Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

09/21/2018

Dešimtmetis po krizės: pasaulio ekonomikai vėl kylanti rizika
Prieš dešimtmetį JAV finansų sistemos griūtį sukėlė blogos investicijos, vadintos paslaptingomis santrumpomis. Šiandien veiksniai, keliantys riziką pasaulio ekonomikos stabilumui, turi žinomus pavadinimus, kaip antai Kinija, galimas problemų išplitimas iš besivystančių rinkų, „Brexit“ ar net Donaldas Trumpas. Per ilgus metus, praėjusius nuo 2008 metų krizės, dėl kurios dešimtys milijonų žmonių neteko savo namų, šimtai milijonų neteko darbo ir buvo sunaikintas trilijonų JAV dolerių vertės turtas, pasaulio ekonomika atsigavo. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet ir kitąmet padidės po 3,9 proc., o tai įrodo, kad viso pasaulio ekonomika atsitiesia. Tačiau Jungtinėms Valstijoms atsidūrus daugybės prekybos ginčų epicentre, dėl pasaulio ūkio plėtros perspektyvų ima kilti abejonių. TVF vyriausiasis ekonomistas Maurice Obstfeldas yra įspėjęs, jog „didžiausią grėsmę pasaulio ekonomikos augimui artimiausiu laikotarpiu kelia ... galimas tolesnis dabartinės įtampos prekyboje didėjimas“. Ir Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema (FRS) – galingiausias pasaulyje centrinis bankas – šį įspėjimą atkartojo beveik pažodžiui: „tarptautinių prekybos ginčų paaštrėjimas kelia riziką, galinčią slopinti realųjį aktyvumą“. „Pirmiausia Amerika“ Persikėlęs į Baltuosius rūmus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per savo rinkimų kampaniją žadėjęs „padaryti Ameriką vėl didžią“, sujaukė prekybos santykius, nedarydamas skirtumo tarp sąjungininkų ir priešininkų. Vienu pagrindinių jo taikinių tapo Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis – prieš 25 metus su kaimyninėmis Kanada ir Meksika sudaryta sutartis, kurią jis yra pavadinęs plėšikavimu ir katastrofa. D.Trumpas pareikalavo iš naujo derėtis dėl NAFTA, o po to, kai susitarimas jau beveik buvo pasiektas, supeikė Kanadą – pagrindinę JAV prekybos partnerę, vos nesužlugdęs derybų. Jis yra užsipuolęs Europos Sąjungą (ES) ir kaip tik tuo metu, kai bloką slegia neapibrėžtumas dėl „Brexit“. O Kiniją JAV prezidentas bando priversti padaryti nuolaidų ir vis didina spaudimą Pekinui, įvesdamas vis daugiau muitų iš Kinijos importuojamoms prekėms. Šią savaitę jis gali pradėti naują savo agresyvios kampanijos prieš Pekiną etapą, kuriame importo muitus nori nustatyti dar 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms. Antras pagal dydį pasaulio ūkis jau pradeda jausti šios kampanijos poveikį ir jeigu tas poveikis toliau didės, jis gali išprovokuoti vadinamąjį sniego gniūžtės efektą investicijoms, tiekimo grandinėms ir pasitikėjimui. Kita krizė? 2008 metų rugsėjo 15 dieną, kai buvo leista žlugti „Lehman Brothers“, paaiškėjo katastrofos mastas. Paaiškėjo, kad į itin sudėtingas – ir neaiškias – finansines priemones, kurios buvo pagrįstos melu, buvo investuotos milžiniškos sumos. Šios priemonės buvo susijusios su antrinėmis būsto paskolomis, kurios labai mažų palūkanų normų laikais daugeliui žmonių leido įsigyti namus neatsižvelgiant į jų gebėjimą grąžinti paskolą. Tačiau po to, kai 2004 metais FRS pradėjo didinti palūkanų normas, kortų namelis subyrėjo. Ir dabar po daugelio nulinių palūkanų metų FRS vėl didina normas. O Didžiosios recesijos veteranai nėra tikri, kada kils kita didelė krizė. „Perfrazuojant Levą Tolstojų, visos laimingos rinkos panašios viena į kitą, bet kiekviena krizės ištikta rinka skiriasi nuo kitų“, – pareiškė Nicholas Colas iš „DataTrek Research“. Taigi kur yra įspėjamieji ženklai? JAV ekonomika sparčiai auga, nedarbo lygis yra pasiekęs istoriškai žemą maždaug 4 proc. lygį, nėra infliacijos ženklų, o akcijų birža siekia vis naujų rekordų. 2010 metais priėmus Doddo Franko įstatymą, buvo apribotos finansų įstaigų galimybės prisiimti riziką ir bankai buvo priversti suformuoti dideles atsargas. Taigi „bankų sektorius dabar yra vienas griežčiausiai reguliuojamų sektorių...“, pareiškė Steve‘as Eismanas, vienas iš finansininkų, kuris pastebėjo burbulą antrinių būsto paskolų rinkoje ir sugebėjo iš to pasipelnyti. Tačiau ekonomikos atsigavimas tęsėsi dešimt metų, tad neabejojama, kad ateis ir nauja krizė. „Nežinau, kas sukels kitą krizę, bet esu gan tikras, kad tai nebus olandiškos tulpės ... ir ne antrinės būsto paskolos“, – pareiškė Aaronas Kleinas, Brukingso instituto reglamentavimo ekspertas. O politinės rizikos ekspertui Ianui Bremmeriui iš konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ kyla abejonių, ar šios dienos pasaulio galiūnės sugebėtų reaguoti taip pat veiksmingai, kaip 2008 metais ar po rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių. „Nūdienos pasaulyje yra daugiau nei pakankamai politinio stabilumo tvarkyti svarbiausius kasdienius reikalus, – pareiškė jis. – Tačiau kalbant apie kitą krizę, nebūčiau dėl to toks tikras.“ Milijardieriaus pranašystė Tuo tarpu didžiausio pasaulyje rizikos draudimo fondo „Bridgewater Associates“ įkūrėjas, milijardierius Ray Dalio pranašauja pasauliui naują finansų krizę artimiausioje perspektyvoje – jau per ateinančius dvejus metus, rašo „Business Insider“. Dalio teigia, kad kiekviename ekonominiame cikle būna ankstyvasis laikotarpis, kai palūkanų normos pasiekia žemiausią lygį, skolos auga, siekiant gauti daugiau pajamų iš gamybos, ir turto vertė didėja. Kitai stadijai, kuri seka po šio laikotarpio, paprastai būna būdingas monetarinės politikos sugriežtinimas, nes bendrovėms tampa vis sunkiau aptarnauti augančias skolas, o ekonomika jau nebegali augti sparčiai. Sąlygų sugriežtinimas kreditų rinkoje paprastai priveda prie paklausos sumažėjimo, o centriniai bankai, priešingai, pradeda mažinti palūkanų normas beveik iki nulio, dėl ko ekonomika nugrimzta į depresiją. Dalio sako, kad turto vertė dabar yra didelė, palūkanų normos mažos, ir pradėtas monetarinės politikos griežtinimas. „Maždaug taip, kaip ir 1937 metais (Didžiosios depresijos metu. – Red.). Be to, mes susiduriame su didėjančiu atotrūkiu tarp turtingųjų ir vargšų, ir dėl to atsiranda populizmas“, – apibendrino milijardierius. Liepos pradžioje „Bank of America“ paskelbė, kad gali pasikartoti 1997–1998 metų įvykiai, kai pasaulis paniro į sunkią ekonominę krizę, o Rusiją ištiko „defoltas“ – nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų. Pasak analitikų, tokią tikėtiną įvykių eigą pranašauja sudėtinga indeksų dinamika. Pavyzdžiui, besivystančių šalių rinkos traukiasi, aukštųjų technologijų įmonių akcijos brangsta, o JAV ekonomika stabiliai auga. Birželio pradžioje apie artėjančią pasaulinę finansų krizę perspėjo ir Pasaulio bankas. Tada ši institucija pažymėjo, kad per artimiausius dvejus metus globalių sukrėtimų neturėtų būti, tačiau po 2019 metų situacija gali pradėti kelti nerimą. Vienintelė paguoda, kad krizės ateina ir praeina.

Daugiau
09/21/2018

Prekybos karas nerimsta
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nusprendė nepaisyti perspėjimų bei dar labiau pakurstė prekybos karą su Pekinu. Trumpas paskelbė, kad nuo kitos savaitės muitais bus apmokestinamos iš Kinijos importuojamos prekės, kurių vertė per metus sudaro 200 mlrd. JAV dolerių. Maža to, Jungtinių Valstijų vadovas pagrasino muitais apmokestinsiantis dar didesnę dalį kiniško importo, jei Pekinas į šį jo sprendimą reaguos taikydamas atsakomąsias priemones. Anot Trumpo, Kinija atsisakė keisti nesąžiningas prekybos praktikas, kurios esą kenkia JAV verslams ir darbininkams. „Ne vieną mėnesį raginome Kiniją keisti šias nesąžiningas praktikas bei sąžiningai elgtis su amerikiečių įmonėmis“, – oficialiame pranešime sakė JAV prezidentas. „Šios praktikos kelia didžiulę grėsmę ilgalaikei Jungtinių Valstijų ekonomikos būklei ir klestėjimui“, – pridūrė jis. Tarp pagrindinių Baltųjų rūmų skundų yra per dideli barjerai amerikiečių įmonėms bei technologijų vagystės. Kuomet naujieji muitai įsigalios rugsėjo 24 dieną, baudžiamieji tarifai bus nustatyti jau maždaug pusei iš Kinijos į JAV eksportuojamų prekių. Anksčiau šiemet JAV apmokestino kiniško importo už 50 mlrd. JAV dolerių. Iki kitų metų naujųjų muitų tarifas sieks 10 proc., o vėliau pašoks iki 25 procentų. Tačiau Trumpas perspėjo, kad „jei Kinija imsis atsakomųjų veiksmų prieš mūsų ūkininkus ir kitus sektorius, mes iškart pradėsime trečiąją fazę, kuri yra tarifai maždaug 267 mlrd. JAV dolerių vertės papildomam importui“. Trečioji fazė reikštų, kad muitais apmokestinamas visas importas iš Kinijos. „Aš vėl raginu Kinijos lyderius imtis staigių priemonių bei užbaigti savo šalies nesąžiningas prekybos praktikas. Tikiuosi, kad ši situacija bus išspręsta, galiausiai, tarp manęs ir Kinijos prezidento Xi, kurį labai gerbiu“, – sakė Trumpas. Naujieji muitų mokesčiai palies platų produktų spektrą, įskaitant Kinijoje pagamintus garso imtuvus, kompiuterių atminties modulius, automatinius duomenų procesorius, kopijavimo aparatus ir t.t. – šie plačiai naudojami produktai iškart taps brangesni pirkėjams. Tačiau aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai žurnalistams teigė, kad palyginti su liepą paskelbtais apmuitintinais produktais, realus sąrašas buvo sumažintas 300 produktų linijų po to, kai administracija gavo 6 tūkst. rašytinių pastabų iš vartotojų ir verslų. Tarp produktų, išgelbėtų nuo naujų baudžiamųjų muitų, yra tokie elektroniniai prietaisai kaip išmanieji laikrodžiai ar „Bluetooth“ įranga, automobilių sėdynės bei tam tikri saugos produktai, pavyzdžiui, dviračių šalmai ar aukštos kėdės vaikams, sako pareigūnai. Anot jų, Kinijai buvo suteiktas „šansas po šanso“ pakeisti savo prekybos praktikas, kurios yra laikomos nesąžiningomis JAV verslams, bet Pekinas „liko užsispyręs“. Nors valdžios atstovai teigia, kad muitų įtaka JAV ekonomikai kol kas yra minimali, įmonės visoje šalyje skelbia apie prarastus verslus, darbuotojų atleidimus ir galimus bankrotus, nes auga jų išlaidos, o eksportas mažėja. Pareigūnai žurnalistams tvirtino, jog žemesnis pirminis muito tarifas leis JAV verslams surasti naujų tiekėjų. Lobizmas prieš Trumpo tarifus Vašingtone išaugo pastebimai, o JAV prezidento prekybos politika į keistą poziciją pastatė kandidatus, kurie kovos lapkritį vyksiančiuose Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Kai kurie respublikonai, ypač šalies regionuose, kurie smarkiai priklausomi nuo eksporto, prekybos klausimu arba tyli, arba priešinasi. Tuo tarpu demokratai, kurie visuotinai prieštarauja prekybos politikai ir tikisi, kad atsikovoti Kongresą jiems padės prezidento nepopuliarumas, griežtai kritikuoja Trumpo veiksmus ir reiškia paramą laisvos prekybos sistemai. Kinija antradienį patvirtino, kad planuoja „imtis atsakomųjų veiksmų“ dėl JAV sprendimo nuo kitos savaitės įvesti 10 proc. muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškam importui. „Siekdama apginti savo teises, interesus ir pasaulinę laisvos prekybos sistemą, Kinija neturi jokio kito pasirinkimo, apart imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime teigė prekybos ministerija, neužsimindama apie ankstesnį grasinimą apmuitinti amerikietiško importo už 60 mlrd. JAV dolerių, jei Vašingtonas įves naujus muitus. „JAV toliau siekia didinti tarifus, kas įneš daugiau nežinomybes į diskusijas tarp dviejų pusių“, – priduria ministerija.

Daugiau
08/24/2018

Išpardavinėja savo naftos rezervus
JAV toliau įgyvendina savo pažadus dėl strateginių naftos atsargų išpardavimo. Energetikos departamentas paskelbė, kad parduos 11 mln. barelių iš šalies strateginių naftos produktų atsargų. Prezidento Donaldo Trumpo administracija apie galimybę išparduoti dalį rezervinių atsargų, kurios iš viso sudaro 660 mln. barelių, aktyviau pradėjo kalbėti dar liepos viduryje. Pasiūlymų dėl 11 mln. naftos įsigijimo laukiama iki rugpjūčio 28 d. Nafta bus pristatyta laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. Trumpo administracija anksčiau aiškino, kad dalį rezervų šalis išparduoti gali, nes JAV turi didžiausius pasaulyje eksploatuotinus (tokius, kur yra techninės galimybės išgauti naftą) rezervus pasaulyje. Pagal šiuos rezervus JAV lenkia net tokias šalis, kaip Saudo Arabija ar Rusija. Be to, dėl skalūnų naftos revoliucijos JAV išgaunama vis daugiau skalūninės naftos. Visgi CNBC kalbinti ekonomistai sako, kad tikroji tokio žingsnio priežastis – pademonstruoti pasauliui, kad Irano naftos eksportui nuo lapkričio naujai įsigaliosiančios sankcijos nepadarys didesnio poveikio naftos rinkai. Tai jau ne pirmas JAV naftos rezervų pardavimas. Šiemet iš rezervų jau buvo parduota 5 mln. barelių naftos, ją įsigijo penkios įmonės. Visgi kol kas rezervų išpardavimas nepigina naftos, rinkos dalyviams nerimaujant, kad sankcijos Iranui sumažins pasaulinę naftos pasiūlą. Be to, dar neaišku, kokių rezultatų rinkai turės JAV ir Kinijos prekybos karas.  JAV yra perspėjusi viso pasaulio valstybes iki lapkričio 4 d. nustoti pirkti naftą iš Irano, priešingu atveju ir jų laukia ekonominės sankcijos. Kai kurios Europos ir kitų regionų įmonės taip ir žada padaryti, nes nenori patekti į juodąjį JAV sąrašą. JAV dar gegužę pasitraukė iš 2015 m. pasirašyto Irano branduolinio susitarimo, kuris mainais už branduolinės programos apribojimą Teheranui palengvino ekonomines sankcijas.

Daugiau
08/24/2018

Trumpas prakalbo apie žingsnį, galintį atsiliepti Lietuvai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šalis visiems iš ES atkeliaujantiems automobiliams pritaikys 25 proc. muito tarifą, skelbia CNBC. Ekonomistas Nerijus Mačiulis LRT.lt sako, kad šio žingsnio poveikį pajus ir Lietuva. „Automobilių pramonė Europoje yra labai didelė, nuo jos yra priklausoma didžiausia bei antra didžiausia euro zonos ekonomika. Tai svarbu ir daugeliui kitų valstybių, kurios gamina automobilius arba tiekia jų detales. Tarp jų – ir Lietuvai“, – kalba ekonomistas.

Daugiau
08/22/2018

Bankininkai įsigijo Kolorado Nacionalinį banką
Kolorado Nacionalinis bankas (CNB) pirmadienį pranešė, kad jis buvo parduotas finansų technologijų ir bankininkystės srityse dirbančiam verslininkui Markui Moskvinui [Mark Moskvin]. CNB mažesniuoju akcininku bus Moskvino verslo partneris Maksimas Jaroševskij [Maxim Yaroshewsky]. Moskvinas ir Jaroševskij taip pat įmokėjo į CNB du milijonus JAV dolerių banko kapitalo pozicijai stiprinti ir jo ilgalaikiam saugumui bei patikimumui užtikrinti. „Džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie Kolorado bankų verslo bendruomenės, – sakė Moskvinas. – Šiandien mes baigėme dvejus metus trukusį, ilgesnę nei šimtmečio istoriją turinčio banko įsigijimo procesą. Mūsų žinios ir patirtis padės bankui kurti naujas paslaugas, o tai pavers jį šiuolaikišku 21 amžiaus banku.“ CNB direktorių taryboje prie Moskvino ir Jaroševskij prisijungė trijų žmonių komanda, kurios patirtis bankininkystės ir bankų priežiūros srityje, skaičiuojant bendrai, apima ilgiau nei šimtmetį – Džonas Polkeris [John Poelker], Gajus Raunsavilis [Guy Rounsaville] ir Viljamas Abernaty jaunesnysis [William Abernathy, Jr.]. Buvęs CNB prezidentas ir vyriausiasis kreditų direktorius Džonas Sprengle [John Sprengle] tęs darbą aukščiausio lygio banko vadovybės pareigose ir bus CNB klientų kontaktinis asmuo. „Nuo šiol CNB bus puikiose rankose, o aš dėkoju Markui už galimybę tęsti darbą su nuostabiais CNB klientais ir puikiais jo darbuotojais. Šis sandoris toliau stiprins CNB galimybes teikti aukštos kokybės bankininkystės paslaugas Denverio ir Palisado klientams,“ – sakė Sprengle. Komercinių bankų veiklos reguliavimo komisijos leidimą vykdyti sandorį Moskvinas ir Jaroševskij gavo 2018 m. liepą. Banko įsigijimo procese Moskvino finansų konsultantas buvo Frenkas Hegemanas [Frank Hegeman] iš „Harpia Capital“. Juridines konsultacijas teikė bendrovės „Covington & Burling LLP“ ir Haynes and Boone LLP“. „Colorado National Bancorp“, buvusią Banko pagrindinę įmonę, finansų klausimais konsultavo „Hovde Group LLC“, o teisiniais klausimais – „Jackson Kelly PLLC“. Markas Moskvinas ir Maksimas Jaroševskij yra Latvijos įmonės SIA „Transact Pro“ savininkai.

Daugiau
07/27/2018

Susitarė mažinti įtampą – naujų tarifų kol kas nebus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį stengėsi išsklaidyti įtampą tarp abiejų didžiųjų ekonomikų ir susitarė mažinti tarifus bei kitas kliūtis prekybai.

Daugiau
07/13/2018

Prekybos karas su Kinija: viskas prasidėjo nuo skalbimo mašinų
Pastaruoju metu vis garsiau pasigirsta kalbos apie prasidedantį prekybos karą – jau nubrėžtos ir aiškios fronto linijos. Pagrindinis šio karo iniciatorius – Donaldas Trumpas, kalbantis vienos stipriausių pasaulio valstybių – JAV – vardu. Tiesa, bėda visai ne tame, kad jis kalba. Bėda tame, ką ir kaip kalba – grasinimai siunčiami visomis pasaulio kryptimis.

Daugiau
06/30/2018

Ekonomika klesti, gyventojai – ne
Stabilus įdarbinimas nedarbo lygį šalyje sumažino iki 3,8 procento – mažiausio lygio nuo 7 dešimtmečio. Vartotojai leidžia pinigus. Mokesčiai suma-ėjo. Infliacija suvaldyta. Gamyklos ir fabrikai turi darbo. Būstų paklausa yra stipri. Namų ūkių turtas auga.

Daugiau
05/28/2018

Vokietija tikisi prekybos ginčo sprendimo
Vokietijos ūkio ministras  Peteris Altmajeris (Peter Altmeier) pareiškė viltį, kad Europos Sąjunga (ES) derybose su JAV dėl atleidimo nuo importo tarifų plienui ir aliuminiui šią savaitę sugebės pasiekti susitarimą.

Daugiau
05/09/2018

Pajamų nelygybė ir bendrystės ekonomika
Pastaruoju metu Lietuvoje išryškėjo gana didelė pajamų nelygybė. Ji yra viena iš didžiausių Europos Sąjungoje. Tai konstatuota Europos Komisijos ataskaitoje (2018 03 07) Lietuvos būklei apžvelgti. Joje, be kita ko, pateikta tokia išvada: „Nepaisant pastaruoju metu padarytos pažangos, nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių ES.“

Daugiau
04/03/2018

Baltieji rūmai prabilo apie prekybos karo su Kinija padarinius
Prekybinių sankcijų mainai pakurstys tolesnį konflikto tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos eskalavimą, tai per CNBS eterį pareiškė JAV prezidento patarėjas prekybos bei pramoninės politikos klausimais, Baltųjų rūmų Prekybos nacionalinės tarybos vadovas Peteris Navarro.

Daugiau
03/26/2018

Ar tradiciniai bankai artėja prie išnykimo?
Bankinis sektorius neabejotinai išgyvena labai įdomų laikotarpį – ilgą laiką nekitusiame bankų horizonte atsiranda vis daugiau naujų žaidėjų, kurie iš pradžių savo pasiūlymais gali net lengvai apstulbinti. Save jie vadina neobankais, skaitmeniniais bankais, skaitmeninėmis bankų alternatyvomis, ir iš esmės yra dažnai linksniuojamo FinTech pasaulio atstovai. Beveik visi jie siūlo kasdienes finansines operacijas perkelti į mobiliuosius telefonus, bei įgalina klientą jas atlikti gerokai pigiau, nei tradiciniai bankai, arba ir visai nemokamai. Be abejo, kiekvienas naujas ir sparčiai populiarėjantis darinys visada iškelia tą patį klausimą: ar tai ir yra ateitis, ar tik trumpalaikė mada?

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu