieji rūmai, abu lyderiai palaikė vykstančias Vašingtono ir Briuselio diskusijas dėl prekybos barjerų panaikinimo ir glaudesnių Europos Sąjungos bei JAV prekybinių mainų. Kas toliau? JAV prezidentas Donaldas Trumpas, žiniasklaidos akivaizdoje telefonu kalbėdamas su Meksikos prezidentu Enrique Pena Nieto, pirmadienį pareiškė, kad nori keisti ir NAFTA pavadinimą. Tuo tarpu Meksikos vadovas išreiškė viltį, kad ir Kanada dalyvaus kontinento susitarime. Pasak Trumpo, pasiektas susitarimas su Meksika yra labai geras. Prezidentas Nieto pridūrė, kad dar šią savaitę gali būti baigtos derybos su Kanada ir dvišalis susitarimas vėl išsiplės iki trišalio. Tačiau „Bloomberg“ pabrėžia, kad kol kas per anksti labai optimistiškai kalbėti apie derybas su Kanada. Trumpas anksčiau aršiai kritikavo NAFTA ir vadino susitarimą katastrofa, tačiau galutinai jo nenutraukė. Tuo tarpu „Spiegel“ primena, kad naujoji JAV muitų politika, smogusi plieno ir aliuminio importui iš šių kaimynių, labai apsunkino valstybių santykius, nuvylė automobilių gamintojus, kuriems ypač naudinga JAV rinkai skirtus automobilius gaminti Meksikoje. Visgi vien jau signalai, kad tarp JAV ir Meksikos gali įvykti susitarimas, dar pirmadienio rytą optimistiškai nuteikė automobilių pramonę. Pavyzdžiui, Vokietijos gamintojų akcijų kursai kilo: BMW - 1,8 %, „Volkswagen“ -1,4 %, „Daimler“ - 1,1 %.

Daugiau
08/26/2018

Mirė senatorius Johnas McCainas
Mirė JAV senatorius Johnas McCainas, pralaimėjęs kovą su smegenų vėžiu, pranešė senatoriaus veterano biuras. Jam buvo 81-eri.

Daugiau
08/17/2018

Amerikos šiukšlių problema
Reikės kažko imtis dėl mūsų buitinių atliekų. Dar nežinia ko, tačiau reikalai keičiasi ne į gerąją pusę. Vyresnės kartos atstovai dar pamena, kad kažkada šis klausimas buvo labai paprastas ir visai nekomplikuotas. Žmonės tiesiog sugrūsdavo vištienos kaulus, popierinius maišelius, sulūžusius žaislus ir supuvusius vaisius į plieninę šiukšlinę ir palikdavo ją palei gatvę. Tuomet atvažiuodavo raumeningo vyruko vairuojamas sunkvežimis ir visas tas atliekas surinkdavo.

Daugiau
08/17/2018

Politinių lėšų rinkimo strategija
Specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio atliekamas tyrimas daugumai rinkėjų dar netapo svarbiausiu klausimu. Tačiau tiek respublikonai, tiek demokratai naudojasi juo kaip masalu rinkiminėms lėšos pritraukti Kai kurie demokratai žada donorams, kad jie neleis prezidentui Donaldui Trumpui atleisti Muellerio ar kitais kištis į tyrimo eigą. Respublikonai saviesiems finansuotojams kalba, kad jiems būtina išlaikyti Kongreso kontrolę ir taip užblokuoti prezidento apkaltą ar tolimesnes demokratų, norinčių išspirti jį iš posto, „raganų medžiokles“. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjams svarbiausi dalykai yra ekonomika, sveikatos priežiūra, imigracija ir kiti klausimai, Muellerio atliekamas tyrimas dėl galimų Trumpo kampanijos ryšių su Rusijos kišimusi į Amerikos rinkimus (ir galimybė, kad jo rezultatai paskatins bandymus iškelti apkaltą) įkvepia užkietėjusius abiejų partijų rinkėjus ir lojalius donorus. Demokratai per artėjančius lapkričio mėnesio rinkimus siekia iš respublikonų perimti mažiausiai 23 vietas ir užsitikrinti persvarą atstovų rūmuose. Senate laukia kur kas sunkesnė kova – čia jiems reikia apginti 26 vietas, kai respublikonams tereikia išsaugoti 8. Šių metų Senato rinkimai yra su bene labiausiai į vieną pusę nusvertomis politinėmis svarstyklėmis per visą šalies rinkimų istoriją. Turėdami daugumą bent vienuose rūmuose, demokratai gali išlpėsti kongresinį Rusijos tyrimą arba inicijuoti naujus tyrimus. Ir nors partijos lyderiai tikina, kad jų planuose prezidento apkaltos nėra, kai kurie demokratai kalba apie norą jos siekti. Štai, pavyzdžiui, progresyvistu prisistatantis Davidas Richardsonas, kuris yra vienas iš penkių demokratų, siekiančių pakeisti  Kongrese Pietų Floridą iki šiol atstovavusią respublikonę Ileaną Ros-Lehtinen, lėšas savo rinkimų kampanijai renka žadėdamas prezidento apkaltą. „Jei mes nelaimėsime, neturėsime jokių šansų priimti visuotinio „Medicare“ sveikatos draudimo, uždrausti kovinius ginklus ir pagaliau iškelti Donaldo Trumpo apkaltą“, rašoma šio mėnesio elektroniniame laiške kampanijos rėmėjams. Tačiau dauguma demokratų laikosi nuosaikesnės pozicijos ir kalba tik apie būtinybčę apsaugoti Muellerio tyrimą hnuo galimo prezidento trukdymo. „Akivaizdu, kad vienintelis būdas sužinoti tiesą apie Trumo ryšius su Rusija, yra leisti Robertui Muelleriui užbaigti savo tyrimą“, rašoma liepos mėnesį Demokratų kongresinės kampanijos komiteto išsiųstame laiške, kuriame rėmėjai yra raginami pasirašyti specialųjį tyrėją apsaugoti raginančią peticiją bei aukoti lėšas demokratų kampanijai. Tuo tarpu respublikonai prašo finansinės paramos savo rinkiminėms kampanijoms, piešdami niūrų paveikslą, kas gali nutikti, jei Kongreso kontrolę perims demokratai – įskaitant ir prezidento apkaltą. Konservatyviosios Atstovų rūmų Laivės grupės politinė atšaka renka lėšas dešimties savo remiamų kandidatų kampanijoms, liepos 26-ąją išsiųsdami savo rėmėjams laišką, kuriame tikina, kad „daugelis demokratų siekia prezidento Trumpo apkaltos ir sugrįžti į senus gerus laikus Vašingtone“. Penktadieniniame grupės kreipimesi į visuomenę, pasirašytame Atstovų rūmų nario Jimo Jordano iš Ohajo, sakoma, kad demokratų kontrolė reikštų „metų metus raganų medžioklių ir obstrukcijos“. Aršus prezidento gynėjas Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Devinas Nunesas, kuris savo pirmininkaujamo komiteto atliekamą Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus tyrimą pakreipė nauja, tariamų FTB ir Teisingumo departamento pareigybinių nusikaltimų linkme, lėšas renka primindamas apie „politiškai motyvuotą raganų medžioklę, vykdomą žiniasklaidos ir kairiųjų“. Tačiau daugelyje svarbiausių politinių kovų kandidatai vengia su savo rinkėjais kalbėti šia tema. Kova dėl Atstovų rūmų ir Senato kontrolės iš esmės vyksta neutraliose, todėl lemiamose, rinkiminėse apylinkėse, kur nedominuoja nė viena partija. Natūralu, kad kalbant su nepriklausomais, nė vienai partijai savęs nepriskiriančiais rinkėjais, kontroversiškiausių temų geriausia yra vengti. Dar daugiau – tai garantuoja, kad išaiškėjus bet kokio pobūdžio naujai informacijai apie tyrimo eigą, kandidatams neteks keisti savo pozicijos ar nuomonės. Liepos 25-osios dienos „Quinnipiac“ visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad 65 procentai demokratų rinkėjų norėtų, kad atstovų rūmai inicijuotų prezidento apkaltos procesą, jei demokratams pavyktų susigrąžinti rūmų kontrolę, o 90 procentų respublikonų rinkėjų yra prieš apkaltą. Visų rinkėjų gretose 55 procentai apklaustųjų yra prieš apkaltą, kaip ir 53 procentai nepriklausomų rinkėjų.

Daugiau
08/17/2018

JAV gynybos biudžetas: Lietuva seniai to siekė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą pasirašė Kongreso priimtą įstatymą dėl šalies gynybos biudžeto kitąmet – jame numatytas ir įstatymų leidėjų raginimas pakeisti NATO Baltijos šalių oro policijos misijos mandatą į oro gynybos misiją. Kaip LRT RADIJUI tvirtina užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apie oro gynybos pokyčius Lietuva kalba jau daug metų.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu