Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

11/09/2018

Pritzkerio prologas
Kitą dieną po užtikrintos pergalės prieš respublikoną gubernatorių Bruce’ą Raunerį, išrinktasis gubernatorius, demokratas J.B. Pritzkeris persigalvojo dėl kampanijos pažado laikinai pakelti pajamų mokesčius, kol suformuluos progresinių mokesčių struktūrą. Pritzkeris – šiuo metu turtingiausias Amerikos politikas – taip pat pabrėžė, kad jo teisininkai ieško sprendimų, kaip sukurti teisinę sieną tarp jo ir jo verslo, kad būtų pašalintas interesų konfliktas.

Daugiau
11/02/2018

Trumpas gidas po Ilinojaus rinkimus  

Daugiau
10/26/2018

Prasideda išankstinis balsavimas
Nuo pirmadienio, spalio 22-osios, rinkėjai turi 15 dienų iki lapkričio 6-osios rinkimų, kad atiduotų balsą vienoje iš dešimčių išankstinio balsavimo vietų priemiesčiuose. Išankstinio balsavimo populiarumas auga kasmet. Pirmą kartą išankstinius balsus rinkimuose atiduoti buvo leista 2006 metais. Rinkimus prižiūrintys specialistai mano, kad ši tendencija išliks ir šįmet.

Daugiau
10/26/2018

Vyriškio iš Elmhurst nuotykis
Sunku patikėti, bet tai tiesa – Australijoje autostopu keliavusį Elmhurst gyventoją pavėžėti sustojo aktorius Chrisas Hemsworthas. Tiesa, muzikantas Scottas Hildebrandas Australijoje gyvena kelis mėnesius, tačiau neseniai jam teko vykti į draugų vestuves Meksikoje. Grįžęs į Australiją jis nenorėjo mokėti už autobuso bilietą, tad nusprendė namus pasiekti autostopu.

Daugiau
10/19/2018

Ilinojus yra pasiruošęs rinkimams
Daugumai Ilinojaus balsavimo mašinų reikia atnaujinimo, o daugiau nei 58 procentai vietos rinkiminių jurisdikcijų sako, jaučiasi neturintys pkankamai resursų, kad užtikrintų savo balsavimo sistemų saugumo, atskleidė „NBC 5“ tyrimas. Respondentų teigimu, nepaisant iššūkių, 94 procentai sakė esą labai gerai pasirengę užtikrinti kibernetinį balsavimo proceso saugumą.

Daugiau
10/12/2018

Prekybos milžinė ant mirties slenksčio
Prieš 125 metus „Sears“ buvo didžiausia prekybininkė JAV. Amerikiečiai ją vadino parduotuve, kurioje galima rasti visko, ko gali prireikti buityje. Dabar ši prekybininkė atsidūrė ties bankroto riba, skelbiama, kad artimiausiomis dienomis bus pradėtos bankroto procedūros.  Eddie Lampertas, didžiausias įmonės akcininkas ir kreditorius, įmonės valdybai buvo pateikęs gelbėjimo planą, kurį pastaruoju metu likviduojant dalį turto buvo bandoma įgyvendinti, ir kuris, kaip manoma, nebuvo pakankamai veiksmingas. Dabar tiek Lampertas, tiek ir valdyba sutaria, kad kito kelio kaip skelbti bankrotą nebėra, teigia „Reuters“ šaltiniai.  1990 m. „Sears“ didžiausiojo titulą prarado, kai savo pozicijas ėmė stiprinti „Walmart“. Prekybininkams JAV tampa dar sunkiau įtaką didinant elektroninės prekybos žaidėjams, o visų pirma „Amazon“. „Šiandien prekybininkai patiria didelį konkurencinį spaudimą, nemanau, kad „Sears“ pavyks išgyventi. Mano tėčiui patiko „Sears“. Į jų parduotuves jis eidavo, kai reikėdavo įsigyti padangų ar bet ko, ko gali prireikti namą turinčiam amerikiečiui. Tačiau tai buvo dar prieš tai, kai „Home Depot“, „Lowe‘s“ ir „Costco“ atėjo į rinką“, – teigė Vicki Howard, knygos „Nuo prekybinės gatvės iki prekybos centro: amerikietiškų universalinių parduotuvių iškilimas ir nuosmukis“ autorė. 1880 m. „Sears“ buvo įkurta kaip laikrodžių bendrovė. 1930 m. ji jau buvo išaugusi į 400 parduotuvių tinklą, ir pardavinėjo ne tik laikrodžius. „Kai „Sears“ atidarė pirmą universalinę savo parduotuvę 1920 m., patyrė didelę sėkmę. Tai buvo ekonomikos pakilimo laikai, suklestėjo miestų kultūra ir universalinės parduotuvės tapo visos prekybos ašimi“, – sako Howard. Tačiau maždaug 1980 m. išaugusi didžiųjų prekybos tinklų, tokių kaip „Walmart“ ir „Target“, konkurencija privertė „Sears“ kapituliuoti. Galima numanyti, kad tuomet buvo priimta nemažai netinkamų sprendimų, kurie pakeitė įmonės judėjimo trajektoriją nepalankia kryptimi, sako anksčiau įmonėje dirbę žmonės, kai kalbėjo su CNBC. Kelios dešimtys buvusių darbuotojų konfidencialiai pareiškė savo nuomonę, kad dar prieš Lamperto vadovavimą buvo padaryta nemažai lemiamų klaidų, užkirtusių kelią tinklui klestėti. 1980 m. „Sears“ vadovai leido suprasti darbuotojams, kad dabar svarbiausias tikslas yra produktyvumas, todėl „nereikėtų pernelyg ilgai patarti vienam klientui, besidominčiam dulkių siurblių ar grąžtų ypatybėmis“. Pardavėjo prigimčiai būdinga patirti pasitenkinimą, kai pavyksta parduoti daiktą, o kai pardavėjas nebemotyvuojamas siekti konkretaus pardavimo, t. y. pasakoti pirkėjui apie gaminį ir taip jį įtikinti pirkti, padėtis pasikeičia iš esmės. „Sears“ kritikuojamas ir dėl 1980 m. priimto sprendimo suvienodinti visų parduotuvių prekių asortimentą. Iki tol kiekvienos parduotuvės vedėjas, reaguodamas į konkretaus regiono poreikius, pats spręsdavo, kurios prekės atsidurs salėje, kurių verta užsakyti daugiau, kurias sudėti labiau matomose vietose. Kiekvienos parduotuvės vadovas šeimininkavo joje beveik kaip savininkas. Tačiau pagrindinės įmonės vadovai nusprendė, kad visose parduotuvėse turi būti vienodas asortimentas ir analogiška prekių išdėstymo tvarka. Parduotuvių vadovai, iš kurių buvo atimta sprendimo teisė, tapo mažiau įsitraukę į prekybą, kai kurie apskritai paliko įmonę, nes nebeturėjo galimybės išreikšti savų idėjų. Universalinė parduotuvė pradėjo prarasti konkurencinį pranašumą: ligi tol ji buvo giriama už ypatingą klientų aptarnavimą ir suasmenintus regioninius pasiūlymus. Naujasis vadovas Lampertas bandė realizuoti savo idėjas: 2000 m. „Sears“ prekybos centruose ėmė diegti interneto kavines, 2006–2007 m. jų buvo per šimtą. „Sears“ patalpose pradėjo veikti daugiau prekybininkų, tarp jų ir katalogų pardavėja „Lands‘ End“. Buvo siekiama „Sears“ paversti prekybos centru, kuriame būtų daugiau prekių ir paslaugų, nei siūlė pati „Sears“, įsileidžiama išorės partnerių. Neilas Saundersas, „GlobalData Retail“ vykdomasis direktorius, sako, kad „Sears“ negebėjo keistis ir nepakankamai investavo, todėl ėmė kentėti. 2006 m. „Sears“ su jai priklausančiomis bendrovėmis turėjo 355.000 darbuotojų, o pastarąjį ketvirtį jų tebuvo likę 89.000. Pastaraisiais metais sklando gandai apie „Sears“ gresiantį bankrotą, bet Lampertas žada nesitraukti be kovos. „Esu įsipareigojęs investuotojams ir būtų gėdinga nerasti sprendimo. Iš tikrųjų mes pasiryžę ne tik išgyventi, bet ir nukeliauti ten, kur, manau, ši kompanija gali atsidurti“, – sako Lampertas.

Daugiau
10/12/2018

Keista ir netikėta Čikagos gyvūnija
Ankstyvą pirmadienio rytą, netoli Waukegan prieplaukos žvejojantis vyriškis pamatė matąs negyvą lašišą, tačiau tai pasirodė esąs 4 pėdų ilgio Misisipės aligatorius. Davidas Castaneda apie radinį pranešė Waukegan Gyvūnų kontrolės tarnybai. Nors iš pradžių buvo manyta, kad tai gali būti krokodilinis kaimanas, Laukinės gamtos centras vėliau patvirtino, kad tai iš tiesų yra Misisipės aligatorius. Lincoln Parke zoologijos sodo kuratorius Dave’as Bernieras įtaria, kad kažkas gyvūną čia atgabeno visai neseniai ir kad šiam neteko patirti čikagietiško sausio mėnesio. „Jis niekaip nebūtų galėjęs išgyventi mūsų žiemos“, – sako Bernieras. Lincoln Parko zoologijos sodo tvenkinį namais laiko įvairūs laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, gyvatės, varlės ir net bebrai. Tačiau jei gyventojai pastebi netikėtą laukinį gyvūną, jie turėtų skubiai pranešti gyvūnų kontrolei, kaip tai padarė Castaneda, sako Bernieras. Castaneda, beje, nėra vienintelis, kuriam teko susidurti su netipišku mūsų krašte gyvūnu. Štai dar keli netikėti padarai, aptikti Čikagos regione: Amerikinis upinis ungurys 2014 metais Orland parke žvejys Tampier ežere sužvejojo dviejų su puse pėdų ilgio, penkis svarus sveriantį Amerikinį upinį ungurį. Tuo metu tai buvo trečias Amerikinis upinis ungurys aptiktas Kuko apygardos miškų draustinio vandens telkiniuose per pastaruosius 25-erius metus, tuo metu pranešė „Chicago Tribune“. Amerikiniai upiniai unguriai gimsta Atlanto vandenyno Sargaso jūroje, o tuomet traukia ieškoti gėlo vandens. Minėtame „Chicago Tribune“ straipsnyje biologas Steve’as Silicas apie žvejo ištrauktą slidų žalią ungurį sakė: „Iš pradžių labai nustebau, tačiau vėliau nuostabą pakeitė džiaugsmas dėl galimybės tapti šio keisto ir netikėto radinio liudininku.“. Dar vienas aligatorius Šio pirmadienio įvykis nėra pirmas kartas, kai Čikagos regiono vandens telkiniuose aptinkama reptilija iš šiltesnio klimato vietų, pavyzdžiui, Floridos. 2010 metais Čikagos upėje po Belmonto aveniu tiltu buvo sučiuptas aligatorius. Šio aligatoriaus gelbėjimo misijos ėmėsi Čikagos herpetologijos draugijos savanoris „Aligatorius Bobas“. Bobas paspendė penkerius spąstus, bandydamas privilioti aligatorių vištienos šlaunelėmis, tačiau gyvūnas nesusiviliojo. Tuomet savanoris aligatorių ištraukė plačiai užmesdamas tinklą. Piranija 2006-aisiais žvejys Edwardas Reinhartas iš Des Plaines upės ištraukė piraniją, o šį įvykį aprašė „Tribune“. Plėšri žuvis buvo aprašyta buvusi dydžio sulig pietų lėkšte ir turėjusi raudoną pilvą. Nors piranijos gyvena Pietų Amerikoje, nemažai žmonių laiko jas akvariumuose namuose ir dėl įvairių priežasčių paleidžia jas į vietos vandens telinius. Piranijų yra rasta keliose kitose Ilinojaus upėse ir net Mičigano ežere. „Esu pagavęs dygliaryklį, esu pagavęs europinę lydeką. Taip pat ešerių, karpių, baltųjų katžuvių, juodųjų katžuvių, mėnulžuvių, čiulpikių, – tuomet „Tribune“ pasakojo Reinhartas. – Tačiau pirmą kartą matau ar girdžiu, kad kas nors pagautų piraniją.“ Emu Vienam priemiesčių gyventojui, paleidusiam kelis emu į draustinio teritoriją, tai kainavo $150 baudą ir metų trukmės teismo priežiūrą. 2005-aisiais Isidoro Lujano Gonzalesas prisipažino kaltas paleidęs emu – paukščius, užaugančius iki 6 pėdų aukščio – Skokie Lagoons draustinyje netoli Glencoe. Lujano Gonzalesas laikė Australijoje natūraliai gyvenančius neskraidančius paukščius savo namų kieme ir tiekė juos į Viskonsiną, tuomet žurnalistams patvirtino Elmwood Parko policija. Iš pradžių policija sutiko jo nebausti, kai jis pažadėjo paukščius iš gyvenamosios vietos išgabenti. Tačiau mažiausiai trys emu vėliau buvo aptikti draustinyje, o pasak policijos Gonzalesas planavo nušauti paukščius ir palikti kojotams suėsti.

Daugiau
10/05/2018

Ginkis pats, policija neapgins
Naujas tyrimas siekia išsiaiškinti, kodėl kai kurie pietinėje ir vakarinėje Čikagos dalyje gyvenantys jaunuoliai renkasi su savimi nešiotis ginklą. Tyrimas, pavadintas „We Carry Guns to Stay Safe“, apklausė 345 žmones nuo 18 iki 26 metų, gyvenančius North Lawndale, Auburn Gresham, Englewood ir Austin rajonuose – t.y., vietose, kuriose dažniausiai vyksta susišaudymai. Trečdalis respondentų sakė, kad nešiojasi ginklą, idant galėtų apsiginti. „Labai įdomu tai, kad egzistuoja ryšys tarp viktimizacijos (jautimosi auka) ir šaunamojo ginklo nešiojimo“, – sako Jocelyn Fontaine, „Urban Institute“ vyresnioji mokslinė bendradarbė ir viena iš tyrimo autorių. Be to, kad vienas iš trijų apklaustų respondentų sakėsi nešiojantis ginklą, daugiau nei trečdalis besinešiojančių šautuvus sakė, kad neseniai teko būti pašautiems (arba į juos kažkas šovė, bet nepataikė). Tai yra apie 11 procentų visų apklaustųjų. Tyrimas nenustatė priežastingumo ryšių: t.y., ar ginklo nešiojimas padidina šansus tapti ginkluoto smurto auka, ir atvirkščiai – ar ginkluoto smurto aukos yra linkusios ginkluotis. Tačiau tyrimas atskleidė, kad jauni vyrai, kurie per pastaruosius metus yra tapę ginkluoto smurto aukomis, nešiojasi ginklą tris kartus dažniau nei tie, kurie nieko panašaus nepatyrė. Tie, kurie nusprendė ginkluotis, mano, kad tikimybė, jog policija juos sučiups už nelegaliai turimą ginklą, prekybą ginklais ar net į žmogų paleistas kultas – itin menka. Northwestern universiteto profesorius Wesley Skoganas, tyrinėjantis kriminalinę politiką, sako, kad toks įsitikinimas kyla dėl to, jog policija ištiria tik labai nedidelį procentą visų žmogžudysčių.   „Tikimybė būti sužeistam kulkos yra didesnė, nei būti sučiuptam policijos, – sako Skoganas. – Jei manai, kad kažkas tau kelia grėsmę, tuomet šauni pirmas, nes supranti, kad jei būsi pašautas, teisingumo ir realios pagalbos iš teisėsaugos pareigūnų nesulauksi.“ Lamaras Johnsonas yra vienas iš jaunimo smurto prevencijos programos Šv. Sabinos bažnyčioje organizatorių. Šios programos rengėjai bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais mokslininkais. „Negalima daryti išvadų vien remiantis jaunimo atsakymais ir neįsigilinant į kontekstą, – sako Johnsonas. – Jaunimo atsakymai byloja apie traumą, kurią mes išgyvename kasdien. Žmonės prarado viltį, kad nusikaltimų sumažės ar kad detektyvai ištirs bylas. Tas beviltiškumas nėra nepagrįstas, kai pažiūri į išspręstų nusikaltimų statistiką.“ 2017 metais buvo išspręsta 17.5 procento visų žmogžudysčių. Tai yra prasčiausias rezultatas per visą naująją Čikagos istoriją, o rodikliai nuolat prastėja ir tai tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Praėjusio amžiaus 10 dešimtmetyje išsiaiškintų žmogžudysčių skaičius siekė 60 procentų, tačiau jau 2000-ųjų pradžioje šis skaičius sumažėjo iki 41 procento. Nuo 2010 metų išsiaiškintų žmogžudysčių skaičius sumažėjo nuo 30 procentų iki dabartinio rodiklio. Fontaine mano, kad geriausias būdas sulaikyti jaunimą nuo ginklavimosi, yra policijai bendradarbiauti su vietos bendruomenių organizacijomis ir vietos gyventojais. Kad bendradarbiavimas būtų sėkmingas, pareigūnai privalo užsitarnauti žmonių pasitikėjimą. „Svarbu ne rinkti duomenis ir išvesti statistiką, o suvokti realią situaciją bei padėti instancijoms gerinti savo veiklos strategiją ir vykdomą praktiką“, – sako ji. Apklaustieji yra laikomi priklausantys „rizikos grupei“ – jau vien dėl to, kad gyvena netoli vietovių, kuriose vyksta daugiausiai šaudynių. Tyrėjai taip pat surengė susitikimą su savo partneriais – su jais bendravusiomis visuomeninėmis organizacijomis – kad kartu aptartų rezultatus ir pabandytų nusibrėžti tolimesnių žingsnių gaires.

Daugiau
10/05/2018

Titanų kova
Po visos eilės dramatiškų ir smerkiančių antraščių, iki lapkričio rinkimų likus vos 34 dienoms, respublikonas gubernatorius Bruce’as Rauneris ir demokratas JB Pritzkeris trečiadienio vakarą susitiko antruosiuose rinkiminiuose debatuose, pasirengę ginčytis, kieno savaitė buvo blogesnė. Jie susikirto dėl ataskaitos, pavadinusios Pritzkerio nuosavybės mokesčių nuolaidas „bandymu apgauti“, ir dėl naujai pradėto kriminalinio tyrimo, siekiančio išsiaiškinti, ar Raunerio administracija tinkamai reagavo į legioneliozės protrūkį veteranų pensione Ilinojaus pietuose. Rauneris apkaltino Pritzkerį korupcija ir mokesčių slėpimu, o Pritzkeris eilinį kartą apkaltino Raunerį nesprendžiant valstijos biudžeto problemos, pavadindamas jį „didžiausiu deficito švaistytoju Ilinojaus istorijoje vien dėl užsispyrimo nebendradarbiauti su kitais žmonėmis“. Pritzkeris, kuris, pasak kelių apklausų, Raunerį lenkia daugiau nei 10 procentinių punktų, laikėsi tų pačių temų: nežinia, kurią valstija išgyvena dėl nesubalansuoto biudžeto, mirtino legioneliozės protrūkio Quincy veteranų pensione ir galimai vėžį sukeliančių chemikalų emisijos, už kurią atsakinga Willowbrook priemiesčio kompanija, kurioje finansinių interesų kadaise yra turėjęs Rauneris. Rauneris visą dėmesį sutelkė į Kuko apygardos generalinio prokuroro ataskaitos, kurioje nuolaidos nuosavybės mokesčiams, kurias Pritzkeris gavo pašalindamas tualetus iš savo prabangių namų Floridoje, „bandymu apgauti“. Gubernatorius siekė pateikti šią ataskaitą kaip pavyzdį, ko rinkėjai gali tikėtis iš Pritzkerio. Abiems kandidatams savaitė buvo itin dramatiška. Pirmadienį „Sun-Times“ paviešino detalią generalinio inspektoriaus ataskaitą apie Pritzkerio nuosavybės mokesčius ir gautas nuolaidas. Antradienį Pritzkeris pažadėjo sugrąžinti $330 000, o respublikonai pradėjo reikalauti kriminalinio tyrimo. Trečiadienį Ilinojaus generalinė prokurorė Lisa Madigan pranešė inicijuojanti kriminalinį Raunerio administracijos reakcijos į legioneliozės krizę tyrimą. Nuo 2015 metų Quincy veteranų pensionate nuo sunkios pneumonijos formos mirė 13 gyventojų, dar dešimtys sunkiai sirgo. Abu kandidatai dėl savo skandalų apkaltino politinius žaidimus. Pritzkeris pareiškė, kad generalinio inspektoriaus ataskaita buvo nutekinta tyčia, idant jam pakenkti. Nepaisant ginčų ir kaltinimų vienas kitam, šie debatai taip pat pabrėžė daugybę politinių skirtumų tarp abiejų kandidatų. Pritzkeris remia progresinius pajamų mokesčius (šiam pokyčiui yra reikalinga konstitucijos pataisa), Rauneris – ne. Pritzkeris remia ginklų prekybininkų licencijavimą, Rauneris tikina, kad tai sukurs per didelę biurokratiją. Rauneris mano, kad masiniams žudikams ir policijos pareigūnų žudikams turėtų būti taikomos mirties bausmės, Pritzkeris yra prieš mirties bausmę bet kokiomis aplinkybėmis. Abu kandidatai į gubernatorius yra labai turtingi, tad dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokią žinutę politikos sričiai siunčia jų milijonai ir kaip gerai jie gali suprasti ir atstovauti vidutinį statistinį rinkėją. Rauneris dar kartą pabrėžė, kad savo turto nepaveldėjo, dirbo „iš tikrųjų“ bei padėjo mokytojams ir teisėsaugos pareigūnams investuoti savo pensijų lėšas. Pritzkeris atliepė, kad visą gyvenimą „buvo dirbančių šeimų pusėje“, padėjo išplėsti mokyklų pusryčių programą, užtikrinti, kad daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų gautų kokybišką priežiūrą bei sukūrė „tūkstančius“ darbo vietų Ilinojuje. Kalbėdamas apie $146.5 milijono, skirto savo politinei kampanijai, Pritzkeris sakė, kad „Ilinojus to vertas“, pridurdamas, kad siekia atkovoti Ilinojaus kontrolę iš „Bruce’o Raunerio ir brolių Kochų tinklo0, siekiančių sumažinti dirbančių žmonių algas“. Gubernatorius savo kampanijai 2016 metų gruodį išsirašė $50 milijonų čekį, o Pritzkeris visada tai nurodė kaip priežastį, kodėl ir pats yra priverstas investuotį į savo kampaniją. Rauneris atkirto, kad rinkėjai „nėra kvaili“ ir kad daugiausiai išleidžiantis kandidatas ne visada laimi. „Jis bando nusipirkti politiko kėdę, – sakė Rauneris apie Pritzkerį. – Jis nori nusipirkti gubernatoriaus postą, kad pirmą kartą gyvenime turėtų kažką savo. Jis būtų niekas, jei ne jo turtinga šeima.“ Trečiųjų partijų kandidatai – respublikonas valstijos senatorius Samas McCannas ir liberalas Graysonas „Kash“ Jacksonas – nebuvo pakviesti dalyvauti trečiadienio debatuose. Paskutiniai Raunerio ir Pritzkerio debatai įvyks spalio 11 dieną.

Daugiau
09/28/2018

Kodėl respublikonams taip nesiseka Ilinojuje?
Artėjantis lapkritis Ilinojaus respublikonų partijai nežada nieko gero. Gubernatorius Bruce’as Rauneris nuo demokrato varžovo JB Pritzkerio atsilieka 16 procentinių punktų. Vos 31 procentas apklaustų valstijos gyventojų teigiamai vertina šios partijos prezidento Donaldo Trumpo darbą. Trumpas partiją padarė tokia nepopuliaria Ilinojuje, kad jos priešas numeris vienas Atstovų rūmų pirmininkas Michaelas Madiganas savo rūmuose gali atkovoti superdaugumą. Respublikonų ir vėl laukia sunkūs rinkimai, kas šiame tūkstantmetyje jiems jau tampa norma. Nuo 2000 metų partija laimėjo vos 6 iš 32 valstijos masto rinkimų (18 procentų rezultatyvumas) ir tapo nuolatine mažumos partija Ilinojuje. Respublikonai čia rinkimų nelaimi; tiesiog kartais demokratai tuos rinkimus pralaimi, iškeldami silpnus kandidatus, tokius kaip Carol Moseley Braun, Alexi Giannouliasas ir Patas Quinnas. Šiuos nevykėlius nugalėję respublikonai – Peteris Fitzgeraldas, Markas Kirkas ir Bruce’as Rauneris – tiesiog atsidūrė tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Jie visi savo postuose arba atbuvo (arba atbus) vos po vieną kadenciją. Paskutinis kitai kadencijai perrinktas respublikonų senatorius buvo Charlesas Percy 1978-aisiais, paskutinis gubernatorius – Jimas Edgaras 1994-aisiais. Kaip Linkolno partija tapo tokia nesėkminga jo paties gimtinėje? Skirtingus respublikonų ir demokratų partijų likimus galima labai aiškiai pamatyti pažvelgiant į dviejų apygardų – Čikagos priemiesčio apygardos DuPage ir Ilinojaus pietuose esančio angliakasybos regiono Franklino – rinkimų istoriją. DuPage kadaise buvo Ilinojaus respublikonų partijos tvirtove, rėmusia partijos kandidatus į prezidentus nuo pat Abraomo Linkolno laikų. Po Antrojo pasaulinio karo, DuPage miesteliai prisipildė vidurinės klasės šeimų, bėgančių nuo korumpuoto Čikagos politikos aparato, ir laikančių respublikonų partiją fiskalinės atsakomybės ir puikaus valdymo pavyzdžiu. Tuo tarpu Franklino apygardos istoriją nulėmė darbininkų klasės kovos: nuo 1922 metais žiauriai išžudytų streiką nutraukusių angliakasių Herrin kaime, iki „Orient No. 2“ kasyklos sprogimo, 1951 metais nusinešusio 119 žmonių gyvybes ir paskatinusio darbininkus atstovaujantį politiką Johną L. Lewisą siekti griežtesnių saugumo reikalavimų kasykloms. Dėl profesinių sąjungų svarbos, Franklino rinkėjai išimtinai balsavo už demokratų kandidatus, kad ir kas jie būtų. Didžiąją XX amžiaus dalį demokratų ir respublikonų pajėgos Ilinojuje buvo panašios. Demokratų elektoratas būrėsi Čikagoje ir pietiniame Ilinojuje, o respublikonų šalininkai dominavo priemiesčiuose ir prerijų apygardose. Respublikonai buvo tokie sėkmingi, kad jie laimėjo šešis prezidento rinkimus iš eilės, o jų partijos atstovai sėdėjo gubernatoriaus kėdėje 26 metus be pertraukos. Tačiau laikai pasikeitė, o politinė priklausomybė apsivertė aukštyn kojomis. 2016 metais Hillary Clinton laimėjo rinkimus Ilinojuje daug didesne persvara nei jos vyras, tačiau pergalę pasiekė vos 12 apygardų, kurių dauguma yra Čikagos regione. Ji laimėjo DuPage apygardoje 53 % – 38 % ir pralaimėjo Franklino apygardoje 70 % – 25 %. Nuo 2000 metų šalis ėmė dalintis į raudonas ir mėlynas anklavas, o demokratai tapo urbanizuotų ir išsilavinusių rinkėjų partija, pavertusia juos patrauklesniais priemiesčių gyventojams. Šiuolaikiniai priemiesčių gyventojai dažniau nei ankstesnės jų kartos yra už teisę į abortus, remia gėjų teises, pasisako už aplinkosaugą, ginklų kontrolę ir didesnį valdžios aparatą, norėdami, kad jų mokesčiai keliautų mokyklų ir bibliotekų finansavimui – visa tai yra vertybės, siejamos su demokratų partija. Tai, kas traukia priemiesčių gyventojus prie demokratų, atstumia Ilinojaus provincijos rinkėjus. Šių metų gegužę, per „Old King Coal“ festivalį vakarų Frankline, skirtą didžiausiai vietos industrijai, valstijos Atstovų rūmų narys Dave’as Severinas, 2016 metais iš posto išstūmęs demokratą, savo kalbą pradėjo garsiu šūkiu: „Dievas, ginklai ir anglis!“, vėliau piktai šmaikštaudamas, kad „Čikagoje jie net nežino, kaip parašyti žodį anglis“. Čia karaliauja konservatoriškos socialinės pažiūros, o demokratai yra laikomi krikščioniško mokymo apie aborto ir homoseksualumo amoralumą bei anglies pramonės (kurią atgaivinti ir apsaugoti pažadėjo Trumpas) priešais. Ilinojus tiesiog atkartoja visos šalies tendencijas. Persirikiavus gyventojų politiniam prisiskyrimui, Ilinojaus respublikonų partija išmainė Čikagos priemiesčius į pietinį Ilinojų (atvirkštinis procesas įvyko demokratams). Tiesiog demokratams pasiekė labiau, nes priemiesčiai yra gausiau apgyvendinti. Kaip tik šis demografinis niuansas ir pavertė Ilinojų praktiškai vienos partijos valstija.

Daugiau
09/14/2018

Rimti pokyčiai?
Tegu pastaruosius septynerius metus meras Rahmas Emanuelis ir nevaldė Vėjų miesto su tokiu geležiniu kumščiu, kokiu pasižymėjo jo pirmtakai, tačiau čia yra Čikaga – meras čia visuomet yra didelis autoritetas, o Emanuelis nebuvo išimtis. Šokiruojantis jo praėjusios savaitės pareiškimas, kad jis nesieks trečiosios kadencijos, paliko galios vakuumą. Nepopuliariajam merui iššūkį 2019 metų rinkimuose iki tol buvo pasiryžę mesti 11 kandidatų – dabar tikėtina šis būrys dar labiau išaugs. Pareiškimas iš tiesų buvo šokiruojantis. Taip, Emanuelis buvo nepopuliarus. Jis uždarė dešimtis mokyklų, jo valdymo metais miestą siaubė ginkluotas smurtas, jis nesugebėjo suvaldyti gyventojų migracijos iš miesto. Jo administraciją supurtė ne vienas skandalas, o garsiausiai nuskambėjo susiję su policijos brutalumo atvejais. Ir vis dėlto, Čikagos merai patys posto neatsisako. Nuo 1947 metų perrinkimo nusprendė nesiekti vos vienas – meras Richardas M. Daley 2001 metais – tačiau iki tol jis mero rinkimus buvo laimėjęs jau 6 kartus. Nepaisant menko populiarumo, Emanuelis taip pat turi ir kuo didžiuotis: pirmiausia, klestinčiu Čikagos centru, dėl kurio mieste yra didžiausias darbo vietų skaičius per kelis dešimtmečius. Jis taip pat buvo laikomas vasario mėnesį vyksiančių rinkimų lyderiu, o jo kampanija iki šio surinko šešis kartus daugiau lėšų, nei lėšų rinkimą jau pradėję devyni jo varžovai kartu sudėjus. Tačiau jis pranašumą turėjo dar ir dėl to, kad tuo pat metu negalima kandidatuoti į mero it į miesto tarybos nario postą, tad jam iššūkio nemetė nė vienas pareigas šio metu einantis Čikagos politikas, nenorėdami rizikuoti esamomis pareigomis. Nekandidatavo taip pat ir niekas iš jo buvusių kolegų Obamos administracijoje. Tačiau situacija dabar pasikeitė. Tarp naujų kandidatų vardų patenka ( pasak „NBC Chicago“ žurnalistės Mary Ann Ahern) buvęs Obamos švietimo sekretorius Arne Duncanasa, buvusi Obamos patarėja Valerie Jarret ir Billas Daley – vieno Čikagos mero sūnus bei kito brolis, jau nekalbant apie visą būrį miesto ir apygardos pareigūnų. Trumpai tariant, tuoj bus lengviau išvardinti, kas mero rinkimuose nedalyvauja. Greičiausiai, daugumos kandidatų vardų nežinosite ir nebūsite girdėję. Tai reiškia, kad labai tikėtina, jog antrajame rinkimų rate susigrums du kandidatai, surinkę mažiau nei 25 procentus balsų. Vadinasi, vieno ar dviejų procentinių punktų persvara pirmajame rate gali nulemti galutinį laimėtoją. Tas žmogus tikrai nebus tas, kurį pasirinko ir rėmė gyventojų dauguma. Politinės struktūros prasme Čikaga skiriasi nuo kitų JAV miestų. Pirmiausia, čia nėra kadencijos apribojimų nei merui, nei miesto tarybos nariams, dėl ko čia gyvuoja ilgamečiai ir tamprūs tarpusavio politiniai santykiai, kokius retai galima išvysti kur nors kitur. Nenuostabu, kad nuo 1973 iki 2012 metų iš maždaug 100 Čikagos miesto tarybos narių, 31 buvo nuteistas dėl kaltinimų korupcija. Antra, Čikagos miesto taryba yra milžiniška: 50 narių atstovauja vos per 50 tūkstančių žmonių turinčias apylinkes. Daug didesnis Los Andželo miestas teturi 15 miesto tarybos narių. Ekspertų nuomone, dėl tokios situacijos miesto taryba yra pilka mero patikėtinių masė. Emanuelio pirmtakas Richardas M. Daley naudojosi savo galia ir šalininkais miesto taryboje, kad sutriuškintų oponentus. Miesto tarybos nariai su nuomone ir pozicija, o ne aklai sekantys meru yra retenybė. Vienintelė išimtis – tai baltaodžių tarybos narių sukilimas prieš pirmąjį juodaodį miesto merą Haroldą Washingtoną, poste buvusį per trumpą Daley Sūnaus ir Daley Tėvo tarpuvaldį. Prieš Washingtoną meru buvo Richardas J. Daley, apie kurio įtaką vietiniam demokratų aparatui sklandė legendos ir suteikė jam didelės galios nacionaliniame lygmenyje. Emanuelis taip pat nuo pat pradžių turėjo tokią aklą paramą. Taip, jo autoritetas antrojoje kadencijoje kiek sumažėjo, bet net jei kažkas ir pasisakydavo prieš jį, galiausiai vis tiek aklai pritardavo visiems jo sprendimams. Tačiau dabar į postą atėjus atsitiktiniam asmeniui, o ne interesų statytiniui, situacija turėtų pradėti sparčiai keistis. Gal 2019-ieji bus tie metai, kai po 50 metų kažkas pradės braškėti savo korumpuotumu visoje šalyje liūdnai pagarsėjusioje mūsų miesto valdžioje? O gal ji naują žmogų tik suvirškins ir išspjaus? Bet kokiu atveju, laukia permainos.

Daugiau
08/31/2018

Willowbrook gyventojai kvėpuoja pavojingu oru?
Viloubruko priemiestyje Kyle’as Evensonas gyvena vos dvejus metus, tačiau jis nerimauja tiek dėl savo, tiek dėl savo kaimynų, gyvenančių čia ne vieną dešimtmetį, sveikatos. Naujausios federalinės ataskaitos duomenimis, Viloubruko kompanija „Sterigenics“ į orą išmeta tokį kiekį dujų, kuris gali būti pavojingas gyventojams. Ataskaitoje teigiama, kad nuo 1984-ųjų metų čia veikianti kompanija į orą išmeta nuodingas dujas, galinčias sukelti vėžį. „Man neramu dėl žmonių, kurie jau serga vėžiu. Ar mums kyla didesnė grėsmė susirgti vėžiu? Ir ar mes galime ką nors dėl to padaryti?“ – sako Evensonas. „Sterigenics“ yra už kelių kvartalų nuo Evensono namų. Dviejuose pastatuose įsikūrusi kompanija teikia produktų sterilizavimo paslaugas, naudodama etileno oksido dujas. Ilinojaus universiteto Čikagos visuomenės sveikatos mokyklos profesorius dr. Peteris Orrisas sako, kad šie chemikalai sterilizavimo procesui yra naudojami visoje šalyje nuo 8 dešimtmečio pradžios. „Tai yra karcinogeniškas chemikalas, kurio karcinogeniškas poveikis žmogaus sveikatai yra žinomas ir įrodytas. Be abejo, kad nenorime, jog ši medžiaga patektų į bendruomenę“, – sako Orrisas. Apart „Sterigenics“ darbuotojų, arčiausiai į orą išskiriamų potencialiai pavojingų dujų yra Viloubruko meras Frankas Trilla. Jo biuras yra kitoje gatvės pusėje nuo „Sterigenics“. Pasak jo, praėjusį penktadienį išplatintos ataskaitos rezultatai jį pribloškė. Aplinkosaugos departamentas patikino Trilla, kad jam ir jo personalui yra visiškai saugu laikyti atvirus langus. „Mus užtikrino, kad nėra jokių trumpalaikių pasekmių, tačiau mums nerimą kelia tai, kokias pasekmes gali sukelti ilgalaikis šių dujų poveikis“, – sako Trilla. „Sterigenics“ motininės kompanijos „Sotera Health“ išplatintame pranešime rašoma, „Viloubruko oro taršos kontrolės įranga yra aukščiausios klasės, o įmonė įvykdo ir viršija visus Aplinkosaugos departamento ir Ilinojaus aplinkosaugos departamento iškeltus į orą išmetamų taršalų mažinimo tikslus.“. Pasak „Sterigenics“, kompanija neseniai atnaujino savo įrangą, kad sumažintų į orą išmetamų etileno oksido dujų kiekį daugiau nei 90 procentų. Ilinojaus gubernatorius Bruce’as Rauneris, turintis verslo ryšių su šia kompanija, tikina, kad federalinė ataskaita tiesiog sukėlė nereikalingą paniką. „Tai nėra nei kritiška padėtis, nei didelis pavojus visuomenės sveikatai“, – sakė Rauneris. Tačiau vietos gyventojų toks gubernatorius pareiškimas nenuramino. Siekdamas, kad gyventojai gautų atsakymus į jiems iškilusius klausimus, meras Trilla trečiadienio vakarą surengė bendruomenės susirinkimą. Meras į susirinkimą pakvietė minėtosios federalinės ataskaitos autorius, o Viloubruko savivaldybė taip pat nusisamdė ir šioje situacijoje susigaudyti turintį padėti ekspertą – buvusį Ilinojaus aplinkosaugos departamento direktorių. Į susirinkimą trečiadienį gausiai sugužėję gyventojai buvo įsiutę dėl to, kad jiems nežinant vietos kompanija galimai leidžia į orą vėžį sukeliančias medžiagas ir reikalavo pasiaiškinti. „Norime, kad iš čia išsinešdintumėte! Viso gero!“, – sušuko vienas gyventojas. „Nors mes laikome, kad pavojus yra yra ginčytinas ir keliantis abejonių, jis nėra toks, kad keltų tiesioginę ir nedelsiamą grėsmę, o padėtis būtų kritiška“, – sakė Markas Johnsonas iš Toksiškų medžiagų ir ligų registravimo agentūros. Duomenys ataskaitai buvo renkami 2014 metais, po Aplinkosaugos departamento etileno oksido poveikio gairių pakeitimo. „Pagal naująsias gaires, tarša, kuri iki šiol buvo laikoma vietinei bendruomenei visiškai saugia, jau tampa nebesaugia. Mes tiesiog bandome išsiaiškinti ir suprasti situaciją“, – sakė 11-ąją apylinkę atstovaujantis kongresmenas, demokratas Billas Fosteris. Ir nors ekspertai tikino, kad situacijai iki galo išnagrinėti paprasčiausiai reikia laiko, susirinkime vis tiek tvyrojo įtampa ir susijaudinimas, mat gyventojai čia ir dabar norėjo sužinoti apie tikrąjį toksinų poveikį savo sveikatai. „Kiek čia daugiau nei dešimtmetį gyvenančių žmonių serga vėžiu, ar pažįsta sergančiųjų vėžiu, ar numirusių nuo ligos. Mums visiems reikia atsistoti ir pradėti apie tai kalbėti, kad ponai ekspertai pamatytų, apie kokius skaičius kalbame ir atsakytų į mums nerimą keliančius klausimus“, – sakė vienas iš susirinkimo dalyvių.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu