Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

11/09/2018

Nebeliko Jeffo Sessionso
JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas trečiadienį buvo atleistas prezidento Donaldo Trumpo, ilgiau kaip metus kritikavusio jo sprendimą nusišalinti nuo daug rūpesčių Baltiesiems rūmams keliančio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į JAV rinimus. Šis žingsnis kelia abejonių, ar specialusis prokuroras Robertas Muelleris, kuris iki šiol buvo apsaugotas nuo Baltųjų rūmų kišimosi, galės užbaigti tyrimą dėl Rusijos. Demokratai griežtai perspėjo prezidentą netrikdyti šio proceso.

Daugiau
11/09/2018

Nenustebinę kadencijos vidurio rinkimai
JAV vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose, kaip ir prognozuota, demokratai kol kas triumfuoja Atstovų rūmuose, o respublikonai – Senate. Toks scenarijus nėra netikėtas ir reiškia, kad JAV prezidentui bus sunkiau įgyvendinti savo politikos kryptį. Visgi Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas realybę mato kitaip - jis vadina šiuos rinkimus savo ir respublikonų pergale.  

Daugiau
11/02/2018

Kiek svarbūs šie kadencijos vidurio rinkimai?  

Daugiau
10/26/2018

Diskusija su Rusijos pilietine visuomene
Spalio 23 dieną Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone įvyko diskusija apie dezinformacijos grėsmes internetinėje erdvėje ir pavojus interneto laisvei Rusijoje. Diskusijoje pranešimus skaitė garsūs Rusijos žurnalistai, portalo agentura.ru įkūrėjai Andrejus Soldatovas ir Irina Borogan, bei „Amerikos balso“ Polygraph.info programos, atskleidžiančius melagingas naujienas, redaktorius Jim Fry. Renginio dalyvius sveikino Lietuvos ambasadorius Rolandas Kriščiūnas. „Laisvosios Rusijos fondo“ ir LR ambasados surengtoje diskusijoje dalyvavo JAV pareigūnai, užsienio šalių diplomatai, Rusijos pilietinės visuomenės aktyvistai, atstovai iš žymių JAV ekspertinių centrų (think tanks), amerikiečių žurnalistai. Lietuvos ambasada JAV tradiciškai rengia diskusijas su Rusijos pilietinės visuomenės aktyvistais ir JAV ekspertais apie situaciją Rusijoje, Vakarų šalių ir Rusijos santykius, bei demokratiškos ir europietiškos Rusijos perspektyvą. Tokios diskusijos vyksta ir Lietuvoje- 2019 m. pavasarį Vilniuje vyks jau šeštasis Vilniaus Rusijos forumas, suteikiantis galimybę laisvai diskusijai apie Rusijos ateitį. LR Ambasados Vašingtone informacija

Daugiau
10/19/2018

Artėjantys rinkimai: ar Trumpui reikia nerimauti?
Lapkričio 6 dieną, kai vyks vidurio kadencijos rinkimai, valstybės vadovo pavardės balsavimo biuleteniuose nebus, tačiau juos beveik galima laikyti referendumu dėl Donaldo Trumpo prezidentavimo. Vidurio kadencijos rinkimai taip vadinami todėl, kad yra rengiami įpusėjus prezidento kadencijai. Šiuo metu abejuose JAV Kongreso rūmuose dominuoja respublikonai, bet tai gali pasikeisti vos po kelių savaičių.

Daugiau
10/19/2018

Pavojus artimiems JAV ir Saudo Arabijos ryšiams?
Amerikos valstybės sekretorius Mike`as Pompeo Ankaroje susitiko su Turkijos vadovais. Viena derybų temų buvo kaltinimai Saudo Arabijai dėl žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo. Pompeo sako, kad nebus daromos išimtys, kad ir kas būtų atsakingas dėl šio nusikaltimo, tačiau prezidentas Donaldas Trumpas neskuba teisti senos Vašingtono sąjungininkės Saudo Arabijos ir reikalauja tvirtų faktų.

Daugiau
10/13/2018

Ko tikėtis iš rinkimų
Politinio karo zonoje Vašingtone yra viena kova, pergalė kurioje gali lemiamai nusverti svarstykles respublikonų naudai: iškovotos 60 vietų JAV Senate.

Daugiau
10/12/2018

Įtartinas Nikki Haley atsistatydinimas
Nikki Haley atsistatydina iš JAV ambasadorės Jungtinių Tautų organizacijoje posto. Tačiau keistesnis nei pats faktas yra atsistatydinimo paskelbimo laikas. Prezidentas Trumpas ir Haley antradienio rytą skubiai surengė trumpą susitikimą su spauda. Tai buvo padaryta netrukus po to, kai apie artėjantį ambasadorės išėjimą pranešė Jonathanas Swanas iš „Axios“. Pasak Haley, ji traukiasi, nes nori pertraukos nuo valstybinių pareigų – ji šešerius metus ėjo Pietų Karolinos gubernatorės pareigas ir dvejus metus tarnavo JTO. Pasak Trumpo, apie Haley norą trauktis iš posto jiedu jau kalbėjosi prieš šešis mėnesius

Daugiau
09/14/2018

Jei Skvernelis taptų Prezidentu, Lietuva pasuktų Vengrijos keliu
Artėjant Prezidento rinkimams, daugėja ženklų, kad Prezidento rinkimuose gali dalyvauti Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Pats Premjeras kol kas aiškiai nepasakė savo sprendimo, tačiau jo retorika šiuo klausimu iš anksčiau buvusios skeptiškos, paskutiniu laiku pakito į optimistinę. Jeigu S. Skvernelis ne tik dalyvautų rinkimuose, bet ir juos laimėtų, visi trys svarbiausi valstybės postai tektų valstiečiams. Valstiečiams būtinos pergalės Politologai aptarinėja ar valstiečiai atėjo ilgam, ar jų laukia fiasko? Politinę šios organizacijos ateitį labai smarkiai paveiks artėjantys 2019 m. rinkimai. Ypač svarbūs yra Prezidento rinkimai. Geras, rinkimus laimintis kandidatas padėtų mobilizuoti partiją, praplėstų elektoratą ir jį naujai motyvuotų. Jeigu valstiečių kandidatui pavyktų pakeisti Dalią Grybauskaitę, tai tada visos trys svarbiausios valdžios atsidurtų vienose rankose – Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra. Visos trys institucijos pradėtų „kalbėti“ vienu balsu. R.Karbauskis jau seniausiai tvirtina, kad kitas Prezidentas bus iš valstiečių, o partijos politinis štabas tam aktyviai ruošiasi. Aršiai atakuoja opoziciją ir veikiančią Prezidentę, vienų partijos narių vardu leidžia idėjas–lozungus ir gerų norų deklaracijas, o kitų vardu nepaliaujamai gamina skundus. Taip vis išlikdami dėmesio centre. Kartu ieško parankiausių kandidatų būsimuose rinkimuose. Kol kas vienintelis realiausias jų kandidatas sėkmingai sudalyvauti Prezidento rinkimuose yra Ministras Pirmininkas. Kiti valstiečių politikai per daug blankūs, turintys per daug neigiamo krūvio ar per mažai žinomi. Kitas tinkamas pretendentas būtų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kurį tikriausiai paremtų ir Prezidentė, tačiau jo pergalė negarantuotų valstiečių hegemonijos, atvirkščiai, sudarytų nereikalingą konkurenciją. Neturėdami kitų kandidatų, valstiečiai šį pusmetį aktyviai įkalbinėjo S. Skvernelį dalyvauti rinkimuose, tai matėsi iš jo paties viešosios retorikos dinamikos. Premjerui pasirinkimas nėra lengvas, nes dalyvavimas visgi negarantuotų pergalės. Labai tikėtinas scenarijus būtų pralaimėjimas antrame ture liberalesniam kandidatui, pavyzdžiui, Gitanui Nausėdai. Toliau dirbti premjeru, kai buvęs oponentas bus tiesioginis „viršininkas“, jeigu galima taip pasakyti, nebus lengva. O jei per rinkimų kampaniją dar bus pasakyta vien kita aštresnė replika.. Daug saugesnis valdančiųjų pasirinkimas būtų L. Linkevičius, kuris puikiai sutaria su dabartine Prezidente, palankiai vertinamas kairiųjų, o ir dešiniesiems, savo nuoseklia orientacija į Vakarus, jis atrodo priimtinas. Pralaimėjimo atveju, tai nebūtų toks skaudus smūgis valdantiesiems, tačiau vargu ar galima po rinkimų iš jo tikėtis glaudžių ryšių ir paklusnumo R. Karbauskiui? Lietuva prisijungtų prie Vengrijos ir Lenkijos Jeigu S. Skvernelis visgi kandidatuotų ir laimėtų, jį Premjero kėdėje tikriausiai pakeistų jo bendražygis, pavyzdžiui, dabartinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Visi trys svarbiausi valstybės postai taptų susiję su valstiečių politine organizacija. Smarkiai susilpnėtų opozicijos galimybės aktyviai veikti, o valdantieji įgytų didelę galią užpildyti visą viešąją erdvę savo politine darbotvarke. Labai tikėtinas scenarijus, kad Lietuva pradėtų dreifuoti link Vengrijos ir Lenkijos politinio modelio. S.Skvernelis jau ne kartą yra palankiai atsiliepęs apie dabartinę politinę situacijoje Lenkijoje. Kaip ir tose Centrinės Europos šalyse, pirmiausia, buvo nugalėta opozicija, perimta valdžios postų kontrolė, tada atėjo eilė teismams ir žiniasklaidai. Apie valstiečių ir žiniasklaidos kovą jau girdėjome. Ramūnas Karbauskis buvo „iškasęs karo kirvį“ prieš LRT ir vieną įtakingiausių žurnalistų Edmundą Jakilaitį. Kol kas trapios paliaubos, bet valstiečiams sustiprėjus, prieš šio klausimo būtų grįžtama. Apie valstiečių norą kontroliuoti žiniasklaidą žinome ir iš „Naisių vasaros“ epopėjos. Kaip rodo apklausos Lenkijoje ir Vengrijoje, gyventojai gan palankiai vertina savo valdžią. Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas trečią kartą tapo premjeru, kas negirdėta Rytų Europoje. Tai gal ir Lietuvoje būtų neblogai tokia valdžios dėlionė? Lietuvai grėstų „raganų medžioklė“ „Vengriškas scenarijus“ šalyse gyvuoja, kol kyla ekonomika ir auga biudžeto pajamos. Rytų Europos gyventojai ypač jautrūs ekonominei gerovei ir yra linkę dėl jos aukoti demokratines bei pilietines laisves. Trūkstant politinės konkurencijos Lenkijos ir Vengrijos valdžios savo nesėkmėms pateisinti pradeda ieškoti priešų. Vos ištikus nesėkmei, pavyzdžiui, korupcijos skandalui, reikia rasti ant ko suversti visą kaltę. Vengrijoje blogiečiu Nr. 1 buvo paskelbtas Džordžas Sorosas, nelegalūs imigrantai, opozicija ir t.t., Lenkijoje – buvęs premjeras, Vokietija ir pan. Lietuvoje, dėl mažos šalies ribotų resursų diskusijai, tai tikriausiai atsikartotų kvadratu. Prasidėtų „blogiečių“ paieškos, o valdžioje dominuojant vienai partijai dar labiau smuktų politinių diskusijų kokybė. Jau dabar vyriausybė bando viešai išstatyti „pykčio valandėlei“ tai pensijų fondus, tai prekybos centrus, tai privačias mokyklas. Trukdant žiniasklaidai ir smaugiant opoziciją vargu ar viešojoje erdvėje pakiltume aukščiau tokių temų kaip tautiniai kostiumai, valstybinės vaistinės ir rūkymas balkonuose, kokių ir dabar yra dominuojamas politinis laukas. Lietuvoje kol kas bet kokių autoritarinės valdžios požymių išvengdavome, tačiau dabar turime realią grėsmę, kad Lietuva gali pradėti dreifuoti šia linkme, o gal net taptų trečia „tvirtos rankos“ šalininkų valdoma ES šalimi kartu su Vengrija ir Lenkija. Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Daugiau
09/14/2018

JAV Artimuosiuose Rytuose: drastiški pokyčiai
Prieš ketvirtį amžiaus JAV prezidentas Billas Clintonas stebėjo, kaip Baltųjų rūmų pievelėje palestiniečių lyderis Yasseras Arafatas ir Izraelio ministras pirmininkas paspaudžia vienas kitam ranką, sutvirtindami Oslo susitarimus. 1979-aisiais Jimmy Carteris „Camp David“ priėmė Izraelio ir Egipto lyderius, o šis susitikimas tapo dar vienu neišdildomu diplomatijos istorijos momentu. Donaldas Trumpas gali tik svajoti, kad tokia scena galėtų vykti jo akivaizdoje. Respublikonų lyderiui stojus prie šalies vairo, Amerika kaip niekada anksčiau nutolo nuo savo tradicinio – tarpininkės – vaidmens ilgame Artimųjų Rytų taikos procese. Užsienio politikos naujokas Trumpas tapęs prezidentu žadėjo, kad padės pasiekti „galutinį susitarimą“ tarp Izraelio ir palestiniečių. Jis pavedė savo žentui ir įtakingam patarėjui Jaredui Kushneriui vadovauti nedidelei grupei pareigūnų, kurie buvo įpareigoti įgyvendinti šį tikslą. Akivaizdu, kad nuo Trumpo išrinkimo prezidentu situacija drastiškai pasikeitė. Iš pradžių palestiniečiai suteikė nenuspėjamam prezidentui pasitikėjimo kreditą. Tačiau praėjusių metų pabaigoje jie įšaldė visus kontaktus su Vašingtonu, Trumpui nusprendus pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine. Tokiu būdu buvo peržengta palestiniečių lyderių nubrėžta raudonoji linija ir sutryptas ne vieną dešimtmetį galiojęs tarptautinis konsensusas, kad dėl Šventojo miesto statuso turi būti susitarta derybų keliu. Nutrūkus Vašingtono ir palestiniečių ryšiams, Trumpo administracija ėmėsi dar aktyvesnių pastangų nubausti palestiniečių lyderius ir įspeisti juos į kampą, kad šie sugrįžtų į derybas su Izraeliu. JAV nutraukė pagalbą palestiniečiams ir sustabdė finansavimą Jungtinių Tautų agentūrai, besirūpinančiai 3 milijonais palestiniečių pabėgėlių. Vašingtonas ilgą laiką buvo JT Pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) didžiausias donoras. Be to, pirmadienį Vašingtonas nurodė uždaryti Palestinos išvadavimo organizacijos (PLO) atstovybę JAV sostinėje. Tai padaryta praėjus ketvirčiui amžiaus po to, kai PLO lyderis Arafatas apsilankė Baltuosiuose rūmuose. Trumpas sako norįs pasiekti „taiką per jėgą“ – tačiau ar tai dar įmanoma? JAV pareigūnai „mano, kad galima įtikinti palestiniečius, kad jie pralaimėjo ir turi sutikti su bet kokiu jiems pasiūlytu planu, galbūt numatančiu tam tikrą ribotą autonomiją su tam tikromis ekonominėmis paskatomis“, sakė Michele Dunne iš strateginių studijų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ (CEIP). Anot jos, amerikiečiai, regis, siekia pašalinti nuo derybų stalo opiausius klausimus – dėl Jeruzalės statuso, palestiniečių teisės grįžti ir palestiniečių valstybingumo. „Suprantama, tie klausimai tebėra itin svarbūs palestiniečiams, taip pat daugeliui kitų arabų ir musulmonų“, – pažymėjo Dunne ir pridūrė: „Mažai tikėtina, kad palestiniečiai dėl to nusileistų.“ Palestiniečių vadovybė nepripažino Trumpo kaip Artimųjų Rytų taikos proceso tarpininko, nors šis vaidmuo Vašingtonui priklausė ne vieną dešimtmetį. Tačiau tai visiškai nestebina diplomato veterano Aarono Davido Millerio, kuriam teko vesti derybas Artimųjų Rytų klausimais dirbant tiek respublikonų, tiek demokratų administracijose. Anot jo, Vašingtonas iš tiesų niekada nebuvo „sąžiningas tarpininkas“. „Mūsų santykiai su Izraeliu neleido mums būti sąžiningu tarpininku“, – sakė Milleris naujienų agentūrai AFP. „Tam tikru metu galime būti tuo, ką aš vadinu veiksmingu tarpininku. Kartais pasinaudodavome tais santykiais susitarimams tarp arabų ir Izraelio pasiekti“, – sakė jis, kaip pavyzdį pateikdamas „Camp David“ ir Oslo susitarimus. „Dar nesu matęs administracijos, kuri taip neįprastai uoliai palaikytų Izraelį ir būtų taip priešiškai nusiteikusi palestiniečių atžvilgiu šioje taikos lygtyje“, – kalbėjo jis. Šis klausimas toks pavojingas, kad Kushnerio komanda vis neranda tinkamo meto pristatyti visų nekantriai laukiamą taikos planą – jo paskelbimas daug kartų buvo atidėtas. Tačiau Baltieji rūmai tvirtina, kad planas visgi yra. „Tai nepaprastai ambicingas projektas, kurio ėmėsi ši administracija, – pirmadienį sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. – Jautrumas ir tinkamo laiko jį pristatyti parinkimas yra sudėtingi klausimai.“

Daugiau
09/14/2018

JAV prieš TBT
Ilgą laiką buvę įtempti JAV santykiai su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) pirmadienį galutinai nutrūko, kai ne vieną dešimtmetį juos temdę Vašingtono įtarimai dėl šio teismo ir jo jurisdikcijos virto atviru priešiškumu ir grasinimais imtis sankcijų, jei jis imsis tirti amerikiečių karių veiklą Afganistane. Šis teismas buvo įkurtas 2002 metais teisti už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei genocidą, įvykdytus teritorijose, kur už juos atsakingi asmenys galėtų išvengti patraukimo atsakomybėn. TBT jurisdikciją pripažįsta 123 valstybės. Boltonas tai pareiškė Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių metinių išvakarėse, TBT teisėjui ruošiantis greitai paskelbti sprendimą dėl prokurorų prašymo oficialiai pradėti tyrimą dėl karo nusikaltimų, kuriuos nuo 2003 metų gegužės Afganistane galimai įvykdė šios šalies nacionalinės saugumo pajėgos, Talibanas ir Hakanių tinklo kovotojai, taip pat JAV pajėgos ir žvalgyba. Amerikiečių kariai, be kita ko, įtariami kankinimu ir neteisėtu laisvės atėmimu. „Tarptautinis baudžiamasis teismas nepriimtinai kelia grėsmę Amerikos suverenitetui ir JAV nacionalinio saugumo interesams“, – sakė Boltonas, kalbėdamas Vašingtone įsikūrusioje organizacijoje „Federalist Society for Law and Public Policy Studies“. Jis taip pat pasmerkė palestiniečių pastangas pasiekti, kad Izraelis būtų teisiamas dėl karo nusikaltimų už savo politiką Vakarų Krante, Rytų Jeruzalėje ir Gazoje. Pasak prezidento patarėjo, Jungtinės Valstijos panaudos „bet kokias reikalingas priemones“ amerikiečiams ir Vašingtono sąjungininkių, tokių kaip Izraelis, piliečiams apsaugoti nuo „neteisingo šio nelegitimaus teismo baudžiamojo persekiojimo“. Baltieji rūmai pareiškė, kad tiek, kiek leis šalies įstatymai, Donaldo Trumpo administracija uždraus TBT teisėjams atvykti į Jungtines Valstijas, imsis sankcijų prieš jų lėšas JAV finansų sistemoje ir persekios juos baudžiamąja tvarka. „Nebendradarbiausime su TBT“, – sakė Boltonas ir pridūrė, kad „visais atžvilgiais TBT mums jau yra miręs“. Žmogaus teisių organizacijos griežtai pasmerkė tokią poziciją ir sakė, jog tai yra dar vienas pavyzdys, kaip Trumpo administracija atsisako JAV lyderystės reikalaujant atsakomybės už sunkius pažeidimus.  „Bet kokie Jungtinių Valstijų veiksmai, kuriais būtų siekiama sužlugdyti tyrimus dėl Afganistano ir Palestinos, parodytų, kad šiai administracijai labiau rūpi pamaloninti užkietėjusius žmogaus teisių pažeidėjus ir užkirsti kelią nuodugniam Amerikos elgesio Afganistane patikrinimui, užuot palaikius nešališką teisingumą“, – pažymėjo žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Nuo tada, kai buvo įkurtas, TBT pareiškė kaltinimus dešimtims įtariamųjų, tarp jų buvusiam Libijos diktatoriui Muamarui Khadafi, kuris buvo nužudytas sukilėlių nespėjus jo areštuoti, taip pat Sudano prezidentui Omarui al Bashirui, kaltinamam įvairiais nusikaltimais, įskaitant genocidą Darfūre. Bashiras tebėra laisvėje, kaip ir Ugandos karo vadas Josephas Kony, buvęs tarp pirmųjų sukilėlių, kuriems TBT 2005 metais pateikė kaltinimus. Teismas iki šiol nuteisė tik aštuonis kaltinamuosius. Virtinė valstybių, tarp jų net trys iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių – JAV, Rusija ir Kinija – nėra prisijungusios prie Romos Statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT. Tuo tarpu Burundis ir Filipinai anksčiau šiais metais paskelbė, jog traukiasi iš TBT - šis sprendimas įsigalios kovo mėnesį. Billo Clintono administracija 2000-aisiais pasirašė Romos Statutą, tačiau turėjo rimtų abejonių dėl jo jurisdikcijos aprėpties, todėl taip ir nepateikė jo ratifikuoti Senatui. Daug senatorių iš abiejų partijų labai neigiamai žiūrėjo į TBT, nes laikė jį grėsme Amerikos suverenitetui. Kai 2001-aisiais prezidentu tapo George'as W. Bushas, jo administracijos pastangomis buvo priimtas Amerikos ginkluotųjų pajėgų narių apsaugos įstatymas (American Service Members Protection Act), kuriuo siekta suteikti amerikiečių kariams imunitetą nuo potencialaus TBT baudžiamojo persekiojimo. Busho pirmoji administracija ėmėsi diplomatinių žingsnių įtikinti prie TBT prisijungusias valstybes pasirašyti susitarimus dėl Romos Statuso 98-ojo straipsnio, kurie neleistų toms šalims inicijuoti amerikiečių baudžiamojo persekiojimo tame teisme, nes priešingu atveju jų atžvilgiu būtų imtasi sankcijų. Šios pastangos buvo sėkmingos – susitarimus pasirašė daugiau nei 100 valstybių. Visgi kai kurie tų susitarimų taip ir nebuvo oficialiai ratifikuoti. Per Busho antrąją kadenciją JAV požiūris į TBT kiek pasikeitė, pasauliui su siaubu stebint, kaip vykdomas genocidas Sudano vakariniame Darfūro regione. Administracija neprieštaravo TBT tyrimui dėl Darfūro ir pasiūlė ribotą pagalbą. Baracko Obamos administracija išplėtė bendradarbiavimą ir pasiūlė TBT papildomą pagalbą jam vykdant tyrimą dėl tuo metu Ugandoje veikusios sukilėlių Viešpaties pasipriešinimo armijos ir jos aukščiausios vadovybės, įskaitant Kony. Pirmadienį Boltonas faktiškai parodė, kad Vašingtonas atgręžė nugarą TBT, apkaltinęs jį korupcija ir neveiksmingumu. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais neslėpė pasipiktinimo dėl teismo pozicijos, kad neprisijungusių šalių piliečiai priklauso jo jurisdikcijai.

Daugiau
08/31/2018

Diplomatija pakibo ant plauko
Birželio mėnesį pasaulį apskriejo netikėtas JAV prezidento pareiškimas – JAV vienašališkai nusprendė stabdyti bendras karines pratybas su Pietų Korėjos kariais, taip siekiant sumažinti įtampą pusiasalyje. Tokį pareiškimą Donaldas Trumpas padarė per daug dėmesio sulaukusį susitikimą su Š. Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu. Toks netikėtas pareiškimas sukėlė nuostabą Pentagone ir Seule, o prezidento kritikai akcentavo, kad nuolaidų totalitarinaim režimui imtasi nesulaukus jokių konkrečių garantijų iš priešingos barikadų pusės. Plati „denuklearizacijos“ sąvoka ir jokių konkrečių įsipareigojimų iš Š. Korėjos pusės nebuvimas suteikė Kim Jong Unui daug laisvės interpetuoti susitikimo rezultatus ir tuo pačiu pavaizduoti šį susitikimą kaip didžiulę sėkmę režimui. Tačiau nepaisant skambių lyderių pareiškimų per susitikimą, diplomatija ėmė akivaizdžiai strigti. Rugpjūčio pradžioje Jungtinių Tautų inspektoriai paskelbė savo išvadas – Š. Korėja toliau tęsia savo branduolinę programą. JT ataskaitoje skelbta, kad „Šiaurės Korėja nesustabdė savo branduolinės ir raketų tobulinimo programų ir toliau pažeidinėja Saugumo Tarybos rezoliucijas“. Tai netruko išprovokuoti ir JAV atsaką. „Nėra jokių ateities planų nutraukti bendras Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos karines pratybas Korėjos pusiasalyje", – šį antradienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas. Toks pareiškimas nutolsta nuo birželio mėnesį pasigirdusio pranešimo, jog kariniai manevrai su Pietų Korėja bus nutraukti „neribotam laikui“, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu pasakė, jog Amerika sustabdys karines pratybas su Pietų Korėja. Gresiant JAV ir Šiaurės Korėjos diplomatinių pastangų aklavietei, tai yra naujausias ženklas, kad Trumpo administracija neketina daryti nuolaidų Kim Jong Unui be realių Šiaurės Korėjos žingsnių branduolinio nusiginklavimo link. „Šiuo metu neturime planų stabdyti tolesnes pratybas“, – antradienį žurnalistams sakė Mattisas. Dėl minėto prezidento sprendimo rugpjūčio mėnesį neįvyko JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos „Freedom Guardian“. Trumpas birželio mėnesį leido suprasti, kad tokiu žingsniu Jungtinės Valstijos bando išlaikyti šiaurės korėjiečius prie derybų stalo, kol abi pusės produktyviai dirbo. „Mes sustabdysime karines pratybas, kurios sutaupys mums daugybę pinigų, kol nepamatysime, kad būsimos derybos vyksta ne taip, kaip turėtų, – birželio mėnesį per viršūnių susitikimą Singapūre sakė Trumpas. – Mes sutaupysime milžiniškus pinigus. Be to, manau, kad jos yra labai provokuojančios“. Mattisas paaiškino, kad pratybos buvo nutrauktos gera valia, kad būtų „sutepti ratai“ JAV ir Šiaurės Korėjos deryboms. Antradienį jis atkartojo šią mintį ir paliko atvirą galimybę ateityje vėl sustabdyti pratybas, jeigu tai leistų pradėti derybas. „Dabar aš neturiu krištolinio rutulio. Pamatysime, kaip plėtosis derybos, – sakė Mattisas. – Leiskime dirbti diplomatams. Mes visi žinome, kokios svarbos klausimą jiems tenka spręsti, ir mes, kaip jau sakiau, stengsimės palaikyti diplomatus“. Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje turi maždaug 28500 karių. Tačiau Mattisas ateityje numatytas JAV ir Pietų Korėjos pratybas vengė charakterizuoti kaip provokuojančias. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi milžiniškos rizikos, surengdamas viršūnių susitikimą su Kim Jong Unu ir pavadindamas jį pribloškiančia ir istorine sėkme. Dabar, kai diplomatiniai ryšiai su Pchenjanu yra atsidūrę aklavietėje ir pradėjo kilti įtampa, gali tekti mokėti už šį lošimą. Tiesa, pasaulis dar nėra atsidūręs ties karo slenksčiu ir tarp Trumpo bei izoliuotos valstybės dar nesigirdi „ugnies ir įsiūčio“ retorikos, kuri praėjusiais metais buvo sukėlusi baimę dėl karo. Tačiau jei augantis nerimas tarp JAV ir Šiaurės Korėjos virs ilgiau užsitęsusiu diplomatinės iniciatyvos sąstingiu, baimė dėl konflikto, Korėjos pusiasalyje galinčio pražudyti milijonus gyventojų, gali sugrįžti. Be rizikavimo žmonių ir geopolitikos kortomis, Trumpui grėstų ir asmeninis nemalonus politinis pralaimėjimas, jei paaiškėtų, kad prestižas, kurį jis investavo į šį procesą, nedavė jokio rezultato. Žalos gali patirti ir respublikonų lyderiai, kurie, artėjant sudėtingiems vidurio kadencijos rinkimams, Trumpą bando vaizduoti kaip tikrą valstybininką. Tačiau pažangos stoka siunčia nerimo signalą daugeliui užgrūdintų Vašingtono užsienio politikos lyderių ir tokia padėtis gali būti tiesioginis rezultatas to, kad JAV prezidentas Singapūre neužsitikrino tvirtų Šiaurės Korėjos įsipareigojimų.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu