Titanų kova
Po visos eilės dramatiškų ir smerkiančių antraščių, iki lapkričio rinkimų likus vos 34 dienoms, respublikonas gubernatorius Bruce’as Rauneris ir demokratas JB Pritzkeris trečiadienio vakarą susitiko antruosiuose rinkiminiuose debatuose, pasirengę ginčytis, kieno savaitė buvo blogesnė. Jie susikirto dėl ataskaitos, pavadinusios Pritzkerio nuosavybės mokesčių nuolaidas „bandymu apgauti“, ir dėl naujai pradėto kriminalinio tyrimo, siekiančio išsiaiškinti, ar Raunerio administracija tinkamai reagavo į legioneliozės protrūkį veteranų pensione Ilinojaus pietuose. Rauneris apkaltino Pritzkerį korupcija ir mokesčių slėpimu, o Pritzkeris eilinį kartą apkaltino Raunerį nesprendžiant valstijos biudžeto problemos, pavadindamas jį „didžiausiu deficito švaistytoju Ilinojaus istorijoje vien dėl užsispyrimo nebendradarbiauti su kitais žmonėmis“. Pritzkeris, kuris, pasak kelių apklausų, Raunerį lenkia daugiau nei 10 procentinių punktų, laikėsi tų pačių temų: nežinia, kurią valstija išgyvena dėl nesubalansuoto biudžeto, mirtino legioneliozės protrūkio Quincy veteranų pensione ir galimai vėžį sukeliančių chemikalų emisijos, už kurią atsakinga Willowbrook priemiesčio kompanija, kurioje finansinių interesų kadaise yra turėjęs Rauneris. Rauneris visą dėmesį sutelkė į Kuko apygardos generalinio prokuroro ataskaitos, kurioje nuolaidos nuosavybės mokesčiams, kurias Pritzkeris gavo pašalindamas tualetus iš savo prabangių namų Floridoje, „bandymu apgauti“. Gubernatorius siekė pateikti šią ataskaitą kaip pavyzdį, ko rinkėjai gali tikėtis iš Pritzkerio. Abiems kandidatams savaitė buvo itin dramatiška. Pirmadienį „Sun-Times“ paviešino detalią generalinio inspektoriaus ataskaitą apie Pritzkerio nuosavybės mokesčius ir gautas nuolaidas. Antradienį Pritzkeris pažadėjo sugrąžinti $330 000, o respublikonai pradėjo reikalauti kriminalinio tyrimo. Trečiadienį Ilinojaus generalinė prokurorė Lisa Madigan pranešė inicijuojanti kriminalinį Raunerio administracijos reakcijos į legioneliozės krizę tyrimą. Nuo 2015 metų Quincy veteranų pensionate nuo sunkios pneumonijos formos mirė 13 gyventojų, dar dešimtys sunkiai sirgo. Abu kandidatai dėl savo skandalų apkaltino politinius žaidimus. Pritzkeris pareiškė, kad generalinio inspektoriaus ataskaita buvo nutekinta tyčia, idant jam pakenkti. Nepaisant ginčų ir kaltinimų vienas kitam, šie debatai taip pat pabrėžė daugybę politinių skirtumų tarp abiejų kandidatų. Pritzkeris remia progresinius pajamų mokesčius (šiam pokyčiui yra reikalinga konstitucijos pataisa), Rauneris – ne. Pritzkeris remia ginklų prekybininkų licencijavimą, Rauneris tikina, kad tai sukurs per didelę biurokratiją. Rauneris mano, kad masiniams žudikams ir policijos pareigūnų žudikams turėtų būti taikomos mirties bausmės, Pritzkeris yra prieš mirties bausmę bet kokiomis aplinkybėmis. Abu kandidatai į gubernatorius yra labai turtingi, tad dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokią žinutę politikos sričiai siunčia jų milijonai ir kaip gerai jie gali suprasti ir atstovauti vidutinį statistinį rinkėją. Rauneris dar kartą pabrėžė, kad savo turto nepaveldėjo, dirbo „iš tikrųjų“ bei padėjo mokytojams ir teisėsaugos pareigūnams investuoti savo pensijų lėšas. Pritzkeris atliepė, kad visą gyvenimą „buvo dirbančių šeimų pusėje“, padėjo išplėsti mokyklų pusryčių programą, užtikrinti, kad daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų gautų kokybišką priežiūrą bei sukūrė „tūkstančius“ darbo vietų Ilinojuje. Kalbėdamas apie $146.5 milijono, skirto savo politinei kampanijai, Pritzkeris sakė, kad „Ilinojus to vertas“, pridurdamas, kad siekia atkovoti Ilinojaus kontrolę iš „Bruce’o Raunerio ir brolių Kochų tinklo0, siekiančių sumažinti dirbančių žmonių algas“. Gubernatorius savo kampanijai 2016 metų gruodį išsirašė $50 milijonų čekį, o Pritzkeris visada tai nurodė kaip priežastį, kodėl ir pats yra priverstas investuotį į savo kampaniją. Rauneris atkirto, kad rinkėjai „nėra kvaili“ ir kad daugiausiai išleidžiantis kandidatas ne visada laimi. „Jis bando nusipirkti politiko kėdę, – sakė Rauneris apie Pritzkerį. – Jis nori nusipirkti gubernatoriaus postą, kad pirmą kartą gyvenime turėtų kažką savo. Jis būtų niekas, jei ne jo turtinga šeima.“ Trečiųjų partijų kandidatai – respublikonas valstijos senatorius Samas McCannas ir liberalas Graysonas „Kash“ Jacksonas – nebuvo pakviesti dalyvauti trečiadienio debatuose. Paskutiniai Raunerio ir Pritzkerio debatai įvyks spalio 11 dieną.

Kodėl respublikonams taip nesiseka Ilinojuje?
Artėjantis lapkritis Ilinojaus respublikonų partijai nežada nieko gero. Gubernatorius Bruce’as Rauneris nuo demokrato varžovo JB Pritzkerio atsilieka 16 procentinių punktų. Vos 31 procentas apklaustų valstijos gyventojų teigiamai vertina šios partijos prezidento Donaldo Trumpo darbą. Trumpas partiją padarė tokia nepopuliaria Ilinojuje, kad jos priešas numeris vienas Atstovų rūmų pirmininkas Michaelas Madiganas savo rūmuose gali atkovoti superdaugumą. Respublikonų ir vėl laukia sunkūs rinkimai, kas šiame tūkstantmetyje jiems jau tampa norma. Nuo 2000 metų partija laimėjo vos 6 iš 32 valstijos masto rinkimų (18 procentų rezultatyvumas) ir tapo nuolatine mažumos partija Ilinojuje. Respublikonai čia rinkimų nelaimi; tiesiog kartais demokratai tuos rinkimus pralaimi, iškeldami silpnus kandidatus, tokius kaip Carol Moseley Braun, Alexi Giannouliasas ir Patas Quinnas. Šiuos nevykėlius nugalėję respublikonai – Peteris Fitzgeraldas, Markas Kirkas ir Bruce’as Rauneris – tiesiog atsidūrė tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Jie visi savo postuose arba atbuvo (arba atbus) vos po vieną kadenciją. Paskutinis kitai kadencijai perrinktas respublikonų senatorius buvo Charlesas Percy 1978-aisiais, paskutinis gubernatorius – Jimas Edgaras 1994-aisiais. Kaip Linkolno partija tapo tokia nesėkminga jo paties gimtinėje? Skirtingus respublikonų ir demokratų partijų likimus galima labai aiškiai pamatyti pažvelgiant į dviejų apygardų – Čikagos priemiesčio apygardos DuPage ir Ilinojaus pietuose esančio angliakasybos regiono Franklino – rinkimų istoriją. DuPage kadaise buvo Ilinojaus respublikonų partijos tvirtove, rėmusia partijos kandidatus į prezidentus nuo pat Abraomo Linkolno laikų. Po Antrojo pasaulinio karo, DuPage miesteliai prisipildė vidurinės klasės šeimų, bėgančių nuo korumpuoto Čikagos politikos aparato, ir laikančių respublikonų partiją fiskalinės atsakomybės ir puikaus valdymo pavyzdžiu. Tuo tarpu Franklino apygardos istoriją nulėmė darbininkų klasės kovos: nuo 1922 metais žiauriai išžudytų streiką nutraukusių angliakasių Herrin kaime, iki „Orient No. 2“ kasyklos sprogimo, 1951 metais nusinešusio 119 žmonių gyvybes ir paskatinusio darbininkus atstovaujantį politiką Johną L. Lewisą siekti griežtesnių saugumo reikalavimų kasykloms. Dėl profesinių sąjungų svarbos, Franklino rinkėjai išimtinai balsavo už demokratų kandidatus, kad ir kas jie būtų. Didžiąją XX amžiaus dalį demokratų ir respublikonų pajėgos Ilinojuje buvo panašios. Demokratų elektoratas būrėsi Čikagoje ir pietiniame Ilinojuje, o respublikonų šalininkai dominavo priemiesčiuose ir prerijų apygardose. Respublikonai buvo tokie sėkmingi, kad jie laimėjo šešis prezidento rinkimus iš eilės, o jų partijos atstovai sėdėjo gubernatoriaus kėdėje 26 metus be pertraukos. Tačiau laikai pasikeitė, o politinė priklausomybė apsivertė aukštyn kojomis. 2016 metais Hillary Clinton laimėjo rinkimus Ilinojuje daug didesne persvara nei jos vyras, tačiau pergalę pasiekė vos 12 apygardų, kurių dauguma yra Čikagos regione. Ji laimėjo DuPage apygardoje 53 % – 38 % ir pralaimėjo Franklino apygardoje 70 % – 25 %. Nuo 2000 metų šalis ėmė dalintis į raudonas ir mėlynas anklavas, o demokratai tapo urbanizuotų ir išsilavinusių rinkėjų partija, pavertusia juos patrauklesniais priemiesčių gyventojams. Šiuolaikiniai priemiesčių gyventojai dažniau nei ankstesnės jų kartos yra už teisę į abortus, remia gėjų teises, pasisako už aplinkosaugą, ginklų kontrolę ir didesnį valdžios aparatą, norėdami, kad jų mokesčiai keliautų mokyklų ir bibliotekų finansavimui – visa tai yra vertybės, siejamos su demokratų partija. Tai, kas traukia priemiesčių gyventojus prie demokratų, atstumia Ilinojaus provincijos rinkėjus. Šių metų gegužę, per „Old King Coal“ festivalį vakarų Frankline, skirtą didžiausiai vietos industrijai, valstijos Atstovų rūmų narys Dave’as Severinas, 2016 metais iš posto išstūmęs demokratą, savo kalbą pradėjo garsiu šūkiu: „Dievas, ginklai ir anglis!“, vėliau piktai šmaikštaudamas, kad „Čikagoje jie net nežino, kaip parašyti žodį anglis“. Čia karaliauja konservatoriškos socialinės pažiūros, o demokratai yra laikomi krikščioniško mokymo apie aborto ir homoseksualumo amoralumą bei anglies pramonės (kurią atgaivinti ir apsaugoti pažadėjo Trumpas) priešais. Ilinojus tiesiog atkartoja visos šalies tendencijas. Persirikiavus gyventojų politiniam prisiskyrimui, Ilinojaus respublikonų partija išmainė Čikagos priemiesčius į pietinį Ilinojų (atvirkštinis procesas įvyko demokratams). Tiesiog demokratams pasiekė labiau, nes priemiesčiai yra gausiau apgyvendinti. Kaip tik šis demografinis niuansas ir pavertė Ilinojų praktiškai vienos partijos valstija.

Rimti pokyčiai?
Tegu pastaruosius septynerius metus meras Rahmas Emanuelis ir nevaldė Vėjų miesto su tokiu geležiniu kumščiu, kokiu pasižymėjo jo pirmtakai, tačiau čia yra Čikaga – meras čia visuomet yra didelis autoritetas, o Emanuelis nebuvo išimtis. Šokiruojantis jo praėjusios savaitės pareiškimas, kad jis nesieks trečiosios kadencijos, paliko galios vakuumą. Nepopuliariajam merui iššūkį 2019 metų rinkimuose iki tol buvo pasiryžę mesti 11 kandidatų – dabar tikėtina šis būrys dar labiau išaugs. Pareiškimas iš tiesų buvo šokiruojantis. Taip, Emanuelis buvo nepopuliarus. Jis uždarė dešimtis mokyklų, jo valdymo metais miestą siaubė ginkluotas smurtas, jis nesugebėjo suvaldyti gyventojų migracijos iš miesto. Jo administraciją supurtė ne vienas skandalas, o garsiausiai nuskambėjo susiję su policijos brutalumo atvejais. Ir vis dėlto, Čikagos merai patys posto neatsisako. Nuo 1947 metų perrinkimo nusprendė nesiekti vos vienas – meras Richardas M. Daley 2001 metais – tačiau iki tol jis mero rinkimus buvo laimėjęs jau 6 kartus. Nepaisant menko populiarumo, Emanuelis taip pat turi ir kuo didžiuotis: pirmiausia, klestinčiu Čikagos centru, dėl kurio mieste yra didžiausias darbo vietų skaičius per kelis dešimtmečius. Jis taip pat buvo laikomas vasario mėnesį vyksiančių rinkimų lyderiu, o jo kampanija iki šio surinko šešis kartus daugiau lėšų, nei lėšų rinkimą jau pradėję devyni jo varžovai kartu sudėjus. Tačiau jis pranašumą turėjo dar ir dėl to, kad tuo pat metu negalima kandidatuoti į mero it į miesto tarybos nario postą, tad jam iššūkio nemetė nė vienas pareigas šio metu einantis Čikagos politikas, nenorėdami rizikuoti esamomis pareigomis. Nekandidatavo taip pat ir niekas iš jo buvusių kolegų Obamos administracijoje. Tačiau situacija dabar pasikeitė. Tarp naujų kandidatų vardų patenka ( pasak „NBC Chicago“ žurnalistės Mary Ann Ahern) buvęs Obamos švietimo sekretorius Arne Duncanasa, buvusi Obamos patarėja Valerie Jarret ir Billas Daley – vieno Čikagos mero sūnus bei kito brolis, jau nekalbant apie visą būrį miesto ir apygardos pareigūnų. Trumpai tariant, tuoj bus lengviau išvardinti, kas mero rinkimuose nedalyvauja. Greičiausiai, daugumos kandidatų vardų nežinosite ir nebūsite girdėję. Tai reiškia, kad labai tikėtina, jog antrajame rinkimų rate susigrums du kandidatai, surinkę mažiau nei 25 procentus balsų. Vadinasi, vieno ar dviejų procentinių punktų persvara pirmajame rate gali nulemti galutinį laimėtoją. Tas žmogus tikrai nebus tas, kurį pasirinko ir rėmė gyventojų dauguma. Politinės struktūros prasme Čikaga skiriasi nuo kitų JAV miestų. Pirmiausia, čia nėra kadencijos apribojimų nei merui, nei miesto tarybos nariams, dėl ko čia gyvuoja ilgamečiai ir tamprūs tarpusavio politiniai santykiai, kokius retai galima išvysti kur nors kitur. Nenuostabu, kad nuo 1973 iki 2012 metų iš maždaug 100 Čikagos miesto tarybos narių, 31 buvo nuteistas dėl kaltinimų korupcija. Antra, Čikagos miesto taryba yra milžiniška: 50 narių atstovauja vos per 50 tūkstančių žmonių turinčias apylinkes. Daug didesnis Los Andželo miestas teturi 15 miesto tarybos narių. Ekspertų nuomone, dėl tokios situacijos miesto taryba yra pilka mero patikėtinių masė. Emanuelio pirmtakas Richardas M. Daley naudojosi savo galia ir šalininkais miesto taryboje, kad sutriuškintų oponentus. Miesto tarybos nariai su nuomone ir pozicija, o ne aklai sekantys meru yra retenybė. Vienintelė išimtis – tai baltaodžių tarybos narių sukilimas prieš pirmąjį juodaodį miesto merą Haroldą Washingtoną, poste buvusį per trumpą Daley Sūnaus ir Daley Tėvo tarpuvaldį. Prieš Washingtoną meru buvo Richardas J. Daley, apie kurio įtaką vietiniam demokratų aparatui sklandė legendos ir suteikė jam didelės galios nacionaliniame lygmenyje. Emanuelis taip pat nuo pat pradžių turėjo tokią aklą paramą. Taip, jo autoritetas antrojoje kadencijoje kiek sumažėjo, bet net jei kažkas ir pasisakydavo prieš jį, galiausiai vis tiek aklai pritardavo visiems jo sprendimams. Tačiau dabar į postą atėjus atsitiktiniam asmeniui, o ne interesų statytiniui, situacija turėtų pradėti sparčiai keistis. Gal 2019-ieji bus tie metai, kai po 50 metų kažkas pradės braškėti savo korumpuotumu visoje šalyje liūdnai pagarsėjusioje mūsų miesto valdžioje? O gal ji naują žmogų tik suvirškins ir išspjaus? Bet kokiu atveju, laukia permainos.

Willowbrook gyventojai kvėpuoja pavojingu oru?
Viloubruko priemiestyje Kyle’as Evensonas gyvena vos dvejus metus, tačiau jis nerimauja tiek dėl savo, tiek dėl savo kaimynų, gyvenančių čia ne vieną dešimtmetį, sveikatos. Naujausios federalinės ataskaitos duomenimis, Viloubruko kompanija „Sterigenics“ į orą išmeta tokį kiekį dujų, kuris gali būti pavojingas gyventojams. Ataskaitoje teigiama, kad nuo 1984-ųjų metų čia veikianti kompanija į orą išmeta nuodingas dujas, galinčias sukelti vėžį. „Man neramu dėl žmonių, kurie jau serga vėžiu. Ar mums kyla didesnė grėsmė susirgti vėžiu? Ir ar mes galime ką nors dėl to padaryti?“ – sako Evensonas. „Sterigenics“ yra už kelių kvartalų nuo Evensono namų. Dviejuose pastatuose įsikūrusi kompanija teikia produktų sterilizavimo paslaugas, naudodama etileno oksido dujas. Ilinojaus universiteto Čikagos visuomenės sveikatos mokyklos profesorius dr. Peteris Orrisas sako, kad šie chemikalai sterilizavimo procesui yra naudojami visoje šalyje nuo 8 dešimtmečio pradžios. „Tai yra karcinogeniškas chemikalas, kurio karcinogeniškas poveikis žmogaus sveikatai yra žinomas ir įrodytas. Be abejo, kad nenorime, jog ši medžiaga patektų į bendruomenę“, – sako Orrisas. Apart „Sterigenics“ darbuotojų, arčiausiai į orą išskiriamų potencialiai pavojingų dujų yra Viloubruko meras Frankas Trilla. Jo biuras yra kitoje gatvės pusėje nuo „Sterigenics“. Pasak jo, praėjusį penktadienį išplatintos ataskaitos rezultatai jį pribloškė. Aplinkosaugos departamentas patikino Trilla, kad jam ir jo personalui yra visiškai saugu laikyti atvirus langus. „Mus užtikrino, kad nėra jokių trumpalaikių pasekmių, tačiau mums nerimą kelia tai, kokias pasekmes gali sukelti ilgalaikis šių dujų poveikis“, – sako Trilla. „Sterigenics“ motininės kompanijos „Sotera Health“ išplatintame pranešime rašoma, „Viloubruko oro taršos kontrolės įranga yra aukščiausios klasės, o įmonė įvykdo ir viršija visus Aplinkosaugos departamento ir Ilinojaus aplinkosaugos departamento iškeltus į orą išmetamų taršalų mažinimo tikslus.“. Pasak „Sterigenics“, kompanija neseniai atnaujino savo įrangą, kad sumažintų į orą išmetamų etileno oksido dujų kiekį daugiau nei 90 procentų. Ilinojaus gubernatorius Bruce’as Rauneris, turintis verslo ryšių su šia kompanija, tikina, kad federalinė ataskaita tiesiog sukėlė nereikalingą paniką. „Tai nėra nei kritiška padėtis, nei didelis pavojus visuomenės sveikatai“, – sakė Rauneris. Tačiau vietos gyventojų toks gubernatorius pareiškimas nenuramino. Siekdamas, kad gyventojai gautų atsakymus į jiems iškilusius klausimus, meras Trilla trečiadienio vakarą surengė bendruomenės susirinkimą. Meras į susirinkimą pakvietė minėtosios federalinės ataskaitos autorius, o Viloubruko savivaldybė taip pat nusisamdė ir šioje situacijoje susigaudyti turintį padėti ekspertą – buvusį Ilinojaus aplinkosaugos departamento direktorių. Į susirinkimą trečiadienį gausiai sugužėję gyventojai buvo įsiutę dėl to, kad jiems nežinant vietos kompanija galimai leidžia į orą vėžį sukeliančias medžiagas ir reikalavo pasiaiškinti. „Norime, kad iš čia išsinešdintumėte! Viso gero!“, – sušuko vienas gyventojas. „Nors mes laikome, kad pavojus yra yra ginčytinas ir keliantis abejonių, jis nėra toks, kad keltų tiesioginę ir nedelsiamą grėsmę, o padėtis būtų kritiška“, – sakė Markas Johnsonas iš Toksiškų medžiagų ir ligų registravimo agentūros. Duomenys ataskaitai buvo renkami 2014 metais, po Aplinkosaugos departamento etileno oksido poveikio gairių pakeitimo. „Pagal naująsias gaires, tarša, kuri iki šiol buvo laikoma vietinei bendruomenei visiškai saugia, jau tampa nebesaugia. Mes tiesiog bandome išsiaiškinti ir suprasti situaciją“, – sakė 11-ąją apylinkę atstovaujantis kongresmenas, demokratas Billas Fosteris. Ir nors ekspertai tikino, kad situacijai iki galo išnagrinėti paprasčiausiai reikia laiko, susirinkime vis tiek tvyrojo įtampa ir susijaudinimas, mat gyventojai čia ir dabar norėjo sužinoti apie tikrąjį toksinų poveikį savo sveikatai. „Kiek čia daugiau nei dešimtmetį gyvenančių žmonių serga vėžiu, ar pažįsta sergančiųjų vėžiu, ar numirusių nuo ligos. Mums visiems reikia atsistoti ir pradėti apie tai kalbėti, kad ponai ekspertai pamatytų, apie kokius skaičius kalbame ir atsakytų į mums nerimą keliančius klausimus“, – sakė vienas iš susirinkimo dalyvių.

Mokytojai patyliukais ginkluojasi
Kai Donaldas Trumpas, reaguodamas į eilines šaudynes mokykloje, pasiūlė apginkluoti mokytojus, dauguma pedagogų į tai sureagavo su siaubu. Tačiau mokytojai Kolorade imasi veiksmų, kad galėtų neštis ginklus į mokyklas. Pelno nesiekianti grupė „FASTER“, įkurta po to kai Sandy Hook pradinėje mokykloje buvo nužudyta 20 vaikučių, yra paruošusi per 1300 mokyklų darbuotojų (daugiausia Ohajuje) naudotis šaunamuoju ginklu šaudynių mokykloje atveju. 63 iš jų buvo treniruojami Kolorade, kur 1999 metais įvyko šaudynės Columbine mokykloje. Politiškai neutralios valstijos gubernatorius yra demokratas, o Senate ją atstovauja abiejų partijų atstovai. „Manau, kad žmonėms baisu į mokyklą atsinešti šaunamąjį ginklą, – sako Denverio Džefersono apygardoje pirmokus mokanti 27-erių Katie, nenorėjusi nurodyti savo pavardės. – Jie mato tik neigiamą pusę, o ne teigiamą – kad ginklai gali išgelbėti žmones.“ Katie šią savaitę dalyvauja $1,000 kainuojančiuose trijų dienų mokymuose Komers Sityje, netoli Denverio. Jungtinės Valstijos yra vienintelė išsivysčiusi pasaulio šalis, nuolat kamuojama susišaudymų mokyklose – čia jie vyksta maždaug kas savaitę, nurodo ginklų aprobojimų siekianti organizacija „Everytown for Gun Safety“. Amerikos ginkluoto smurto epidemija kasmet nusineša apie 33 000 gyvybių. Nuo 1999 metų su šaudynėmis mokykloje susidūrė per 214 tūkstančių mokinių, rodo „Washington Post“ duomenų bazės informacija. Šaudynėms toliau daugėjant, o Kongresui nesiimant jokių realių veiksmų, „FASTER“ pastebi didesnį susidomėjimą jų rengiamais mokymais – dar iki tol, kol po Valentino dienos šaudynių Floridoje prezidentas Trumpas paragino apginkluoti mokytojus. „Šiais metais paklausa buvo tokia didelė, kad teko į tvarkaraštį įtraukti ketverius papildomus mokymus, tačiau nemanau, kad tai susiję su prezidento pasisakymu“, – sako organizacijos direktorius Ohajuje Joe Eatonas. Šią savaitę trijų dienų mokymuose, kuriuos veda keturi policijos pareigūnai, dalyvavo 24 mokyklų darbuotojai iš Kolorado, įskaitant mokyklų direktorius, mokytojus ir pastorius. Kolorado valstijos įstatymai draudžia į mokyklos teritoriją įsinešti šaunamuosius ginklus (tai leidžiama tik apsaugos darbuotojams ir už mokyklų saugumą atsakingiems teisėsaugos pareigūnams). Dauguma dalyvaujančiųjų mokymuose teisės įsinešti ginklą į mokyklą neturi, tačiau viliasi, kad jų pasirengimas padės šiuos sprendimus priimantiems asmenims persigalvoti. „Aš būtinai apie tai pasikalbėsiu su savo mokyklos direktoriumi ir apsauga“, – sako 40-metis fizikos mokytojas Johnas MacFarlane’as, kuriam šie mokymai padėjo įžvelgti spragas dabartiniame jo mokyklos apsaugos protokole. Wayne’as, dirbantis ūkvedžiu provincijos mokykloje, skaičiuoja, kad policijai sureaguoti į šaudynes jo mokykloje prireiktų 20-25 minučių. Dviems paaugliams Columbine mokykloje savo klasiokus iššaudyti pakako 7.5 minutės, susirinkusiems į kursus pasakojo Evanas Toddas, tąkart išgyvenęs tragediją. 1999 metais Litltone, Kolorado valstijoje, žuvo 12 mokinių ir mokytoja. 35-erių Toddas sako esąs „absoliučiai“ tikras, kad žuvusiųjų būtų mažiau, jei mokytojams būtų buvę leista nešiotis ginklus. Tačiau netrūksta ir šios idėjos kritikų. „Aš suprantu, kad problema gali būti sunkiau išsprendžiama nuošaliose provincijos mokyklose, – sako už ginklų kontrolę pasisakančio politinių veiksmų komiteto „Colorado Ceasefire“ atstovas spaudai Tomas Mauseris. – Tačiau mokytojai turi būti mokytojais, o ne greitojo reagavimo kovotojais.“ Mauserio 15-metis sūnus Danielis buvo vienas iš žuvusiųjų Columbine šaudynėse. Mokiniai šiuo klausimu taip pat laikosi įvairių nuomonių. „Manau, kad tai gera idėja, kad nereikėtų laukti ir baimintis dėl savo gyvybės“, – sako 14-metis Alexas Eastonas iš Auroros, Kolorado valstijos. 16-metis Andre Fouque, iš Luisvilio, Kolorado valstijoje, buvo nusiteikęs labiau skeptiškai. „O kaip policijai žinoti, kas turėjo ginklą? Mokytoja tokiu atveju būtų pirmasis asmuo, kuris būtų nušautas. Manau turime šiuos dalykus palikti policijai“, – sako jis.

Griežtės bausmės vairuotojams
Nuo ateinančios vasaros, vairuotojai sučiupti prie vairo rašantys žinutes, sulauks daug griežtesnių nuobaudų, o jei pažeidimai kartosis – galės netgi netekti vairuotojo pažymėjimo. Sugriežtintas nuobaudas numatantis įstatymas, įsigaliosiantis nuo 2019 metų liepos 1 dienos, buvo priimtas praėjusią savaitę. Pasak valstijos pareigūnų, šis laikotarpis yra skirtas visuomenei ir policijai priprasti prie naujos tvarkos. Pasak naująjį įstatymą rėmusios valstijos demokratės senatorės Cristinos Castro, dabar galiojančios nuobaudos yra nepajėgios atgrasyti vairuotojų nuo neteisėto naudojimosi elektroniniais prietaisais vairuojant. Visoje šalyje 2016 metais dėl nukreipto vairuotojų dėmesio žuvo 3450 žmonių. Ilinojaus transporto agentūros duomenimis, 2017 metais užfiksuota, kad elektronikos prietaisais už vairo neleidžiamai naudojosi apie 9 procentus vairuotojų. Pernai policija išrašė 35 036 baudos kvitus už susirašinėjimą žinutėmis ar kalbėjimą telefonu vairuojant. Pagal naująjį įstatymą be baudos bus taip pat gaunamas nepanaikinamas įspėjimas, o po trijų įspėjimų bus atimama teisė vairuoti. Pagal naująjį įstatymą bus sugriežtintos tik bausmės, o draudimai išlieka tokie pat kaip 2014 metais priimtame įstatyme. Primename, kad vairuojant draudžiama: – Kalbėti įsijungus garsiakalbį laikant telefoną rankoje; – Kalbėti naudojantis laisvų rankų įranga leidžiama tik vyresniems nei 18 metų vairuotojams; – Laikant telefoną rankose kalbėti galima tik pranešant tarnyboms apie nelaimę. Tai daryti galima sustojus šalikelėje arba sustojus, esant blokuojamam eismui – prie šviesoforo arba geležinkelio pervažos. – Ausinės yra draudžiamos, išskyrus vienos ausies ausines; – Leidžiama paspausti vieną mygtuką, kad būtų pradėtas arba užbaigtas pokalbis.

Ilinojuje – vienas saugiausių universitetinių miestų
Rinktis koledžą pagal triukšmingiausius studentiškus vakarėlius jau seniai nebemadinga. Šiais laikais dėmesys pirmiausia krypsta į akademinę kokybę ir...saugumą. Neseniai išplatintoje universitetinių miestelių apžvalginėje ataskaitoje matyti, kad Deerfieldas tapo antruoju pagal saugumą Jungtinėse Valstijose. Saugesniu aukštesniąsias mokyklas turinčiu miestu yra laikomas tik Masačiusetso valstijoje esantis Bruklainas. Į pirmąjį saugiausių universitetinių miestelių dešimtuką 2018 metais nepakliuvo nė viena kita Ilinojaus vietovė. Apžvalginę ataskaitą atliko saugumo ir apsaugos temomis rašantis internetinis portalas „SafeWise“. Kad vietovė būtų laikoma „universitetiniu miestu“, joje turi gyventi mažiausiai 15 000 gyventojų ir būti bent vienas nekomercinis koledžas arba universitetas, siūlantis 4 metų aukštojo išsilavinimo programas. Nustatinėjant universitetinių miestų saugumą, „SafeWise“ žiūrėjo į smurtinių nusikaltimų (žmogžudysčių, išprievartavimų, ginkluotų užpuolimų ir apiplėšimų) kiekio 1000 gyventojų statistiką. Taip pat buvo žiūrima ir į nesmurtinius nusikaltimus (vagystes, chuliganizmą ir pan.), tačiau ši statistika galutiniam sprendimui įtakos neturėjo. Reitinguojant miestus buvo naudojami 2016 metų FTB duomenys apie nusikalstamumą. Deerfieldas, kuriame 2016 metais įvykdyti vos 5 smurtiniai nusikaltimai, yra miestelis, kuris nebijo imtis iniciatyvos, kad apsaugotų savo gyventojus. Birželį miestelis papildė savo kodeksą kovinių šaunamųjų ginklų ir didelės apimties magazinų draudimu, nepaisydamas tam prieštaraujančių interesų. Prie bendruomenės saugumo ir gerovės ko gero prisideda ir tai, kad čia esantis Tarptautinis Trejybės koledžas (Trinity International College) buvo įkurtas remiantis krikščioniškomis vertybėmis. Kasmet į Deerfieldą atvyksta apie 2500 daugiausiai tikinčiųjų studentų, o tai prisideda prie saugios ir draugiškos čia gyvuojančios bendruomenės.    Į saugiausių universitetinių miestų dvidešimtuką dar patenka Ilinojaus miestas Naperville, kuriame yra mažiausiai septyni studentų miesteliai.

Akyliau saugos vartotojų duomenis
Pentagonas imasi priemonių prieš karių įprotį naudoti fizinio aktyvumo matuoklius ir kitas išmaniųjų telefonų programėles, nustatinėjančias vartotojų buvimo vietą, nes paaiškėjo, kad ši svarbi informacija kartais atsiduria internete, pirmadienį sakė JAV pareigūnai. Gynybos departamentas paskelbė iškart įsigaliojusį nurodymą, kad jo darbuotojai ir kariai, dirbantys kai kuriose operatyvinėse teritorijose, pavyzdžiui, karo veiksmų zonose, nebenaudotų jokių GPS (Pasaulinę vietos nustatymo sistemos) informaciją renkančių programų tiek vyriausybės išduotoje, tiek privačioje įrangoje. Šis sprendimas, turintis užtikrinti didesnį karių saugumą, yra dalis atsako, kurio buvo imtasi paaiškėjus, kad bendrovės „Strava“ programėlės renkami duomenys apie vartotojų fizinį aktyvumą yra naudojami internetu prieinamam žemėlapiui sudaryti. Internautai gali lengvai pastebėti aktyvumo židinius atokiose Irako ir Sirijos vietovėse, kur yra yra dislokuotos JAV pajėgos. „Šie geolokaciniai pajėgumai gali atskleisti departamento darbuotojų asmeninę informaciją, buvimo vietas, įpročius ir skaičių, taip pat potencialiai sukelti nenumatytų pasekmių saugumui ir padidinti pavojų bendroms pajėgoms arba misijai“, – sakoma gynybos sekretoriaus pavaduotojas Patrickas Shanahanas. Vis dėlto vadai galės savo nuožiūra suteikti leidimą naudoti GPS prietaisus ir programėles, atsižvelgdami į misijos reikalavimus ir riziką operacijų saugumui. Vietose, kur nekyla didelių rūpesčių dėl saugumo, pavyzdžiui, karinėse bazėse JAV teritorijoje arba pačiame Pentagone, personalas daugeliu atvejų galės toliau naudoti GPS technologijas naudojančius prietaisus ir programėles.

Grasina atsaku į muitus
Kinija rugpjūčio 23 dieną įves 25 proc. importo muitą 16 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms, paskelbė šalies finansų ministerija. Pasak ministerijos, imtis šios priemonės Pekinas yra priverstas dėl Jungtinių Valstijų veiksmų. Kiek anksčiau Vašingtonas paskelbė, kad nuo rugpjūčio 23 dienos bus įvesti importo muitai 16 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms. Taigi bendra importo muitais apmokestinamų kiniškų prekių vertė padidės iki 50 mlrd. JAV dolerių per metus. Į Kinijos parengtą sąrašą prekių, kurioms bus įvestas padidintas importo muitas, įtraukta nafta, anglis, chemijos produktai ir tam tikrų rūšių medicinos įranga. Liepos 6 dieną Jungtinės Valstijos įvedė 25 proc. importo muitą 34 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms, o Pekinas ėmėsi atitinkamų atsakomųjų priemonių. Prekybos ginčas gali dar paaštrėti, mano ekspertai. Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas šalies prekybos atstovui Robertui Lighthizeriui pavedė parengti planą, pagal kurį 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms būtų nustatytas ne 10 proc., o 25 proc. importo muitas. Netrukus po to Kinijos prekybos ministerija paskelbė planą, pagal kurį 60 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms būtų įvesti 5–25 proc. importo muitai. Tuo tarpu naujausi statistiniai duomenys parodė, kad Kinijos prekybos su Jungtinėmis Valstijomis perteklius liepą sudarė 28,1 mlrd. JAV dolerių ir buvo artimas birželį pasiektam rekordui.

Respublikonai nenori neonacio
Atsirado mažiausiai du potencialūs paskutinės minutės kandidatai (write-in candidates), galintys atimti dalį balsų iš respublikonų partiją atstovaujančio nominanto 3-ojoje Ilinojaus kongresinėje apylinkėje, mat šis nominantas – Artas Jonesas – yra Holokausto neigėjas, antisemitas ir baltųjų rasės supremacistas. „Tokie neapykantą skleidžiantys asmenys kaip Artas Jonesas privalo būti sustabdyti, – sako 35-erių advokatas Justinas Hansonas, aiškinantis, kodėl nusprendė paskutinę akimirką pateikti savo kandidatūrą. – Aš šioje apylinkėje užaugau, aš pažįstu vietos žmones. Mes netoleruosime žmonių, atstovaujančių pavojingas idėjas.“ Kennethas Yerkesas, 62-ejų stomatologas iš Oak Lawn, sako, kad savo kandidatūrą pateikė, nes jo pažiūros yra visiškai priešingos Joneso, kurį jis pavadino „neamerikietišku“. Trečiadienį Yerkesas savo „Facebook“ paskyroje pasiskelbė metantis iššūkį Jonesui ir paragino kitus padaryti tą patį, balsus atiduodant jo kandidatūrai ir nepalaikant Joneso. Jonesas tapo respublikonų partijos nominantu po to, kai buvo vienintelis kandidatas kovo mėnesį vykusiuose partijos pirminiuose rinkimuose. 3-oji kongresinė apylinkė yra didele persvara demokratų partijos pusėje, tad prognozuojama, kad kongresmenas Danas Lipinskis lapkritį nesunkiai turėtų būti perrinktas dar vienai kadencijai. Nacionalinio dėmesio Joneso persona sulaukė tuomet, kai prieš pat pirminius rinkimus „Sun-Times“ atskleidė jo ilgametę neonacišką veiklą. Tuo metu respublikonų partija nesusigriebė pateikti jokio paskutinės minutės oponento. Pirminiuose rinkimuose Jonesas surinko 20 681 balsą – tai yra daug, turint galvoje, kad jis nerinko pinigų ir neorganizavo jokios kampanijos. Rinkėjų apklausa nebuvo vykdoma, todėl neaišku, ar šie žinojo, už ką jie balsuoja. Hansono ir Yerkeso kandidatūros yra simbolinės, o jų tikslas – sumažinti Joneso gautų balsų skaičių. Ilinojuje paskutinės akimirkos kandidatai privalo užsiregistruoti vietos rinkimų komisijoje.

Kruvinasis sekmadienis
Čikagoje penki žmonės buvo nušauti ir dar 44 buvo sužeisti sekmadienį per virtinę smurto incidentų,, o policija pareiškė, kad padėtis Vidurio Vakarų regiono didmiestyje „visiškai nepriimtina“.

Dar daugiau mokesčių
Po beveik $2 milijardus siekiančio milžiniško mokesčių pakėlimo, kuris tėra lašas jūroje sprendžiant Čikagos pensijų sistemos krizę, meras Rahmas Emanuelis pradės sudėtingą kovą dėl trečiosios kadencijos su kiek mažesniu finansiniu galvosopiu.