Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

04/12/2019

D.V. Bušui perduotas Vilniaus miesto garbės piliečio apdovanojimas
Balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Rolandas Kriščiūnas iškilmingai perdavė Vilniaus miesto garbės piliečio apdovanojimą 43-iajam JAV prezidentui Džordžui Volkeriui Bušui (George Walker Bush). Prezidento vardu apdovanojimą atsiėmė Lindzei Loidas (Lindsay Lloyd),  Žmogaus laisvių iniciatyvos Dž.Bušo institute direktorius.

Daugiau
04/05/2019

Sienos klausimas išlieka aštrus
Donaldas Trumpas antradienį perspėjo, kad yra visiškai pasirengęs uždaryti pietinę Jungtinių Valstijų sieną su Meksika, nebent pastaroji imtųsi veiksmų sulaikyti į jo šalį plūstančių migrantų srautą. Keliuose svarbiuose pietinio JAV pasienio punktuose jau formuojasi ilgos eilės, prezidentui padidinus spaudimą Kongreso demokratams, kad būtų sugriežtinti įstatymai, susiję su nelegaliais imigrantais.

Daugiau
03/22/2019

Vidurio Vakarus skandina rekordiniai potvyniai
Stiprūs potvyniai siaubia Nebraskos valstiją. Patvinusi Niobraros upė nušlavė vieną tiltą, staiga pakilus vandens lygiui ūkininkai stengiasi gelbėti galvijus, gindami bandas į dar neapsemtus žemės lopinėlius.

Daugiau
03/15/2019

Prezidentės vizitas JAV: dėmesys saugumui, moterų lyderystei ir litvakų paveldui
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį išvyko į Jungtines Valstijas, kur buvo suplanuota dalyvauti Jungtinių Tautų moterų renginyje, lankytis Pensilvanijos gvardijoje ir Žydų mokslinių tyrimų institute (YIVO).

Daugiau
03/15/2019

Universitetų kyšininkavimo skandalas
50 žmonių, tarp jų – ir Holivudo žvaigždės Felicity Huffman bei Lori Loughlin, antradienį buvo apkaltinti, kad, norėdami įtaisyti savo atžalas į prestižiškiausias šalies mokyklas, turtingi tėvai galbūt mokėjo kyšius koledžų treneriams ir kitiems darbuotojams. Federaliniai pareigūnai tai vadina didžiausio masto sukčiavimu dėl priėmimo į koledžus, kokį tik yra tyręs JAV teisingumo departamentas.

Daugiau
03/08/2019

Kas teisus, kas kaltas?
Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ ketvirtadienį paskelbė kelianti bylą JAV administracijai dėl draudimo šalies federalinėms agentūroms ir įstaigoms naudoti bendrovės gaminius, taip atidarydama teisinį frontą kovoje su Amerikos perspėjimais, kad šie produktai gali pasitarnauti Kinijos žvalgybos tarnyboms.

Daugiau
03/08/2019

Vyrų teisių gynėjai švenčia svarbią pergalę
Visi nori lygių galimybių. Žmonės turi būti vertinami pagal savo sugebėjimus ir charakterį, o ne lytį, orientaciją ar odos spalvą. Tačiau lygios galimybės reiškia ir vienodas atsakomybes. Federalinis teismas JAV mieste Hiustone nusprendė, kad moterys, kaip ir vyrai, turi būti šaukiamos atlikti karinę tarnybą.

Daugiau
03/01/2019

Ar įstatymai yra prezidento pusėje?
Susierzinęs, kad Kongresas nefinansuos sienos palei pietinį JAV teritorijos pakraštį statybos, prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nepaprastąją padėtį, kad galėtų šiam tikslui panaudoti anksčiau patvirtintas lėšas. Pasipylė kaltinimai, kad prezidentas veikė neteisėtai ir pažeidė Konstituciją. Prezidentas turėtų šiuo atveju pralaimėti, nes jis neturi įgaliojimų ignoruoti Konstitucijos ir Kongreso bei naudoti lėšas taip, kaip jam atrodo.

Daugiau
02/15/2019

Išnaikintų ligų sugrįžimas
Poliomielitas, tymai, epiglotitas, kokliušas – pavojingos (neretai netgi mirtinai pavojingos) vaikų ligos, kurioms galima užkirsti kelią su imunizacija. Dar visai neseniai mes džiaugėmės, kad vaikų ligos, kurios ankstesnėms kartoms suteikė tiek daug kančių ir netekčių, tampa istorija. Tačiau šią visuomenės sveikatos sėkmės istoriją temdo modernus judėjimas prieš vakcinavimą, kurį įkvėpė 1998 metais išleistas (ir vėliau diskredituotas) tyrimas, susiejęs tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakciną su autizmu.

Daugiau
02/15/2019

L. Linkevičius susitiko su JAV Senato ir Atstovų Rūmų svarbiausių komitetų vadovais
Vasario 7 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su kitų Baltijos šalių ministrais lankėsi JAV Senate ir Atstovų Rūmuose. Vizito metu trijų Baltijos šalių ministrai susitiko su JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininku Džeimsu Rischu ir jo pavaduotoju Bobu Menendezu. Senatoriams pristatyta Baltijos regiono saugumo problematika, aptartas bendradarbiavimas transatlantiniais klausimais, dėkota už tvirtą poziciją dėl atsako Rusijai ir jai taikomų sankcijų, paramos Ukrainai klausimais.

Daugiau
02/15/2019

L.Linkevičius dalyvavo Globalios koalicijos nugalėti ISIS ministrų susitikime Vašingtone
Vasario 6 dieną Vašingtone, JAV vyko Globalios koalicijos nugalėti ISIS (D-ISIS) ministrų susitikimas, kurio metu 74 koalicijai priklausančių valstybių ir 5 tarptautinių organizacijų atstovai aptarė kovą su terorizmo grėsme Irake ir Sirijoje, tautinių ir religinių mažumų apsaugą, atsakomybę už regione vykdytus nusikaltimus žmogiškumui, humanitarinę pagalbą konflikto  nualintam regionui.

Daugiau
02/08/2019

Šaltasis karas sugrįžta
Jeigu manot, kad Europa dabar patiria didelę įtampą – palaukit, kol ji susidurs su naujomis branduolinio ginklavimosi varžybomis. Būtent tai mūsų laukia po praeitą savaitgalį JAV ir Rusijos priimto sprendimo įšaldyti dalyvavimą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartyje. Ši istorinė ginklų kontrolės sutartis buvo sudaryta laikais, kai Sovietų Sąjunga turėjo bauginamą karinį pranašumą Europoje. Varšuvos sutarties bloko puolimas Jungtinėms Valstijoms būtų pateikęs nykų pasirinkimą: susitaikyti su pralaimėjimu arba panaudoti branduolinius ginklus. Būtent tai 9-ame dešimtmetyje nulėmė sprendimą dislokuoti vidutinio nuotolio sparnuotąsias ir „Pershing“ raketas Didžiojoje Britanijoje, Vakarų Vokietijoje ir kitų sąjungininkių teritorijose. Vadovaujant Michailui Gorbačiovui Sovietų Sąjunga pasitraukė iš ginklavimosi varžybų ir 1987 metais pasirašė INF sutartį. Abi pusės sunaikino daugiau kaip 2 600 labai lengvai paleidžiamų raketų. Rezultatas – mes visi tapome saugesni. Šis pasaulis pasikeitė. Dabar Kinija yra vienintelė rimta Jungtinių Valstijų priešininkė. Rusija gali kelti grėsmę atskiroms Europos šalims – ypač toms, į kurias ji gali įsiveržti, pavyzdžiui, Ukrainai. Ji padėjo vykdyti skerdynes Sirijos režimui, bet negali lygiuotis su vieninga NATO. Rusija gynybai išleidžia tik šiek tiek daugiau nei Britanija (ir tik dešimtadalį sumos, žeriamos JAV kariuomenei). Aišku, maži atlyginimai ir pigios investicijos į žemę ir išteklius lemia, kad Rusija už tą pačią sumą padaro daugiau. Vis dėlto dėmesį atkreipiančios kosmoso amžiaus hipergarsinės raketos, branduolinės torpedos ir kiti ginklai, apie kuriuos itin išdidžiai paskelbė Vladimiras Putinas, yra skirti skatinti pasididžiavimą ir pasipuikuoti, o ne kovoti per tikrus karus. Jie egzistuoja, kad užtikrintų rusus, jog jų šalis tebėra supervalstybė, nepaisant stagnuojančios, žaliavų eksportu pagrįstos ekonomikos, apgailėtinos infrastruktūros, nustekentų viešųjų paslaugų ir mažėjančio gyventojų skaičiaus. Akivaizdžiai pati veiksmingiausia Kremliaus užsienio politikos taktika – kurstyti nesantaiką tarp Vakarų šalių ir jų viduje. Mūsų pačių veiksmai palengvina šias pastangas. Prezidento G. W. Busho administracija įtraukė sąjungininkes Europoje į pragaištingą karą Irake. Obamos administracija paaukojo savo interesus, naiviai siekdama santykių su Rusija „perkrovimo“. Donaldas Trumpas galvoja, jog aljansai – tik bailiams, ir mieliau renkasi bičiuliautis su diktatoriais. Dauguma europiečių savo ruožtu šykšti išlaidų gynybai ir atsainiai ignoruoja amerikiečių susirūpinimą dėl jų verslo ryšių su Kinija, Iranu ir Rusija. Amerikiečių požiūriu, priežasčių atsisakyti INF sutarties – apstu. Rusija nuo 2008 metų plėtojo naują nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą 9M729 (SSC-8 pagal NATO klasifikaciją), pažeisdama sutarties taisykles. Šnipai skambino pavojaus varpais, bet Obamos administracija, kaip ir reikėjo tikėtis, ne vienus metus vengė viešai konfrontuoti su Kremliumi. Trumpo Baltieji rūmai mielai to ėmėsi – visų pirma dėl to, kad jie nori patys pasigaminti nuo žemės paleidžiamų vidutinio nuotolio raketų, tik dislokuoti jas ne Europoje, o Azijoje, kur šie ginklai galėtų padėti atgrasyti didėjantį Kinijos dominavimą regione. Rusijai INF sutartis irgi jau įkyrėjusi. Kadangi jos lėktuvai ir laivai išklerę, nuo žemės paleidžiamos raketos atrodo ypač patrauklios, o draudimas jų turėti – neparankus. Ši sutartis nesugebėjo apsaugoti nuo JAV balistinių raketų technologijų dislokavimo Lenkijoje ir Rumunijoje. Šios sistemos daro mažą poveikį Rusijos branduoliniam potencialui (jos nukreiptos prieš Irano grėsmę). Tačiau Kremliui jos nepatinka, nes jis iš principo nusistatęs prieš bet kokios modernios Vakarų ginkluotės laikymą jo buvusioje imperijoje. Lengvabūdiškas INF sutarties atsisakymas gali paskelbti naujas trišales ginklavimosi varžybas tarp JAV, Rusijos ir Kinijos, įskaitant didesnius strateginius ginklus – tarpžemynines balistines raketas, sudarančias branduolinio atgrasymo pagrindą. Paskutinysis senojo ginklų kontrolės režimo šulas yra naujoji START sutartis, bet ji galios tik iki 2021 metų. Trumpo administracija neatrodo linkusi ją atnaujinti. Nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas, regis, laiko bet kokias tarptautines sutartis silpnumo ženklu. Vis dėlto pagal keistą branduolinio atgrasymo logiką vienos pusės triuškinamas pranašumas karo tikimybę gali padidinti, o ne sumažinti. Silpnesnės šalys pradeda nerimauti galinčios tapti niokojamo „pirmojo smūgio“ aukomis. Pirštai slenka arčiau paleidimo mygtuko, o apokalipsinio karo, galinčio kilti dėl atsitiktinumo arba nesusipratimo, pavojus didėja. Mums vos ne vos pavyko išvengti šių branduolinių košmarų per ankstesnį šaltąjį karą. Kitą kartą mums gali mažiau pasisekti. Edwardas Lucasas

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu