Prekybos karas nerimsta
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nusprendė nepaisyti perspėjimų bei dar labiau pakurstė prekybos karą su Pekinu. Trumpas paskelbė, kad nuo kitos savaitės muitais bus apmokestinamos iš Kinijos importuojamos prekės, kurių vertė per metus sudaro 200 mlrd. JAV dolerių. Maža to, Jungtinių Valstijų vadovas pagrasino muitais apmokestinsiantis dar didesnę dalį kiniško importo, jei Pekinas į šį jo sprendimą reaguos taikydamas atsakomąsias priemones. Anot Trumpo, Kinija atsisakė keisti nesąžiningas prekybos praktikas, kurios esą kenkia JAV verslams ir darbininkams. „Ne vieną mėnesį raginome Kiniją keisti šias nesąžiningas praktikas bei sąžiningai elgtis su amerikiečių įmonėmis“, – oficialiame pranešime sakė JAV prezidentas. „Šios praktikos kelia didžiulę grėsmę ilgalaikei Jungtinių Valstijų ekonomikos būklei ir klestėjimui“, – pridūrė jis. Tarp pagrindinių Baltųjų rūmų skundų yra per dideli barjerai amerikiečių įmonėms bei technologijų vagystės. Kuomet naujieji muitai įsigalios rugsėjo 24 dieną, baudžiamieji tarifai bus nustatyti jau maždaug pusei iš Kinijos į JAV eksportuojamų prekių. Anksčiau šiemet JAV apmokestino kiniško importo už 50 mlrd. JAV dolerių. Iki kitų metų naujųjų muitų tarifas sieks 10 proc., o vėliau pašoks iki 25 procentų. Tačiau Trumpas perspėjo, kad „jei Kinija imsis atsakomųjų veiksmų prieš mūsų ūkininkus ir kitus sektorius, mes iškart pradėsime trečiąją fazę, kuri yra tarifai maždaug 267 mlrd. JAV dolerių vertės papildomam importui“. Trečioji fazė reikštų, kad muitais apmokestinamas visas importas iš Kinijos. „Aš vėl raginu Kinijos lyderius imtis staigių priemonių bei užbaigti savo šalies nesąžiningas prekybos praktikas. Tikiuosi, kad ši situacija bus išspręsta, galiausiai, tarp manęs ir Kinijos prezidento Xi, kurį labai gerbiu“, – sakė Trumpas. Naujieji muitų mokesčiai palies platų produktų spektrą, įskaitant Kinijoje pagamintus garso imtuvus, kompiuterių atminties modulius, automatinius duomenų procesorius, kopijavimo aparatus ir t.t. – šie plačiai naudojami produktai iškart taps brangesni pirkėjams. Tačiau aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai žurnalistams teigė, kad palyginti su liepą paskelbtais apmuitintinais produktais, realus sąrašas buvo sumažintas 300 produktų linijų po to, kai administracija gavo 6 tūkst. rašytinių pastabų iš vartotojų ir verslų. Tarp produktų, išgelbėtų nuo naujų baudžiamųjų muitų, yra tokie elektroniniai prietaisai kaip išmanieji laikrodžiai ar „Bluetooth“ įranga, automobilių sėdynės bei tam tikri saugos produktai, pavyzdžiui, dviračių šalmai ar aukštos kėdės vaikams, sako pareigūnai. Anot jų, Kinijai buvo suteiktas „šansas po šanso“ pakeisti savo prekybos praktikas, kurios yra laikomos nesąžiningomis JAV verslams, bet Pekinas „liko užsispyręs“. Nors valdžios atstovai teigia, kad muitų įtaka JAV ekonomikai kol kas yra minimali, įmonės visoje šalyje skelbia apie prarastus verslus, darbuotojų atleidimus ir galimus bankrotus, nes auga jų išlaidos, o eksportas mažėja. Pareigūnai žurnalistams tvirtino, jog žemesnis pirminis muito tarifas leis JAV verslams surasti naujų tiekėjų. Lobizmas prieš Trumpo tarifus Vašingtone išaugo pastebimai, o JAV prezidento prekybos politika į keistą poziciją pastatė kandidatus, kurie kovos lapkritį vyksiančiuose Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Kai kurie respublikonai, ypač šalies regionuose, kurie smarkiai priklausomi nuo eksporto, prekybos klausimu arba tyli, arba priešinasi. Tuo tarpu demokratai, kurie visuotinai prieštarauja prekybos politikai ir tikisi, kad atsikovoti Kongresą jiems padės prezidento nepopuliarumas, griežtai kritikuoja Trumpo veiksmus ir reiškia paramą laisvos prekybos sistemai. Kinija antradienį patvirtino, kad planuoja „imtis atsakomųjų veiksmų“ dėl JAV sprendimo nuo kitos savaitės įvesti 10 proc. muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškam importui. „Siekdama apginti savo teises, interesus ir pasaulinę laisvos prekybos sistemą, Kinija neturi jokio kito pasirinkimo, apart imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime teigė prekybos ministerija, neužsimindama apie ankstesnį grasinimą apmuitinti amerikietiško importo už 60 mlrd. JAV dolerių, jei Vašingtonas įves naujus muitus. „JAV toliau siekia didinti tarifus, kas įneš daugiau nežinomybes į diskusijas tarp dviejų pusių“, – priduria ministerija.

Išpardavinėja savo naftos rezervus
JAV toliau įgyvendina savo pažadus dėl strateginių naftos atsargų išpardavimo. Energetikos departamentas paskelbė, kad parduos 11 mln. barelių iš šalies strateginių naftos produktų atsargų. Prezidento Donaldo Trumpo administracija apie galimybę išparduoti dalį rezervinių atsargų, kurios iš viso sudaro 660 mln. barelių, aktyviau pradėjo kalbėti dar liepos viduryje. Pasiūlymų dėl 11 mln. naftos įsigijimo laukiama iki rugpjūčio 28 d. Nafta bus pristatyta laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. Trumpo administracija anksčiau aiškino, kad dalį rezervų šalis išparduoti gali, nes JAV turi didžiausius pasaulyje eksploatuotinus (tokius, kur yra techninės galimybės išgauti naftą) rezervus pasaulyje. Pagal šiuos rezervus JAV lenkia net tokias šalis, kaip Saudo Arabija ar Rusija. Be to, dėl skalūnų naftos revoliucijos JAV išgaunama vis daugiau skalūninės naftos. Visgi CNBC kalbinti ekonomistai sako, kad tikroji tokio žingsnio priežastis – pademonstruoti pasauliui, kad Irano naftos eksportui nuo lapkričio naujai įsigaliosiančios sankcijos nepadarys didesnio poveikio naftos rinkai. Tai jau ne pirmas JAV naftos rezervų pardavimas. Šiemet iš rezervų jau buvo parduota 5 mln. barelių naftos, ją įsigijo penkios įmonės. Visgi kol kas rezervų išpardavimas nepigina naftos, rinkos dalyviams nerimaujant, kad sankcijos Iranui sumažins pasaulinę naftos pasiūlą. Be to, dar neaišku, kokių rezultatų rinkai turės JAV ir Kinijos prekybos karas.  JAV yra perspėjusi viso pasaulio valstybes iki lapkričio 4 d. nustoti pirkti naftą iš Irano, priešingu atveju ir jų laukia ekonominės sankcijos. Kai kurios Europos ir kitų regionų įmonės taip ir žada padaryti, nes nenori patekti į juodąjį JAV sąrašą. JAV dar gegužę pasitraukė iš 2015 m. pasirašyto Irano branduolinio susitarimo, kuris mainais už branduolinės programos apribojimą Teheranui palengvino ekonomines sankcijas.

Trumpas prakalbo apie žingsnį, galintį atsiliepti Lietuvai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šalis visiems iš ES atkeliaujantiems automobiliams pritaikys 25 proc. muito tarifą, skelbia CNBC. Ekonomistas Nerijus Mačiulis LRT.lt sako, kad šio žingsnio poveikį pajus ir Lietuva. „Automobilių pramonė Europoje yra labai didelė, nuo jos yra priklausoma didžiausia bei antra didžiausia euro zonos ekonomika. Tai svarbu ir daugeliui kitų valstybių, kurios gamina automobilius arba tiekia jų detales. Tarp jų – ir Lietuvai“, – kalba ekonomistas.

Bankininkai įsigijo Kolorado Nacionalinį banką
Kolorado Nacionalinis bankas (CNB) pirmadienį pranešė, kad jis buvo parduotas finansų technologijų ir bankininkystės srityse dirbančiam verslininkui Markui Moskvinui [Mark Moskvin]. CNB mažesniuoju akcininku bus Moskvino verslo partneris Maksimas Jaroševskij [Maxim Yaroshewsky]. Moskvinas ir Jaroševskij taip pat įmokėjo į CNB du milijonus JAV dolerių banko kapitalo pozicijai stiprinti ir jo ilgalaikiam saugumui bei patikimumui užtikrinti. „Džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie Kolorado bankų verslo bendruomenės, – sakė Moskvinas. – Šiandien mes baigėme dvejus metus trukusį, ilgesnę nei šimtmečio istoriją turinčio banko įsigijimo procesą. Mūsų žinios ir patirtis padės bankui kurti naujas paslaugas, o tai pavers jį šiuolaikišku 21 amžiaus banku.“ CNB direktorių taryboje prie Moskvino ir Jaroševskij prisijungė trijų žmonių komanda, kurios patirtis bankininkystės ir bankų priežiūros srityje, skaičiuojant bendrai, apima ilgiau nei šimtmetį – Džonas Polkeris [John Poelker], Gajus Raunsavilis [Guy Rounsaville] ir Viljamas Abernaty jaunesnysis [William Abernathy, Jr.]. Buvęs CNB prezidentas ir vyriausiasis kreditų direktorius Džonas Sprengle [John Sprengle] tęs darbą aukščiausio lygio banko vadovybės pareigose ir bus CNB klientų kontaktinis asmuo. „Nuo šiol CNB bus puikiose rankose, o aš dėkoju Markui už galimybę tęsti darbą su nuostabiais CNB klientais ir puikiais jo darbuotojais. Šis sandoris toliau stiprins CNB galimybes teikti aukštos kokybės bankininkystės paslaugas Denverio ir Palisado klientams,“ – sakė Sprengle. Komercinių bankų veiklos reguliavimo komisijos leidimą vykdyti sandorį Moskvinas ir Jaroševskij gavo 2018 m. liepą. Banko įsigijimo procese Moskvino finansų konsultantas buvo Frenkas Hegemanas [Frank Hegeman] iš „Harpia Capital“. Juridines konsultacijas teikė bendrovės „Covington & Burling LLP“ ir Haynes and Boone LLP“. „Colorado National Bancorp“, buvusią Banko pagrindinę įmonę, finansų klausimais konsultavo „Hovde Group LLC“, o teisiniais klausimais – „Jackson Kelly PLLC“. Markas Moskvinas ir Maksimas Jaroševskij yra Latvijos įmonės SIA „Transact Pro“ savininkai.

Susitarė mažinti įtampą – naujų tarifų kol kas nebus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį stengėsi išsklaidyti įtampą tarp abiejų didžiųjų ekonomikų ir susitarė mažinti tarifus bei kitas kliūtis prekybai.

Prekybos karas su Kinija: viskas prasidėjo nuo skalbimo mašinų
Pastaruoju metu vis garsiau pasigirsta kalbos apie prasidedantį prekybos karą – jau nubrėžtos ir aiškios fronto linijos. Pagrindinis šio karo iniciatorius – Donaldas Trumpas, kalbantis vienos stipriausių pasaulio valstybių – JAV – vardu. Tiesa, bėda visai ne tame, kad jis kalba. Bėda tame, ką ir kaip kalba – grasinimai siunčiami visomis pasaulio kryptimis.

Ekonomika klesti, gyventojai – ne
Stabilus įdarbinimas nedarbo lygį šalyje sumažino iki 3,8 procento – mažiausio lygio nuo 7 dešimtmečio. Vartotojai leidžia pinigus. Mokesčiai suma-ėjo. Infliacija suvaldyta. Gamyklos ir fabrikai turi darbo. Būstų paklausa yra stipri. Namų ūkių turtas auga.

Vokietija tikisi prekybos ginčo sprendimo
Vokietijos ūkio ministras  Peteris Altmajeris (Peter Altmeier) pareiškė viltį, kad Europos Sąjunga (ES) derybose su JAV dėl atleidimo nuo importo tarifų plienui ir aliuminiui šią savaitę sugebės pasiekti susitarimą.

Pajamų nelygybė ir bendrystės ekonomika
Pastaruoju metu Lietuvoje išryškėjo gana didelė pajamų nelygybė. Ji yra viena iš didžiausių Europos Sąjungoje. Tai konstatuota Europos Komisijos ataskaitoje (2018 03 07) Lietuvos būklei apžvelgti. Joje, be kita ko, pateikta tokia išvada: „Nepaisant pastaruoju metu padarytos pažangos, nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių ES.“

Baltieji rūmai prabilo apie prekybos karo su Kinija padarinius
Prekybinių sankcijų mainai pakurstys tolesnį konflikto tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos eskalavimą, tai per CNBS eterį pareiškė JAV prezidento patarėjas prekybos bei pramoninės politikos klausimais, Baltųjų rūmų Prekybos nacionalinės tarybos vadovas Peteris Navarro.

Ar tradiciniai bankai artėja prie išnykimo?
Bankinis sektorius neabejotinai išgyvena labai įdomų laikotarpį – ilgą laiką nekitusiame bankų horizonte atsiranda vis daugiau naujų žaidėjų, kurie iš pradžių savo pasiūlymais gali net lengvai apstulbinti. Save jie vadina neobankais, skaitmeniniais bankais, skaitmeninėmis bankų alternatyvomis, ir iš esmės yra dažnai linksniuojamo FinTech pasaulio atstovai. Beveik visi jie siūlo kasdienes finansines operacijas perkelti į mobiliuosius telefonus, bei įgalina klientą jas atlikti gerokai pigiau, nei tradiciniai bankai, arba ir visai nemokamai. Be abejo, kiekvienas naujas ir sparčiai populiarėjantis darinys visada iškelia tą patį klausimą: ar tai ir yra ateitis, ar tik trumpalaikė mada?

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo
Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.