Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

08/24/2018

Siūlo tęsti spaudimą Pchenjanui
Jungtinių Valstijų pajėgų vadas Pietų Korėjoje trečiadienį pareiškė, kad galimybę išspręsti Šiaurės Korėjos branduolinę problemą diplomatijos keliu jis vertina santūriai, tačiau Seulas ir Vašingtonas privalo tęsti savo spaudimą, kad Pchenjanas neturėtų „jokios priežasties ar net galimybės“ trauktis. Generolas Vincentas Brooksas žurnalistams sakė, kad pranešimai apie Šiaurės Korėjos tęsiamas branduolinio ginklo ir raketų programas rodo, jog Pechenjanui trūksta pasitikėjimo, kad bus saugus eidamas pusiasalio denuklearicazacijos keliu. „Nors noriu būti empatiškas ir suprasti, kodėl Šiaurės Korėja daro tai, ką jį daro, ir kas tai sukelia, tačiau tai yra padėtis, kurią Šiaurės Korėja susikūrė pati“, – kalbėjo Brooksas per spaudos konferenciją Seule. „Jiems teks surizikuoti ir pajudėti taikos link, atsižvelgiant į tai, kad padėtį, kurioje esame, sukūrė jie“, – sakė jis. Po provokuojančių ginklavimosi programos metų, per kuriuos Pchenjanas išbandė termobranduolinį užtaisą ir pademonstravo, kad jo raketos gali pasiekti JAV žemyninę dalį, 2018 metais Šiaurės Korėja perėjo prie diplomatijos. Šalies lyderis Kim Jong Unas birželį surengė istorinį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Po susitikimo abu lyderiai paskelbė apie savo planus siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, tačiau konkrečių veiksmų plano ir grafiko nepateikė. Po viršūnių susitikimo turėjusių vykti tolesnių derybų dėl būsimo veiksmų plano pradžia nebuvo sėkminga. Šiaurės Korėja apkaltino amerikiečių delegaciją, kuriai vadovavo JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, keliant vienašališkus reikalavimus vykdyti branduolinį nusiginklavimą. Šiaurės Korėja taip pat reikalauja, kad JAV paspartintų pastangas oficialiai užbaigti 1950–1953 metų Korėjos karą, nutrauktą tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi. „Per metus šalių santykiuose pasiektos pažangos turbūt negalima buvo tikėtis pernai, bet ji įvyko, – kalbėjo generolas. – Tačiau mes dar laukiame rimtų veiksmų tokiuose didelį susirūpinimą keliančiuose dalykuose kaip denuklearizacija. Išlieka būtinybė tęsti spaudimą, kad Šiaurės Korėja neturėtų jokios priežasties ar net galimybės trauktis.“ Pastaraisiais dešimtmečiais pastangos spręsti Šiaurės Korėjos branduolinės programos problemą diplomatiniu keliu nebuvo sėkmingos. Tačiau, pasak Brookso, šįkart sėkmės galimybės yra didesnės dėl Vašingtono ir Seulo valdžios pasikeitimo. Be to, Šiaurės Korėjos branduolinių ir ilgojo nuotolio raketų programų keliama grėsmė yra dedesnė nei kada nors anksčiau, sakė jis. Norint, kad diplomatinės pastangos būtų sėkmingos, sąjungininkėms ir Šiaurės Korėjai reikia įveikti nepasitikėjimą ir pašalinti nesusipratimus, kai „vienos šalies veiksmus kita supranta kitaip nei tikėjosi pirmoji šalis“, pabrėžė generolas. Brooksas pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis JAV ir Šiaurės Korėja žengė svarbių žingsnių siekdamos didinti tarpusavio pasitikėjimą. Kaip pavyzdį jis nurodė 55 amerikiečių karių, žuvusių per Korėjos karą, palaikų sugrąžinimą iš Šiaurės Korėjos į Ameriką. „Tai buvo labai svarbus žingsnis, tačiau tai tik viena lentėlė ilgame tilte per (šalis skiriantį) nepasitikėjimą“, – pridūrė Brooksas. Pasak ekspertų, oficialiai paskelbus Korėjos karo pabaigą Pchenjanui būtų lengviau vesti derybas su Vašingtonu dėl taikos sutarties, diplomatinio pripažinimo, saugumo užtikrinimo ir ekonominių privilegijų. Tačiau Vašingtonas tvirtina, kad Pchenjanas negali tikėtis sankcijų režimo sušvelninimo ir kitokių nuolaidų tol, kol tvirtai neįsipareigos visiškai ir kontroliuojamai atsisakyti savo branduolinių ginklų. „Šis reikalas yra akivaizdžiai skubus, ypač Šiaurės Korėjai. Bet ypač gerai tai turi suprasti trys šalys – Pietų Korėja, Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos“, – kalbėjo Brooksas. – Turi būti visiškai aišku kas ką reiškia, reikia, kad tai būtų suprasta iš anksto, galbūt iš anksto turi būti suprasta ir tai, kas ko nereiškia.“

Daugiau
08/17/2018

Politinių lėšų rinkimo strategija
Specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio atliekamas tyrimas daugumai rinkėjų dar netapo svarbiausiu klausimu. Tačiau tiek respublikonai, tiek demokratai naudojasi juo kaip masalu rinkiminėms lėšos pritraukti Kai kurie demokratai žada donorams, kad jie neleis prezidentui Donaldui Trumpui atleisti Muellerio ar kitais kištis į tyrimo eigą. Respublikonai saviesiems finansuotojams kalba, kad jiems būtina išlaikyti Kongreso kontrolę ir taip užblokuoti prezidento apkaltą ar tolimesnes demokratų, norinčių išspirti jį iš posto, „raganų medžiokles“. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjams svarbiausi dalykai yra ekonomika, sveikatos priežiūra, imigracija ir kiti klausimai, Muellerio atliekamas tyrimas dėl galimų Trumpo kampanijos ryšių su Rusijos kišimusi į Amerikos rinkimus (ir galimybė, kad jo rezultatai paskatins bandymus iškelti apkaltą) įkvepia užkietėjusius abiejų partijų rinkėjus ir lojalius donorus. Demokratai per artėjančius lapkričio mėnesio rinkimus siekia iš respublikonų perimti mažiausiai 23 vietas ir užsitikrinti persvarą atstovų rūmuose. Senate laukia kur kas sunkesnė kova – čia jiems reikia apginti 26 vietas, kai respublikonams tereikia išsaugoti 8. Šių metų Senato rinkimai yra su bene labiausiai į vieną pusę nusvertomis politinėmis svarstyklėmis per visą šalies rinkimų istoriją. Turėdami daugumą bent vienuose rūmuose, demokratai gali išlpėsti kongresinį Rusijos tyrimą arba inicijuoti naujus tyrimus. Ir nors partijos lyderiai tikina, kad jų planuose prezidento apkaltos nėra, kai kurie demokratai kalba apie norą jos siekti. Štai, pavyzdžiui, progresyvistu prisistatantis Davidas Richardsonas, kuris yra vienas iš penkių demokratų, siekiančių pakeisti  Kongrese Pietų Floridą iki šiol atstovavusią respublikonę Ileaną Ros-Lehtinen, lėšas savo rinkimų kampanijai renka žadėdamas prezidento apkaltą. „Jei mes nelaimėsime, neturėsime jokių šansų priimti visuotinio „Medicare“ sveikatos draudimo, uždrausti kovinius ginklus ir pagaliau iškelti Donaldo Trumpo apkaltą“, rašoma šio mėnesio elektroniniame laiške kampanijos rėmėjams. Tačiau dauguma demokratų laikosi nuosaikesnės pozicijos ir kalba tik apie būtinybčę apsaugoti Muellerio tyrimą hnuo galimo prezidento trukdymo. „Akivaizdu, kad vienintelis būdas sužinoti tiesą apie Trumo ryšius su Rusija, yra leisti Robertui Muelleriui užbaigti savo tyrimą“, rašoma liepos mėnesį Demokratų kongresinės kampanijos komiteto išsiųstame laiške, kuriame rėmėjai yra raginami pasirašyti specialųjį tyrėją apsaugoti raginančią peticiją bei aukoti lėšas demokratų kampanijai. Tuo tarpu respublikonai prašo finansinės paramos savo rinkiminėms kampanijoms, piešdami niūrų paveikslą, kas gali nutikti, jei Kongreso kontrolę perims demokratai – įskaitant ir prezidento apkaltą. Konservatyviosios Atstovų rūmų Laivės grupės politinė atšaka renka lėšas dešimties savo remiamų kandidatų kampanijoms, liepos 26-ąją išsiųsdami savo rėmėjams laišką, kuriame tikina, kad „daugelis demokratų siekia prezidento Trumpo apkaltos ir sugrįžti į senus gerus laikus Vašingtone“. Penktadieniniame grupės kreipimesi į visuomenę, pasirašytame Atstovų rūmų nario Jimo Jordano iš Ohajo, sakoma, kad demokratų kontrolė reikštų „metų metus raganų medžioklių ir obstrukcijos“. Aršus prezidento gynėjas Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Devinas Nunesas, kuris savo pirmininkaujamo komiteto atliekamą Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus tyrimą pakreipė nauja, tariamų FTB ir Teisingumo departamento pareigybinių nusikaltimų linkme, lėšas renka primindamas apie „politiškai motyvuotą raganų medžioklę, vykdomą žiniasklaidos ir kairiųjų“. Tačiau daugelyje svarbiausių politinių kovų kandidatai vengia su savo rinkėjais kalbėti šia tema. Kova dėl Atstovų rūmų ir Senato kontrolės iš esmės vyksta neutraliose, todėl lemiamose, rinkiminėse apylinkėse, kur nedominuoja nė viena partija. Natūralu, kad kalbant su nepriklausomais, nė vienai partijai savęs nepriskiriančiais rinkėjais, kontroversiškiausių temų geriausia yra vengti. Dar daugiau – tai garantuoja, kad išaiškėjus bet kokio pobūdžio naujai informacijai apie tyrimo eigą, kandidatams neteks keisti savo pozicijos ar nuomonės. Liepos 25-osios dienos „Quinnipiac“ visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad 65 procentai demokratų rinkėjų norėtų, kad atstovų rūmai inicijuotų prezidento apkaltos procesą, jei demokratams pavyktų susigrąžinti rūmų kontrolę, o 90 procentų respublikonų rinkėjų yra prieš apkaltą. Visų rinkėjų gretose 55 procentai apklaustųjų yra prieš apkaltą, kaip ir 53 procentai nepriklausomų rinkėjų.

Daugiau
08/17/2018

Abejotina strategija ir galimos jos pasekmės
Johnas Boltonas, Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas, pirmadienį įspėjo Turkijos ambasadorių, kad JAV neturi daugiau dėl ko derėtis tol, kol nebus paleistas Turkijoje sulaikytas amerikiečių pastorius. Toks pareiškimas rodo, kad kol kas tarp dviejų NATO partnerių atsiradusi diplomatinė įtampa tęsis ir toliau.

Daugiau
08/03/2018

Kantrybės taurė persipildė?
Donaldas Trumpas trečiadienio rytą pradėjo stverdamas išmanųjį telefoną ir savo mėgiamame tinkle „Twitter“ pareikalaudamas nutraukti specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vykdomą tyrimą dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus ir įtariamo Maskvos susimokymo su Trumpo kampanija.

Daugiau
08/03/2018

Vašingtono priešininkai nerimsta
Singapūre pasirašytas aptakus Pchenjano įsipareigojimas pradėti nusiginklavimą, regis, jau renka dulkes stalčiuje. Šiaurės Korėjoje vėl užfiksuota branduolines galvutes nešti galinčių raketų gamyba.

Daugiau
07/27/2018

Kur veda JAV ir Irano žodžių karas?
JAV ir Irano vadovų žodžių karas nėra įžanga į tiesioginį karinį konfliktą, nes abiem pusėms jo kaina būtų per didelė. Kariniai veiksmai amerikiečiams būtų paskutinė priemonė, tad kol kas jie savo resursus skiria visiems kitiems įmanomiems būdams Irano režimui susilpninti. JAV būtų idealu, jei dabartinis Irano režimas išvis žlugtų, tačiau to tikėtis neverta.

Daugiau
07/27/2018

Donaldas Trumpas pakliuvo į spąstus?
„Helsinkyje susitikęs su senu lapinu Putinu, Donaldas Trumpas grįžo namo kaip pudelis“, – šmaikštauja šveicarų dienraščio „Baseler Zeitung“ vyriausiasis redaktorius Markus Sommas, komentuodamas Amerikos prezidento diplomatinį fiasko. Drauge jis atkreipia dėmesį į Vakarams iškylantį išties rimtą klausimą: kokia turėtų būti santykio su Rusija strategija sparčiai kylančios Kinijos galybės akivaizdoje.

Daugiau
07/20/2018

Gėdingas Helsinkio susitikimas
Make America great again, sakė jie. America first, sakė jie. Jie – tai Donaldas Trumpas ir jo gerbėjai bei šalininkai. Ir ką gi – labiau apgailėtinos, paniekintos ir pažemintos Amerikos nei per garsųjį viršūnių susitikimą Helsinkyje mes nematėme, regis, nuo pat prezidento Jimmy Carterio – irgi didelio „draugystės su Rusija“ gerbėjo – laikų.

Daugiau
07/20/2018

Įtariama Rusijos agentė įtakingus JAV politikus užbūrė aistra ginklams
Liepos 16 dieną Donaldas Trumpas buvo ką tik susitikęs su Vladimiru Putinu, kai JAV paskelbė apie Rusijos pilietės Marijos Butinos areštą. Ji kaltinama sąmokslu prieš Ameriką, o šalyje esą dirbo kaip „užsienio agentė“. Butina, siejama su Rusijos centrinio banko pirmininku pavaduotoju Aleksandru Tošinu, aktyviai bendravo su JAV politikais bei tiesė tiltus tarp jų ir Rusijos valdžios.

Daugiau
06/30/2018

Milijardierius siūlo padalyti Kaliforniją
Nors nuo pat valstijos atsiradimo Kaliforniją padalyti ar pripažinti nepriklausoma siūlyta daugiau kaip 200 kartų, nė vienas iš bandymų tikslo nepasiekė. Vis dėlto milijardierius Timas Draperis tikisi, kad lapkritį Kalifornijos gyventojai balsuos už siūlymą valstiją padalyti į tris, nes tai, esą, pagerintų situaciją visose naujose valstijose.

Daugiau
06/30/2018

Tvirti Trumpo reitingai
Ištikimi JAV prezidento rinkėjai iš dalies pritaria, kad be kraštutinių priemonių imigracijos nesustabdysi, tkodėl ir po skandalo dėl šeimų atskyrimo pasienyje Donaldo Trumpo reitingai lieka stabilūs. Trumpą dėl pasisakymų ar veiksmų ima pulti žiniasklaida ir demokratai, jo pasekėjai jaučia poreikį jį palaikyti. Ne paskutinėje vietoje ir auganti ekonomika.

Daugiau
06/29/2018

Pokyčiai Aukščiausiajame Teisme
81-erių JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas Anthony Kennedy paskelbė apie savo pasitraukimą iš einamų pareigų, tuo patvirtindamas ilgą laiką sklandžiusius gandus. Apie savo sprendimą jis informavo prezidentą Donaldą Trumpą, kuriam tai suteikia jau antrą galimybę paskirti naują Aukščiausiojo Teismo teisėją.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu